Bent nuo 2003 metų Lietuvos gamyklos dar nebuvo tokios užimtos, kaip rugsėjį – išnaudojo kone 80 proc. turimų gamybinių pajėgumų, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Šiemet vos per vieną mėnesį – rugpjūtį – Lietuvos pramonė, atmetus rafinuotus naftos produktus, pagamino 1,93 mlrd. eurų vertės produktų be PVM ir akcizo – tai 0,38 milijardo eurų daugiau nei prieš metus. Palyginimui, Lietuvos eksportas į Kiniją per visus metus pernai buvo mažesnis ir sudarė 0,3 milijardo eurų.

Šiuo laikotarpiu 28 proc. pramonininkų prognozuoja, kad eksportas artimiausius 3 mėnesius didės, 65 proc. – kad nesikeis, tik 7 proc. lauktų mažėjimo. Užsakymų gamintojai turi 3,6 mėnesio į priekį, didesnis šis rodiklis buvo tik 2008 metais.

Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) šiuo laikotarpiu jaučia išaugusį užsienio investuotojų dėmesį – pandemijos metu jie nebepasikliauja gamintojais ir tiekėjais Kinijoje, o dairosi alternatyvų arčiau.

Tikisi daug investicijų artimiausius 2-5 metus

Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentas Giedrius Valuckas paaiškina dvejopą pandemijos poveikį – ji pristabdė investuotojų apsisprendimo greitį, tačiau atgręžė akis į Lietuvą.

„Pandeminė situacija stipriai apribojo užsienio investuotojų lokacijų įvertinimo sąlygas ir jų apsisprendimo greitį, tačiau dėl tiekimo grandinės trūkinėjimo, prekybos karų, žalio kurso bei tvarumo strategijų pokyčių, Lietuva atsidūrė ties galimybių slenksčiu bei naujų potencialių gamybos projektų pritraukimu. Tik tai užtruks, kadangi tiek lokacijų įvertinimas, pasirinkimas, o vėliau projektų įgyvendinimas trunka daug laiko – t.y. nuo 2 iki 5 metų“, – sako G. Valuckas.

Giedrius Valuckas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jis skaičiuoja, kad vien per pandeminį 2020-2021 m. laikotarpį Lietuvoje veikiančiose LEZ įgyvendinama 25 naujų ir esamų projektų plėtra, investicijos sieks 350 mln. eurų, ketinama įdarbinti virš 1000 darbuotojų.

„Statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos pramonę sparčiai auga. Pavyzdžiui, per pastaruosius 5 metus TUI į Lietuvos pramonę išaugo 26 proc., arba 715 mln. EUR“, – vardija G. Valuckas.

Kadangi LEZ dažniausi klientai yra gamybos įmonės, joms beveik nedaro poveikio JAV ir ES įvestos sankcijos Baltarusijai – daugiausia tai veikia naftos ar trąšų importą ir krovos ar geležinkelių bendroves.

„LEZ įmonėms tai didelio poveikio nedaro. Bendrai vertinant, didžiausią riziką politinių santykių su Baltarusija kontekste Lietuvos pramonei kelia tai, kad 26 proc. viso Lietuvos importo iš Baltarusijos tenka medienai, kurią Lietuvos pramonė naudoja galutinės produkcijos gamybai Lietuvoje.

Iš kitos pusės, problema labiau susijusi ne su sankcijomis, bet su tuo, kad rinkoje šiuo metu apskritai trūksta medienos, medienos kainos sukilusios – su sankcijomis Baltarusijai ar be sankcijų Baltarusijai. Todėl Lietuvos gamintojai bet kokiu atveju žvalgosi įvairių medienos tiekėjų rinkoje tam, kad apsirūpintų medienos žaliava“, – paaiškina G. Valuckas.

Kinija, anot jo, yra kur kas svarbesnė Lietuvos pramonei nei Baltarusija.

Klaipėdos LEZ teritorijoje – beveik 6000 darbo vietų
Foto: Bendrovės nuotr.

„Tačiau ir šiuo atveju nebūčiau linkęs pernelyg dramatizuoti situacijos. Vėlgi, kaip ir Baltarusijos atžvilgiu, santykinai didesnė rizika Lietuvos pramonei kyla per importo prizmę. Lietuvos statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2020 m. Kinija užėmė 7 vietą Lietuvos importo struktūroje, daugiausiai iš Kinijos importuojame elektronikos, mašinų ir įrengimų komponentus ir pačius gaminius, tekstilės dirbinius, įvairius komponentus transporto priemonių gamybai. Teoriškai žiūrint, didelė Kinijos dalis Lietuvos importo struktūroje gali kelti grėsmę Lietuvos pramonei pablogėjusių politinių santykių kontekste“, – apžvelgė G. Valuckas.

Čia pat jis pabrėžė, kad šalies gamintojai žaliavas dažniausiai perka per tarpininkus ES valstybėse, todėl net ir suprastėję politiniai santykiai su Kinija nesutrukdys įsigyti komponentų įprastais kiekiais tarpininkų pagalba.

„Didžiausia rizika šiuo metu yra ne pablogėję Lietuvos santykiai su Kinija, bet stojanti Kinijos pramonė. Šiandien išėjusi Kinijos pramonė lūkesčių statistika rodo, kad gamybos apimtys Kinijoje nukrito pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Esminė priežastis slypi tame, kad Kinija laikosi griežtos COVID-19 politikos ir riboja gamybos įmonių, kuriose aptiktas virusas, darbą“, – įžvelgė LAFEZ prezidentas.

Rūpesčių kelia ir Kinijos valdžios ribojamas elektros energijos tiekimas gamintojams – tai apima provincijas, sukuriančias trečdalį Kinijos BVP.

„Didžiausia rizika yra tai, kad Lietuvos arba Europos verslas laiku negaus komponentų iš Kinijos kadangi Kinijos gamyba stoja. Eksporto atžvilgiu Kinija Lietuvos pramonei nėra svarbi – Kinijai tenka tik 20 vieta lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje, be to, į Kiniją iš Lietuvos daugiausia yra eksportuojama žaliavinė mediena ir žemės ūkio gaminiai“, – nesureikšmino G. Valuckas.

Užsakymus augina atsigavimas po COVID-19

LAFEZ prezidentas vertina, kad pramonės šuolį šiemet lemia kelios pagrindinės priežastys.

„Spartus pasaulio paklausos atsigavimas po COVID-19 kelia į viršų ES pramonės gamybą, o Vakarų Europos ir Skandinavijos gamintojai dalį užsakymų duoda Lietuvos pramonei. Vartojimas Europoje atsparus. Nepaisant to, kad Kinijoje vartojimo apsukos lėtėja, o JAV vartotojų optimizmas nukrito į 7 mėnesių žemumas, tačiau Europoje vartotojų optimizmo lygis lieka stabiliai aukštas, kas kelia vartojimą į viršų ir palaiko ES bei Lietuvos pramonės gamybą“, – apžvelgia pašnekovas.

Gamyba
Foto: Shutterstock

Pasak jo, kylant komponentų transportavimo iš Kinijos į Europą kainoms, kurios šiuo metu yra itin didelės, ES gamintojai aktyviai ieško kontraktinės gamybos partnerių Rytų Europos regione. Augančios užsienio investicijos į apdirbamąją gamybą tai taip pat kelia į viršų Lietuvos pramonės duomenis.

„Tačiau turime jau indikacijų iš kai kurių automobilių pramonės įmonių dėl gamyklų stabdymų bei užsakymų sulėtėjimo. Kita grėsmė yra darbuotojų trūkumas pramonėje ir per didelis atlyginimų didėjimas“, – pagrindines grėsmes įvardijo G. Valuckas.

LEZ klientai, anot jo, dirba labai skirtinguose sektoriuose, su skirtingomis rinkomis, tiekimo grandinėmis ir vieno recepto nėra: „Tačiau daugelis LEZ klientų jaučiasi patogiai, keli iš jų planuoja plėtras dėl pozityvios situacijos“.

Marijampolės LEZ netrukus bus pilna

2011 metais „žaliame lauke“ įsteigta Marijampolės LEZ per artimiausius 3-4 metus jau bus pilna, tikisi ją valdančios bendrovės generalinis direktorius Simonas Petrulis.

„Iš 80 hektarų teritorijos, į kurią orientavomės, jau esame įveiklinę 60 ha – tai yra didžiausias procentas tarp visų Lietuvos LEZ. Mes turime ambiciją būti pirmuoju LEZ Lietuvoje, kuris bus pilnai išnuomotas per artimiausius 3-4 metus. Mūsų ambicija – laikytis mano paties sudėliotos strategijos „4М: Mokslas-Mediena-Metalas-Maistas“. Ir dabar neįtikėtinai sujudęs yra maisto industrijos sektorius, ir užsienio, ir Lietuvos, ir kalbu ne tik apie Marijampolės aplinką, bet ir kitų regionų“, – sako S. Petrulis.

Jis tikisi per kitus metus pabaigti suplanuotus infrastruktūros įrengimo darbus, kad likę 20 ha būtų aprūpinti privažiuojamais keliais, elektros, dujų tinklais ar kita pramonine infrastruktūra.

Pagrindinis investuotojas Marijampolės LEZ – langų ir lauko durų gamybos milžinė „Dovista“.

LAFEZ prezidentas Simonas Petrulis
Foto: Organizatorių nuotr.

„Iš esmės viskas, kas Marijampolės LEZ pagaminama, yra eksportuojama į Vakarų Europą. Mūsų strategija tokia pati ir lieka – pritraukti stambesnius žaidėjus, kurie orientuoti į 10 ha, ir kad jie iš esmės būtų eksportuojantys investuotojai. (…) Orientuojamės į tokį investuotoją, kuris atliktų virš 10 mln. eurų žalio lauko investiciją, ir kad tai būtų ne relokacija, o plėtra. Jis gauna infrastruktūrą, kuri yra visiškai naujai įrengta pagal jo poreikius. Jei ateini į apleistą teritoriją, turi taikytis prie tam tikro paveldo. Pas mus visa infrastruktūra yra visiškai naujai įrengta arba tuoj bus įrengta per ateinančius metus“, – pažymi S. Petrulis.

Jis paaiškina, kad investuotojų didelį susidomėjimą lemia Vakarų investuotojai, ieškantys žemesnių kaštų ir efektyvesnio valdymo, kartu su artimesnėmis tiekimo grandinėmis, geresne logistika. Lietuva čia turi šansą nukonkuruoti Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ar Slovėniją. Tačiau jis pastebi, kad investuotojai įdėmiai seka Lietuvos planus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą iki 730 eurų.

„Tai yra jautrus ir tikrai įtaką turėsiantis veiksmas, ypač vertinant smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris aptarnauja didžiąsias įmones. Iš kitos pusės, Marijampolės LEZ visą laiką orientavosi į aukštesnę pridėtinę vertę, ir ypač, inovatyvią maisto industriją“, – dėstė vadovas

Foto: Marijampolės sav.nuotr.

Jis pabrėžė, kad dėl mažesnių investuotojų nesiblaškoma, siekiama didesnių Skandinavijos, Vokietijos ar Olandijos verslų.

„COVID-19 ir geopolitinių dalykų kontekste labai daug kintamųjų. Marijampolė yra pasienyje, tačiau, ačiū Dievui, į Vakarų pusę, o ne kokią Lietuvai nedraugišką pusę“, – teigia S. Petrulis ir patikina, kad neigiamo poveikio nejunta.

Klaipėdos LEZ įsikūrusios įmonės plečiasi

Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas patvirtina, kad pandemija turėjo ir neigiamą pusę, ir teigiamą efektą. Neigiami efektai – apribotas keliavimas ir gyvas bendravimas, o tai labai svarbu investuotojams susipažįstant su lokacija, priimant sprendimus. Tačiau buvusi nežinomybė dėl pandemijos jau praktiškai išblėsusi.

„Galimas teigiamas pandemijos efektas Klaipėdos LEZ ir Lietuvai yra Vakarų gamintojų suvokimas, kokios visgi trapios yra Azijoje prasidedančios tiekimo ir gamybos grandinės. Ne vienas gamintojas šiuo metu persvarsto savo lokacijas, o patrauklioje vietoje esanti, puikią infrastruktūrą ir talentų bazę turinti Lietuva yra bene idealus variantas gamybai arčiau „namų“ rinkų, papildomai galintis pasiūlyti ir talentų ir infrastruktūros bazę aukštesnės ir aukštos pridėtinės vertės veiklai – moksliniams tyrimams, produktų ar procesų kūrimui ir kt.“, – apžvelgia E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ investuotojų aktyvių ir kokybiškų užklausų kiekis 2020-2021 m. praktiškai nesiskyrė nuo 2018-2019 m. Pastebėta tendencija, kad įsikūrimu čia aktyviau domisi lietuviško kapitalo įmonės, kurioms siūlomos tokios pačios sąlygos.

„Be Lietuvos kapitalo, pastaraisiais metais Klaipėdos LEZ aktyviausiai domisi investuotojai iš Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, JAV, Japonijos, Kazachstano ir Rusijos. Šių interesantų atstovaujami sektoriai yra gana platūs, kiek ryškesnės energetikos, įskaitant vandenilio technologijas, maisto, elektros komponentų, automobilių ir transporto pramonės“, – vardija E. Kiudulas.

Eimantas Kiudulas
Foto: Organizatorių nuotr.

Ryškiausias naujas pandeminio laikotarpio investuotojas buvo naują gamyklą šiuo metu statantis Vokietijos polimerų koncernas „Rehau“.

„Ne vienas besidomintis investuotojas Klaipėdos LEZ norėtų kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, vystyti mokslinius tyrimus, steigti laboratorijas ir kompetencijų centrus. Tikimės, kad netrukus galėsime oficialiai paskelbti apie keletą įdomių naujų investicinių projektų“, – sako vadovas.

Tačiau jau LEZ veikiančios įmonės, anot jo, yra ir aktyvios, ir sėkmingos, paklausa jų produktams auga.

„Mūsų žiniomis, absoliuti dauguma LEZ įmonių jau ne pirmą ketvirtį didina darbuotojų skaičių, augina veiklos apimtis. Įmonių plėtros projektai nebuvo stabdomi net pandemijos įkarštyje – tarp ryškesnių esamų įmonių plėtros atvejų pastaraisiais metais minėtinas naujas UAB „Retal Baltic Films“ automatizuotas sandėlis ir mokslinių tyrimų laboratorija, UAB „Vingės Logistika“ logistikos patalpų plėtra, UAB „Lavango Engineering LT“ gamybinių pajėgumų plėtra, UAB „Autoverslas“ sandėliavimo patalpų plėtra, UAB „Baltic Comri Technologies“ plėtra ir kt.“, – pasakojo E. Kiudulas.

Jis neišskirtų geopolitinių įtampų su Kinija ir Baltarusija – daug rūpesčių kelia tolesnė pandemijos raida, pinigų politika, žaliavų ir energijos kainos, apsunkintos tarptautinės kelionės.

Klaipėdos LEZ
Foto: Bendrovės archyvas

„Klaipėdos LEZ verslo bendruomenės ryšiai su Baltarusijos ekonomika buvo minimalūs, todėl pastarųjų metų įvykiai iš esmės neturi jokio neigiamo efekto“, – sako G. Kiudulas.

O Kinijoje kylantys rūpesčiai – žaliavų, komponentų ir prekių kainos, trūkumas, transporto ir logistikos kainos bei šio resurso trūkumas – yra globalūs ir tiek pat neramina viso pasaulio verslus.

„Daugelis šių faktorių jau nuo pat pandemijos pradžios pernai Vakarų gamintojus verčia persvarstyti savo tiekimo grandines, gamybą iš Azijos perkeliant arčiau namų rinkų. Tai yra gera galimybė tokioms šalims kaip Lietuva, o Klaipėdos LEZ jau turime su šia tendencija susijusių investicijų ir plėtros projektų“, – pabrėžė Klaipėdos LEZ vadovas.

Vis tik jis pasigedo daugiau informacijos iš politikų apie numatomus strateginius užsienio politikos posūkius, kurie daro įtakos strateginiams verslo planams ir veiklos kryptims.

LEZ nereikia mokėti pelno mokesčio, apstu kitų lengvatų

Lietuvoje yra įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių. Tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirtos teritorijos, joje veikiančios įmonės gauna specialiais ekonomines ir teisines sąlygas.

Šiuo metu LEZ įmonės, kurios investuoja ne mažiau kaip 1 mln. eurų, arba sukuria ne mažiau kaip 20 darbo vietų, 10 metų po to nemoka pelno mokesčio, o dar 6 metus moka 50 proc. mažesnį pelno mokesčio tarifą.

Laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Taip pat LEZ esančios bendrovės už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 procentų mažesnį – žemės nuomos mokestį, paprastai nėra taikomo NT mokesčio.

„Pati didžiausia nauda yra įsikūrimo greitis ir paruošta infrastruktūra. Verslui svarbu yra projekto įgyvendimo greitis ir sklandumas, ką LEZ jie ir gauna. Taip pat LEZ jie gauna lengvatas, kas suteikia papildomą konkurencinį pranašumą. Taip pat verta paminėti ir integraciją į LEZ bendruomenę bei jau veikiančias įmones, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę ateinančiam investuotojui“, – dėsto LAFEZ prezidentas G. Valuckas.

Eurai
Foto: Shutterstock

Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ be standartinių mokestinių lengvatų (pelno ir NT mokesčio) siūlo sprendimus greitam įsikūrimui: „Jau turime ir planuojame naujų gamybinių-administracinių pastatų („FlexStart“), skirtų vos per kelis mėnesius lengvai pritaikyti individualiems poreikiams ir pradėti veiklą. Veiklos pradžios terminai ir procesai yra didžiulis konkurencinis pranašumas, aktualus daugeliui investuotojų“.

Taip pat siūlomi individualūs sprendimai ir „vienas langelis“ – Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės komanda įgyvendina nestandartinius investuotojams aktualius sprendimus, galinčius apsręsti investicinės vietos pasirinkimą.

„Klaipėdos LEZ seniai nebėra „gamybinė teritorija“ – tai aktyviai bendraujančių, bendradarbiaujančių, žiniomis besidalinančių, bendrus projektus įgyvendinančių (nuo bendrų paslaugų pirkimų iki socialinių iniciatyvų) įmonių ekosistema. LEZ bendruomenėje organizuojami įvairiausi profesiniai renginiai, laisvalaikio iniciatyvos. Galų gale, daugybė Klaipėdos LEZ įmonių yra viena kitos verslo klientės ar partnerės tokiose srityse kaip logistika, žaliavos, bendri tyrimai ir pan. Su beveik 1 mlrd. EUR bendra investuotojų apyvarta, Klaipėdos LEZ savaime yra didžiulis verslo centras su atitinkamomis galimybėmis esantiems greta“, – vardija vadovas E. Kiudulas.

Čia veikia ir Klaipėdos žaliasis koridorius didesniems investuotojams – programa paspartina statybų leidimų išdavimą daugiau kaip 3 mln. EUR investuojančioms ir bent 20 darbo vietų sukuriančioms įmonėms.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis.