Pernai – rekordas, šiemet – ramiau

Vienas didžiausių šalies skolų augimų istorijoje buvo fiksuotas pernai.

Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais buvo pasiskolinta 7,9 mlrd. Eur, o valstybės skola 2020 m. pabaigoje buvo lygi 23,1 mlrd. eurų, kas sudarė 47,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Reikėtų pabrėžti, kad valstybės skolą sudaro valdžios sektoriaus subjektų, tai yra centrinės valdžios, vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų prisiimti skoliniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, skolos vertybiniai popieriai, paskolos ir pan. Mokesčių nepriemokos į valstybės skolą nėra skaičiuojamos.

Nors pernai pasiskolinta suma siekė rekordus, šiemet situacija ramesnė.

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2021-ųjų pradžios iki spalio 5-osios iš viso buvo pasiskolinta 3,3 mlrd. Eur, tačiau, kaip teigiama, iki metų pabaigos šis skaičius dar augs.

Kaip buvo aiškinama, iki metų galo ministerijos planuose yra pasiskolinti dar apie 0,5 mlrd. Eur, kas reiškia, kad iš viso 2021-aisiais bus pasiskolinta apie 3,8 mlrd. Eur, o tai yra dukart mažiau nei pernai.

Naujausiais duomenimis, 2021 m. I ketv. valdžios sektoriaus skola iš viso siekė 25,2 mlrd. Eur.


Kalbant apie centrinės valdžios skolą, čia skaičiai kitokie, tačiau reikia pastebėti, kad kalbėdami apie centrinės valdžios skolą kalbame konkrečiai apie Finansų ministerijos bei „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIKA) įsipareigojimus.

2020-ųjų pradžioje, sausio mėnesį, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, centrinės valdžios skola siekė 17,2 mlrd. Eur, tačiau metams įsibėgėjus sparčiai didėjo.

2020-ųjų kovą ji net buvo mažesnė nei metų pradžioje ir siekė 15,8 mlrd. Eur, bet gegužę didėjo iki 19,5 mlrd. Eur, liepą iki 21,6 mlrd. Eur, o rugsėjį iki 22 mlrd. Eur. 2020-ųjų pabaigoje ji jau siekė 22,6 mlrd. Eur ir per metus iš viso, kaip skaičiuojama, didėjo 5,4 mlrd. Eur.

2021-aisias centrinės valdžios skolos augimo tempas mažėjo.

2021-ųjų sausį ji siekė 22,8 mlrd. Eur, kovą mažėjo iki 22,1 mlrd. Eur, o birželį vėl kilo iki 22, 6 mlrd. Eur. Kol kas, naujausiais rugpjūčio mėnesio duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 23,4 mlrd. Eur ir per pirmus 8 šių metų mėnesius didėjo vos 0,6 mlrd. Eur.


Visgi, kad centrinės valdžios skolos skaičiai negalutiniai, dėmesį atkreipė Finansų ministerija.

„VIKA prisiimtas skolinis įsipareigojimas yra rugsėjį, todėl neatsispindi Statistikos departamento skelbiamoje rugpjūčio mėn. informacijoje“, – teigė atstovai.

Kol kas, kiek Lietuva ketina pasiskolinti 2022-aisiais, Finansų ministerija pasakyti negalėjo.

„Šiuo metu rengiamas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, todėl 2022 metų skolinimosi poreikis dar yra tikslinamas“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.

Turėtų raminti gyventojus

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad po praėjusių metų centrinės valdžios skolos šuolio, šių metų faktiniai skolos pokyčiai turėtų raminti gyventojus, tačiau, kaip pabrėžė, metai dar nesibaigė.

Tadas Povilauskas
Foto: Asmeninis archyvas

„Skola likusiais mėnesiais dar augs, bet pagal dabartinius tempus pokytis galbūt ir nebus didesnis negu 1,5 mlrd. Eur, žinoma, jeigu nereiks vėl didinti paramos ekonomikai metų pabaigoje“, – svarstė jis.

Pasak ekonomisto, skola koreliuoja ir su biudžeto balanso rezultatu.

Kaip teigė, pirmaisias šių metų mėnesiais biudžetas buvo smarkiai deficitinis dėl skiriamos paramos antrojo karantino metu, tačiau pastarųjų kelių mėnesių biudžeto balansas maloniai nustebino.

„Realiai birželį-rugpjūčio mėnesiais biudžeto perteklius buvo 2018-2019 metų lygio. Tai susiję ir su ekonomikos augimu, ir su atidėtų mokesčių grąžinimu ir su mažėjančiomis subsidijomis verslui remti.

Artimiausiomis dienomis nekantriai lauksime 2022 metų valstybės biudžeto projekto bei mokesčių darbo grupės siūlymų, kurie duos daugiau aiškumo dėl kitų metų fiskalinės politikos“, – komentavo jis.

Įspėja dėl infliacijos

INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Delfi“ kalbėjo, kad mažesnis skolinimasis šiemet yra gera tendencija ir parodo, kad ekonomikos atsigavimo tempas ir iš ekonomikos surenkamų mokestinių pajamų planas atrodo optimistiškiau nei buvo tikėtasi.

„Vis dėlto, viskas priklausys, kaip susiplanuosime ateinančius ir kitus metus ir kaip tvariai mūsų ekonomikai seksis vystytis ir augti, nes, kaip žinia, reikia ir, ypatingai, dabar, labai atidžiai planuotis valdžios sektoriaus išlaidas, nes ekonomika yra atsigavusi, yra įsisukę infliacijos mechanizmai. Kainos sparčiai kyla, o Lietuvoje veikia ir paslaugų brangimo komponentė“, – įspėjo ekonomistė.

Indrė Genytė-Pikčienė

Ji aiškino, kad spartus valdžios išlaidų didinimas kainų augimo procesus tik paskatintų, dar sparčiau brangtų paslaugos, o kylant atlyginimams dar labiau būtų skatinamas ir vartojimas.

„Kaip tik dabar yra tas momentas, kuomet reikėtų labai pamatuotai vertinti ateinančių metų valdžios biudžeto perspektyvas ir, atitinkamai, biudžeto deficito dydį.

Reiktų išnaviguoti kuo mažiau atveriant biudžeto deficitą ir taip suvaldyti poreikį skolinimuisi.

Bendrai reiktų pasidžiaugti, kad šių metų ekonomikos rezultatai mums leidžia išvengti papildomos skolos augimo. Tai gera žinia, bet tai nereiškia, kad reiktų atsipalaiduoti ir tęsti fiskališkai skatinančią ekonominę politiką ateinančiais metais“, – sakė I. Genytė Pikčienė.

Valstybės kontrolė: turi būti išlaikoma neutrali fiskalinė politika

Apie tai, kad siekiant neperkaitinti ekonomikos, turi būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politika, kiek anksčiau pasisakė ir Valstybės kontrolė.

„Didindamas skolą 2020 m. valdžios sektorius skatino ekonomiką, kai privačiame sektoriuje traukėsi nefinansinių įmonių paskolų portfelis, augo taupymas, mažėjo namų ūkių vartojimas ir jų paskolų portfelis augo lėčiau nei 2019 m.

Šiais metais stebima atvirkštinė tendencija: vidaus paklausa skatinama privataus sektoriaus ir augančio kreditavimo, o fiskalinė politika – neutrali.

Siekiant neperkaitinti ekonomikos turėtų būti išlaikoma bent neutrali fiskalinė politika“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.