„Gyvename laikotarpiu, kuomet baigiasi valstybės numatyti verslo apsaugos nuo pandemijos pasekmių mechanizmai, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tiesa, VMI žada dar nesiimti rimtesnių sankcijų iki pat lapkričio pradžios, o „Sodra“ šiuo metu inkasinius pavedimus (prievartinį lėšų nurašymą nuo sąskaitų) taiko tik einamuoju metu įsiskolinusioms įmonėms. Užimtumo tarnyba vis dar moka išmokas „2 mėn. po prastovos“ visoms įmonės, kurios turėjo daugiau kaip 600 val. darbo prastovas.

Iš kitos pusės turime įvertinti ir tai, kad Lietuvos verslas tikrai gerai atlaiko sukritusias negandas ir net didina eksportą. Dabartinė situacija primena tam tikrą stabilumo pauzę, po kurios galimi įvairūs vystymosi scenarijai – vis dėlto dauguma ekspertų linkę prognozuoti augančias bankrotų bei turto areštų kreives, nors pandemijos pradžioje kurtos pesimistinės prognozės, kaip parodė gyvenimas, buvo neteisingos.“

Kaip rašoma pranešime spaudai, rugsėjo 17 d., lyginant su ta pačia rugpjūčio diena, bendra skolos „Sodrai“ suma ūgtelėjo tik 1,2 proc., nuo 218,9 mln. Eur iki 221,5 mln. Eur, „Sodrai“ bent centą skolingų įmonių sumažėjo 7,6 proc., nuo 39 160 iki 36 192. Vidutinė skola, tenkanti vienai skolingai įmonei, augo 9,5 proc. nuo 5 590 Eur iki 6 118,94 Eur. Šis augimas visai logiškas – jau kelintą mėnesį įsiskolinusios įmonės paprastai linkusios toliau grimzti į skolų liūną, tas matyti ir iš atidėtų skolų skaičių. O tos, kurios skolininkų sąrašuose atsidūrė netikėtai (pvz. dėl buhalterio klaidos, vertos kelių centų), greit iš jų ir pasitraukia.

Panaši situacija klostosi ir su „Sodros“ atidėtomis skolomis. Jos per mėnesį pasistiebė 1,9 proc., nuo 162,8 mln. Eur iki 165,9 mln. Eur, atidėtų skolų turinčių įmonių sumažėjo 3,2 proc., nuo 6470 iki 6261, o vidutinė atidėta skola ūgtelėjo, bet ne tiek daug kiek bendra skola – tik 5,3 proc., nuo 25 168,77 iki 26 495,07 Eur.

„Naujoji įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ statistika rodo, kad kol įmonės įmonių finansinė situacija išlieka ganėtinai stabili, – sako „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – tą patį rodo ir Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Tačiau sutinku, kad metams einant į pabaigą, įmonių bankrotų ir skolų „Sodrai“ kupra versle gali augti dėl kelių priežasčių. Šiuo metu didžiausią grėsmę Lietuvos verslui kelia lėtėjančios išorės paklausos ir išaugusių elektros, dujų ir kitų žaliavų kaina. Staigus energetinių išteklių kainų šuolis, o taip pat pakilusios komponentų transporto iš Kinijos kainos reiškia, kad verslas staiga susidūrė su ženkliai padidėjusiais kaštais.

Negana to, situacija Lietuvos darbo rinkoje išlieka „karšta“, o tai reiškia, kad artimiausiu metu verslas turės funkcionuoti kylančių atlyginimų klimate. Tiek atlyginimų, tiek ir energetinių išteklių kainų augimas, panašu, bus gana ilgalaikis – aukštos dujų ir elektros kainos gali išsilaikyti iki gruodžio pabaigos. Todėl yra rizika, kad dėl padidėjusių kaštų dalis smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių gali nesuvaldyti finansų ir vėluoti laiku mokėti įmokas „Sodrai“. Manau, kad ketvirtą šių metų ketvirtį matysime šiokį tokį įmonių skolų „Sodrai“ prieaugį.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)