Užimtumo tarnybos duomenimis, išmokoms už darbuotojų prastovas rugpjūtį buvo skirta 1 mln. Eur.
Daugiausiai prašymų pateikė apdirbamosios gamybos įmonės (118) už 1049 darbuotojus.
Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas: 269 įmonės už 744 darbuotojus.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo 151 įmonė už 719 darbuotojų. Transporto ir saugojimo 105 įmonės pateikė prašymų už 374 darbuotojus. Administracinės ir aptarnavimo veikloje 96 įmonės už 276 darbuotojus. Mažiausiai prašymų gauta iš švietimo sektoriaus įmonių – 41 už 72 darbuotojus.
Darbuotojai bus atleisti
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad nutrūkusi parama tik apsunkins verslininkų padėtį. Anot jos, prasidės atleidimai.
„Regionuose įmonių, kurios gali aptarnauti tik su galimybių pasais, apyvartos krito daugiau nei 50 proc. Kai kurios užsidarinėja, stabdo veiklą. Užsiimantys individualia veikla ir verslo liudijimais, kuriais atlieka paslaugas, kreipiasi į Užimtumo tarnybą“, – pažymi ji.
„Galbūt tie žmonės, kurie dirbo, eis į gamybos įmones, kurios neblogai laikosi, gal eis į Užimtumo tarnybą ir tuos devynis mėnesius gaus pašalpą ir bus valstybės išlaikytiniai. Ką nors prognozuoti šiandien – labai sudėtinga“, – priduria smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovė.
D. Matukienė mano, kad išeitis būtų galimybių pasų panaikinimas.
„Mūsų akimis, būtų protinga atšaukti galimybių pasus, kurie yra tik viso verslo ir ekonomikos žlugdymas, ir įvesti būtiną temperatūrų matavimą. Laikydamiesi visų higienos dalykų pažabotume atvejų augimą“, – mano D. Matukienė.
Anot jos, nenaikinant galimybių pasų, turėtų išlikti subsidijos už prastovas.
„Jeigu nepanaikina galimybių paso, ir norime išlaikyti darbuotojus, tada reikėtų skelbti prastovas ir už jas apmokėti. Ar valstybė turi tiek pinigų – nežinau“, – pažymi pašnekovė.
Žino piktnaudžiavimo atvejų
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas, kad jo asociacijos gretose taip pat buvo įmonių, skelbusių dalines prastovas. Tačiau pažymi, kad dabar jos turi užsakymų, tad neabejoja, jog išgyvens. Jis priduria girdėjęs ne vieną piktnaudžiavimo atvejį, tad subsidijų nutraukimas esą yra sveikintinas dalykas.
„Paramos – subsidijų nutraukimas būtų pakankamai sveikas, nes matau, kad buvo nemažai piktnaudžiavimo ir netgi parazitavimo iš viso to. Tuo labiau, kad valstybės skola tikrai dėl to padidėjo, ji turėjo daugiau skolintis. Už tai kiekvienas Lietuvos pilietis turės sumokėti. Manau, pats laikas baigti šį žaidimą su pašalpomis, kompensacijomis. Manau tai geras žingsnis, ir ateityje to nebereikia tęsti“, – komentuoja S. Besagirskas.
Jis priduria, kad paramos skirstymo principas iš esmės buvo netinkamas.
„Buvo kritinė situacija, tad logiška, kad reikėjo padėti, bet pats principas, kad buvo mokama visiems, man nelabai patiko. Ne kartą pasisakiau už tai, kad būtų mokama, priklausomai nuo to, kiek sumokėta mokesčių. Tarkim, jei įmonė sumokėjo kokią nors sumą iš GPM, tai pusę jos įmonė gali gauti kaip kompensaciją.
Dabar buvo daug įmonių, kurios vokeliuose ar kitaip mokėjo, mokesčių beveik nemokėjo ir gavo pakankamai dideles kompensacijas. O tos kurios mokėjo, gavo mažas, nes jos neva mažiau nukentėjo. Toks principas nebuvo pats geriausias, todėl, manau, nutraukimas yra vietoje ir laiku“, – vertina S. Besagirskas.
Darbuotojai po prastovų nebegrįžta
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pažymi, kad darbuotojai patys po prastovų nebegrįžta dirbti.
„Niekas jų nelaiko prastovose, jie išeina iš prastovų ir toliau eina į UŽT ir gauna vėl išmokas. Toks užburtas ratas“, – sako ji.
Pašnekovė pažymi, kad ruošiamasi kalbėtis su Vyriausybe, kad būtų ruošiamas papildomas subsidijų paketas verslo viešbučiams. Kaip žinia, užsieniečiai taip ir neatvažiavo.
„Panašu, kad dar ir kitais metais neatvažiuos. Reikia pagalvoti, kaip išgyventi žiemą. Nes komunaliniai, viskas brangsta, nesant užsienio turistų, miesto viešbučiams yra be galo sunku išsilaikyti“, – vertina E. Šiškauskienė.
Nuo karantino pradžios 2020 m. iki šių metų rugpjūčio 31 d. išmokėta darbo užmokesčio subsidija sudaro 517,9 mln. eurų. Šia parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių už 390,3 tūkst. darbuotojų, esančių prastovose.
