Pačiame Pakruojije įkūręs mėsos cechą, Virgaudas mus čia ir pasitinka. Šalia cecho stovi ir nedidelė jų parduotuvėlė, o įkišus nosį galima rasti tiek konditerijos, tiek mėsos produktų.
Pats šeimininkas aiškina, kad reikėtų nesusimaišyti, UAB „Kanrūgė“ užsiima mažmenine prekyba ir konditerijos gaminių gamyba, UAB „Kanrūgėlė“ – mėsos produktų gamyba.
„Šias įmones valdo dvi šeimos, esame giminės. Iš viso turime 12 maisto parduotuvėlių, kurios išsidėliojusius Pakruojo rajone“, – sako vadovas ir tikina, kad per abi valdomas įmones jie yra įdarbinę apie 200 žmonių ir yra didžiausias darbdavys Pakruojyje.
Verslo pradžia, pasak jo, prasidėjo dar 1992-aisias, kai dvi šeimos nusprendė imtis verslo. Būtent tuo metu buvo atidaryta pirmoji jų maisto prekių parduotuvė.
„Vėliau įkūrėme dar dvi įmones. Pasižiūrėjome, kad yra duonos ir mėsos paklausa, o kodėl gi ne? Todėl maždaug 2000-aisiais atidarėme konditerijos įmonę UAB „Kanrūgė“, o 2004 m. – dar vieną – mėsos cechą. Dabar turime 40 gaminių, o mėsos įmonėje dirba 53 žmonės“, – iškart paaiškina jis.
Pasak jo, bendrai verslas netrukus skaičiuos 30-metį, o per tą laiką, kaip sako, jis matė visko.
„Ir praėjęs dešimtmetis buvo žiaurus. Namuose būdavo kratos, mane tris kartus tikrino, nieko nerado. Reikia FNTT, STT ir kitų klausti, ko ieškojo, aš nežinau“, – pečiais trauko jis.
Mėsą Virgaudas savo gaminiams pasakoja perkantis iš įvairių Lietuvos skerdyklų, tačiau, kaip pabrėžia, labai žiūrintis, kad ji būtų lietuviška ir tikrai kokybiška.
„Žinoma, galiu mėsos atsivežti iš Lenkijos, Belgijos, bet jau reikia pirkti sunkvežimiais. Tai kai pas mane visada atvažiuoja tikrintojai, aš jiems liepiu važiuoti į pasienį, ten, iš kur mėsos atvažiuoja“, – juokdamasis sako jis.
Bendrai verslininkas aiškina per ilgą laiką prisižiūrėjęs visokiausių kuriozų, susijusių su mėsos kokybe.
„Įsivaizduokite, jeigu tu darai kumpį, o jis dvi savaites kabėdamas rūkykloje nesirūko. Jis varva, bėga. Matyt gyvūnas buvo maitintas fosfatais, stimuliatoriais.
Pas mus lietuviai per 4 mėn. irgi moka užauginti 100 kg kiaulę“, – priduria jis.
„Patikėkite, mūsų ūkininkai labai „išmoko“ augintis gyvulius, o kai dar pasako, kad čia ekologiška, tai, patikėkit manim, ekologija Lietuvoje buvo prie Vytauto Didžiojo laikų.
Galiu aiškiai pasakyti – ekologijos nėra. Tegu mane žaibas nutrenkia, jei tai netiesa. Pienas, kefyras, varškė, galioja po mėnesį laiko, tai kokia čia ekologija?“, – klausia jis.
Įmonės pagaminti mėsos produktai šiandien yra ekpsortuojami ir į užsienio šalis – Angliją, Latviją, Estiją ir Skandinaviją. Daugiausia tai – vytinta mėsa, tačiau su tinklinėmis parduotuvėmis Virgaudas sako nedirbantis.
„Paskaitai 50 psl. sutartį ir atšoksta noras su jais bendrauti.
Supraskit, įeiti į prekybos tinklus galima greitai, bet jie nustato savo taisykles. Mėsininkų Lietuvoje yra daug, tai kodėl jie man turi mokėti pilną kainą? Dabar vieną dešrelių pakelį perki, kitą gauni nemokamai. Tai kaip manote, kas už tą pakelį moka? Parduotuvė? Tikrai ne. Gamintojas. Rinka yra baisi“, – atvirai sako vadovas.
Nors šiandien įmonės gaminių prekybos tinkluose ir nerasi, vadovas sako, kad jie prekiauja turgeliuose.
„Ir Vilniaus Kalvarijų, ir kituose. Daug kur yra perpardavinėtojų“, – sako jis ir priduria, kad bendrai turgaviečių dienos Lietuvoje jau suskaičiuotos.
„Jos sunyks. Seni žmonės išmirs, o jaunimas, dirbdamas visą darbo dieną, paskui nelekia į turgų. Jie nuvyksta į prekybos centrą ir viską susiperka.
O štai Europoje kitokia situacija. Ten kitokios tradicijos <...>
Buvome Kaune atsidarę parduotuvėlę, bet vis tiek žmonės eina į prekybos centrus, o kodėl? Todėl, kad ten yra akcijos. Aš viską suprantu, bet mes kitaip negalime išsilaikyti. Bendrai, jeigu tu parduotuvėje neturi alkoholio ir cigarečių, tai ta parduotuvė yra pasmerkta žūti“, – sako jis.
Paklaustas, kas versle buvo sunkiausia per 30 metų, vadovas atvirai įvardija – biurokratija.
„Ji pražudys Lietuvą.
Čia buvo skelbiama, kad mūsų šalis kovos su nelegaliu darbu. Įsivaizduokite, pas mus pro paliktas praviras ateina 4 policininkai, du darbo inspektoriai. Su purvinais batais, nieko neklausę. Ar taip galima?
Pavyzdžiui, įmonės direktorius negali būti atostogose, todėl, kad niekada nežinai, kas tave patikrins su kratomis. Būna, net namus iškrato. Mano namus tikrino tris kartus ir nežinau dėl ko. Bet pripranti, žmogus, per 30 metų“, – sako jis, bet priduria nesiskundžiantis.
Pokalbiui pasisukus apie atlyginimus, direktorius skaičiuoja, kad minimalų atlyginimą pas juos uždirba tik valytojos ir plovėjos, o visi kiti darbuotojai gali džiaugtis didesniu atlyginimu.
„Buvau Liuksemburge. Ten šoninė kainuoja 24 Eur/kg, bet ten minimalus atlyginimas yra kokie 3 tūkst. Eur.
O pas mane šoninė kainuoja 6 Eur be PVM, tai aš negaliu žmogui mokėti 1,5 tūkst. Eur. Tai aš ir sakau, kad kai už šoninę gausiu 16 Eur, kaip Vokietijoje, tada atlyginimai ir bus tokie.
Lietuvos verslas yra vienas labiausiai apmokestintų, o čia net dėl koronos negalėjo mėsai sumažinti PVM“, – atvirai sako jis ir atsakydamas į kritiką, esą tada prekybininkai vis tiek klientui nesumažintų galutinės kainos, sako, jog prekybininkai dabar konkuruoja dėl kiekvieno cento.
„Tikrai susimažintų dėl didelės konkurencijos.
Bet pagalvokite iš kitos pusės. Jeigu šoninė atpigs 1,5 Eur, žmogus jos daugiau pirks ir taip sumokės daugiau mokesčių“, – svarsto vadovas.
Virgaudas pasakoja turintis ir tris vaikus, tačiau nė vienas jų šiandien savo ateities su jau įkurtais ir įsuktais verslais nesiejantis.
„Tęstinumo nėra ir viskas aišku, kad įmones teks parduoti.
Aš nejuokauju, tikrai ateis laikas, kai viską parduosime, nes užtenka, jau praėjo 30 metų. Juk verslai tai skiriasi, tai jungiasi, čia nieko tai nenustebins, na, nebent patį Pakruojį.
Jeigu derybos būtų geros, gal ir rytoj parduočiau, čia šiais laikais nežinosi. Įmonė neužstatyta, bankinių kreditų neturime. Žinoma, koronavirusas mažino pajamas, nes daug dirbome su valgyklomis, restoranais, kurie staiga iš mūsų nebepirko žalios mėsos“, – sako jis.
Vyras juokiasi, kad tikrai nėra taip, jog jis šiandien valgo tik savo gamybos mėsą ar šeimos įmonės keptus sausainius.
„Reikia ragauti ir konkurentų.
Bet pasakysiu, kad kalbant apie mėsą, viską apsprendžia priedų kiekis. Pas mus daug kas yra daryta tik su druska ir pipirais“, – sako jis.
„Žiūrėkite, čia yra šoninė, – rodo jis. – Tu gali ją padaryti ir už 3 Eur/kg, pridėti ten 30 proc. vandens ir padaryti akciją. Bet kas iš to? Žmogus pasižiūri ir mato, jis nėra durnas. Žmonės dabar geriau jau moka daugiau“, – sako jis.
„Mano tokia nuomonė, kad geriau nemulkinkime žmonių, sakykim, kaip yra“, – teigia direktorius.
