Įmonės generalinis direktorius Vitolis Urmonas mus pasitinka iškart prie įmonės vartų į teritoriją. Įlipęs į automobilį sako, kad važiuosime į patį dolomito kasybos epicentrą.

„Dabar visa gamyba keliasi arčiau žaliavos“, – važiuojant automobiliu sako direktorius ir rodo į tik įvažiavus į teritoriją matomą seną gamybinę liniją, kuri, tiesa, šiandien vis dar naudojama, nes yra netoli įmonės geležinkelio, kuriuo transportuojama dalis produkcijos.

„Mes turime savo 10 km geležinkelio kelią iki Pakruojo geležinkelio stoties, o nuo ten eina „Lietuvos geležinkelių“ bėgiai“, – aiškina jis.

Direktorius informuoja, kad dabar leidžiamės į jau išeksploatuoto karjero dugną ir rodo karjero šone esančius šlaitus.

„Pasižiūrėkite, kur visi medžiai ir krūmai, ten yra juodžemio sluoksnis, tada po juo, atodangos sluoksnis, kur yra gruntas, jis būna iki 10 metrų, o paskui prisikasame iki naudingo sluoksnio, kur jau yra uolienos, dolomitas“, – į šlaitą rodo vadovas.

Prisikasus iki dolomito, kaip aiškina, toliau vyksta gręžimo ir sprogdinimo darbai, tada uolienos yra malamos, trupinamos, kol, galiausiai, iš jų gaminama skalda keliams tiesti.

Vitolis Urmonas

V. Urmonas rodo į karjere supiltus didžiulius pylimus ir sako, kad čia supilamas nukastas atodangos sluoksnis.

„Kalnai supilti dirbtiniu būdu ir tarp jų formuojami baseinai, kuriuose kažkada atsiras karjerai su vandeniu“, – sako jis.

Viso įmonės teritoriją čia sudaro apie 400 hektarų, kasamo ploto likę maždaug apie 200 hektarų.

„Per metus iškasame ir parduodame apie 2 mln. tonų dolomito. Jokių kvotų nėra, kasame pagal poreikį“, – sako vadovas.

Iš šių karjerų dolomitas išvažiuoja tiesiai pas klientą, nes čia, kaip aiškina, pagaminta dolomito skalda jau yra baigtinis produktas.

„Gaminame įvairių frakcijų skaldą nuo smulkiausios iki stambiausios.

Akmenukų dydis žymimas milimetrais, o pagrindiniai mūsų klientai yra kelininkai, nes daugiausia dolomito skalda naudojama kelių statybai, asfalto ruošimui. Dar dalis skaldos naudojama gelžbetonio pramonėje ir tt.“, – sako jis.

Visgi didžiausia skaldos dalis nugula Lietuvos keliuose. Tiesa, dalis produkcijos yra išvežama ir į Latviją, taip pat kelių tiesimui.

„Maždaug apie 10 proc.“, – patikslina vadovas.

Jis atvirai sako, kad įmonė yra labai priklausoma nuo kelių sektoriaus finansavimo.

„Jeigu keliams skiriamos geros lėšos, jau galima sakyti, kad ir mums bus gerai, tačiau reikia nepamiršti, kad bus naudojama nebūtinai mūsų dolomito skalda. Konkurencija mūsų sektoriuje yra tikrai didelė.

O gal jie statys tiltus, statys elektromobilių stoteles ir kt. Tada mūsų skaldos išvis nereikia“, – aiškina V. Urmonas.

Tiesa, kad būtų reikėję stabdyti dolomite gamybą, to įmonės istorijoje nėra buvę. Vienas sunkesnių laikotarpių – buvusi 2008-2009 m. krizė.

„Tada atleidome du trečdalius darbuotojų, buvo štilis“, – sako jis, tačiau tikina, kad dabar pasaulį užklupusi pandemija jų įmonei neturėjo visiškai jokios reikšmės.

Šiandien įmonėje dirbama trimis pamainomis, tai reiškia, kiaurą parą.

„Bet bent jau nebedirbame savaitgaliais. Poreikis yra, pajėgumai didinami, daug investuojama į gamybą. Kasmet investuojame apie 2 mln. Eur“, – sako V. Urmonas.

Atvykus prie šiuo metu vykdomų kasybų vadovas rodo į naujausią įsigytą technologinę liniją.

„Norime didinti gamybos pajėgumus. Čia bus vykdoma smulkių frakcijų gamyba“, – rodo jis.

V. Urmono teigimu, kad kol kas priskirto kasybos ploto įmonės darbams užteks maždaug 30-iai metų.

„Bet karjero galimybių plėstis yra“, – teigia jis.

Tiesa, kol kalbamės, aplink mus zuja darbininkai, važinėja įvairiausi sunkvežimiai ir kita technika. Vadovas sako, kad žmonės čia lauke dirba kiaurus metus esant bet kokioms oro sąlygoms, tačiau visi čia dirbantys gali pasigirti gana solidžiais atlyginimais.

„Atlyginimai didesni už šalies vidurkį, didesni už rajono vidurkį“, – sako vadovas.

Remiantis „Sodros“ rugpjūčio mėnesio duomenimis, vidutinis atlyginimas šioje įmonėje siekia 2714,03 Eur neatskaičius mokesčių.