Pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas išskirtiniame interviu „Delfi“ kalbėjo apie išsikeltus organizacijos tikslus, pandemijos sukeltus iššūkius, jų įveikimą, valstybių išaugusias skolas ir Lietuvos mokesčius aplinkosaugos srityje bei ekonominį atsilaikymą.

Anot jo, vyriausybėms patariama neatitraukti į ekonomiką įliejamų pinigų per greitai, o viruso proveržiai vis dar išlieka viena didžiausių rizikų ekonomikoms.

„Turime užtikrinti, kad būtų teikiamos tinkamos paskatos žmonėms dirbti, o verslams – tinkamos paskaitos investuoti į ateities augimą“, – sako M. Cormannas.

Lietuvą šiuo metu EBPO skatina peržiūrėti degalų akcizus, kurie – vieni mažiausių EBPO.

– Nuo birželio 1-osios pradėjote eiti EBPO generalinio sekretoriaus pareigas. Kokius tikslus sau išsikėlėte ir ką norite pasiekti per savo kadenciją?

– EBPO organizacija, kuri vienija 38 demokratines šalis ir ko mes siekiame, tai suteikti geriausią galimą politinį sprendimą, kuris padėtų susitvarkyti su kylančiomis problemomis. Šiuo metu mūsų prioritetas padėti vyriausybėms optimizuotis, sustiprinti lygybę po koronaviruso eros. Mes norime padėti savo šalims narėms vykdyti ambicingą ir efektyvią aplinkosaugos politiką globaliu koordinuotu būdu, ir kad tai būtų ekonomiškai atsakinga, o visuomenės palaikytų.

Per koronaviruo pandemiją skaitmeninė transformacija žymiai paspartėjo. Tai sukėlė daug galimybių, tačiau ir iššūkių, rizikų, kad žmonės turėtų prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros, galėtų tobulinti įgūdžius, išliktų konkurencingi. Taip pat reikia įsitikinti, kad kibernetinė sauga, privatumas, duomenų perdavimas ir taikomi mokesčiai yra teisingi, visi gali dalyvauti skaitmeninėje transformacijoje ir ja pasinaudoti. Tai tik dalis problemų, bet yra ir kitų.

Didžiausia rizika kurią dar turime sutvarkyti – tolimesni viruso protrūkiai. Taigi vakcinacija išlieka ekonominės politikos prioritetas.
Mathias Cormannas

– Kokias priemones EBPO rekomenduos, kad šalys greičiau atsigautų po koronaviruso?

– Šiuo metu didžiausia rizika atsigavimui, kuris yra prasidėjęs, esame geresnėje pozicijoje nei manėme, kad būsime, bet didžiausia rizika kurią dar turime sutvarkyti – tolimesni viruso protrūkiai. Taigi vakcinacija išlieka ekonominės politikos prioritetas: kuo daugiau žmonių pasiskiepytų ne tik visoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Be to, žinoma, svarbu investuoti į ateities augimo perspektyvas, atsižvelgiant į taikomą fiskalinį stimulą. Tai istorinė akimirka investuoti į žalesnę ir teisingesnį atsigavimą, tokį, kokį suteikia skaitmeninimas.

– Ypač pandemijos laikotarpiu mes diskutuojame apie augančią nelygybę, ne tik tarp šalių, bet ir tarp namų ūkių. Tai yra problema, kuri yra ir EBPO darbotvarkėje. Ką galima padaryti, kad ją išspręstume?

– Turime užtikrinti, kad taikomos priemonės yra teisingos, sukuria lygias galimybes. Pandemijos kontekste moterys ir jauni žmonės ypač buvo paveikti ir mums reikia politinių priemonių. Ne tik EBPO šalyse narėse turime užtikrinti, kad atkreiptume dėmesį į lyčių nelygybę, galimybes jauniems žmonėms. Visa tai reikalaus įgūdžių tobulinimo, ypač jauniems žmonėms, kad jie gautų tinkamą išsilavinimą, apmokymus. Kalbant apie lyčių nelygybę, svarbu ir taikoma vaiko priežiūros politika ir mokesčių sistema, vyriausybės politika, kad galėtume padidinti moterų įsitraukimą į darbo rinką.

Mathias Cormannas

– Paminėjote mokesčius, ar turite omenyje mokesčių mažinimą, pavyzdžiui, moterims?

Mes bandome užtikrinti, kad, pavyzdžiui, pajamų mokesčio tvarka nepakenktų dvejas pajamas gaunantiems šeimos ūkiams, kad moterims esančioms motinomis netaptų visiškai nepatrauklu siekti karjeros. Per daug šalių pasaulyje vis dar tėvystės atsakomybė tenka moterims ir apmokestinimo tvarka gali būti labai pakenkianti, ypač kai susijungia su neadekvačiomis vaikų priežiūros taisyklėmis.

– Kalbant apie mokesčius, ar, pavyzdžiui, jūs siūlote didesnius turto mokesčius, ar didelėms kompanijoms?

– Šalys turi pačios sprendimus priimti dėl to, kas veikia jų šalyse. Bet mes turime užtikrinti, kad visi turėtų geriausias galimybes eiti į priekį. Vyriausybės turi padidinti pajamas, kad galėtų finansuoti viešąsias paslaugas, kurių tikisi žmonės: nuo sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir t.t. Vyriausybės tai turi padaryti tokiu būdu, kuris efektyvus ir nepakenktų ekonomikos augimo perspektyvoms, taip pat būtų teisingas. Tai politinių priemonių miksas, kuris veikia kiekvienoje konkrečioje ekonomikoje.

– Kokie mokesčiai yra mažiau destruktyvūs, kuriuos būtų galima didinti?

– Svarbiausia yra, kad būtų balansas tarp tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Mokesčiai efektyvūs, jei yra tvirtas pagrindas, bet, žinoma, viena iš labiau reikšmingų reformų, kur įsitraukė EBPO, užtikrinti, kad tarptautinės sėkmingos kompanijos susimokėtų teisingai mokesčius šalyse, kuriose veikia ir kur uždirba pelną. Taip būtų teisinga atsižvelgiant į jų konkurentus, kurie yra fiziškai lokalizuoti, vietiniai verslai tam tikroje rinkoje. Tai taip pat užtikrintų, kad vyriausybės gauna pajamas, kurias gali nukreipti į paslaugų finansavimą. Tai labai svarbi reforma ties kuria dirbame.

– Grįžtant prie nelygybės, mes taip pat susidursime su didėjančia infliacija – viskas brangsta, nuo energijos iki maisto – ir žinoma tai gali tapti tam tikra problema gyventojams, kurie neuždirba daug. Ką patartumėte dėl to daryti?

– Mes tikime, jog bus tik laikinas spaudimas didėti kainoms. Jei pažiūrėtume, tai yra labai siaura brangstančių produktų bazė ir žinome, kas sukelia laikinas įtampas kainose. Taip pat, kadangi 2020 metais kai kur kainos mažėjo, 2021 metais yra korekcijų ir poveikis atrodo didesnis nei būtų buvę.

Taip, yra laikinų trukdžių dėl tiekimo, paklausos padidėjimo, kas sukėlė laikinas įtampas. Bet bendrai žiūrint, kad darbo užmokestis didėtų ir pragyvenimo išlaidos taip nespaustų, reikia didinti produktyvumą, ekonomikos našumą. Didžiausia galimybė, kokią dabar turime, yra investuoti į skaitmeninę transformaciją ekonomikoje. Jeigu dirbi sektoriuje, kuris paveiktas skaitmenizacijos, reikia padėti žmonėms, kad jiems atsivertų daugiau galimybių ir jie turėtų reikiamus įgūdžius. Ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos, ją gautų.

Esu ganėtinai tikras, kad bus kita krizė, kuri smogs mums tam tikru metu. Tikiuosi, kad ne taip drastiškai kaip ši, bet ateityje bus šokų ir mes turime atstatyti fiskalinį atsparumą, kad susitvarkytume tuomet, kai kitas šokas ištiks.
Mathias Cormannas

– Per pandemiją šalys išleidžia daugiau ir skolinasi daugiau, dėl to didėja valstybių skolos. Ar jau reikėtų sustoti tai daryti?

– Aš buvau finansų ministras, kai krizė ištiko. Kokia buvo alternatyva? Vyriausybės turėjo susiimti ir suteikti krizės metu paramą ekonomikai, verslams, namų ūkiams. Užtikrinti, kad pereitume į kitą pusę kaip įmanoma saugiau. Dabar esame atsigavimo procese, o mūsų patarimas vyriausybėms yra neatitraukti fiskalinės paramos per anksti, užtikrinti, kad ekonominis atsigavimas yra tinkamai konsoliduotas, nedarbo lygis mažėtų.

Šiuo metu labiau klausimas dėl fiskalinės pagalbos struktūros, užtikrinant, kad pagalba būtų nukreipta į tuos sektorius, kuriems vis dar to reikia, o ne aklai, ką matėme pradžioje. Ir kad būtų investuojama į „žalumą“ ir skaitmeninę transformaciją. Tam tikru metu bus svarbu sutelkti dėmesį į fiskalinio balanso atstatymą. Esu ganėtinai tikras, kad bus kita krizė, kuri smogs mums tam tikru metu. Tikiuosi, kad ne taip drastiškai kaip ši, bet ateityje bus šokų ir mes turime atstatyti fiskalinį atsparumą, kad susitvarkytume tuomet, kai kitas šokas ištiks.

– Kaip manote kada mes turėtume pradėti atitraukti tą paramą?

– Kaip minėjau, mums reikia būti tikriems, kad ekonominis atsigavimas tikrai neišblės. Jeigu atitrauksime paramą per anksti, gali iškilti rizika dabar esančiam atsigavimui.

Mathias Cormannas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Tad nėra jokios konkrečios datos, taip?

– Viskas priklausys nuo apsisprendimo. Mes stebime vyriausybių situaciją, ir tam tikru metų turėsime užtikrinti, kad jos pereitų prie konsolidacijos.

– Ar tai netaps dar didesne problema ateities kartoms, jaunimui, nes kažkas už šias skolas turės sumokėti.

– Šios dienos jauni žmonės ir ateities kartos dorotųsi su didesnėmis problemomis, jeigu vyriausybės aplink pasaulį nebūtų suteikusios paramos, kad sušvelnintų ekonominį nuosmukį, sukeltą šios pandemijos. Rizika visada buvo, kad tai ekonomikoje paliks gilius randus, ilgalaikes neigiamas pasekmes jauniems žmonėms.

– Bet ką tai reiškia jauniems žmonėms, didesnius mokesčius?

– Tai nebūtinai yra vienintelė išeitis. Stiprinant ekonomikos augimą, kad būtų surenkama daugiau pajamų, nebūtinai reikia vien paimti didesnę dalį iš „pyrago“, bet reikia galvoti ir apie paties „pyrago“ padidėjimą. Tokiu atveju ir surenkamų pajamų dalis didės.

Rizika visada buvo, kad tai ekonomikoje paliks gilius randus, ilgalaikes neigiamas pasekmes jauniems žmonėms.
Mathias Cormannas

– Mes girdime iš centrinių bankų apie pinigų politikos atitraukimą. Ar tai rizika?

– Tai žinoma yra rizika, kad šie sprendimai, gali būti netinkami. Dėl to turime būti labai atsargūs. Dėl to ir sakome, kad neatitraukti paramos per anksti.

– Mes jau kalbėjome kiek apie mokesčius, bet nepakalbėjome plačiau apie taršos mokesčius. Lietuvoje taip pat šiuo metu apie juos diskutuojama. Kokius taršos mokesčius jūs rekomenduojate šalims?

– Sprendžiant klimato kaitos ir aplinkosaugines problemas, kalbant apie Lietuvą, išmetamųjų teršalų Lietuvos ekonomikoje smarkiai sumažėjo ir atsinaujinančios energijos lygis pakilo, bet jūsų transporto sektorius ir taip pat žemdirbystės sektorius yra atsakingi už didelę dalį emisijų, didėjančią taršos dalį. Jūs turite vienus žemiausių EBPO šalyse narėse benzino ir dyzelio mokesčius.

Mokesčiai koreguoja elgseną. Mūsų padarytoje aplinkosaugos politikos apžvalgoje Lietuvai mes skatiname valdžią peržiūrėti, kaip apmokestinami degalai.

– Lietuvoje diskutuojame apie automobilių mokestį, taip pat subsidijų iškastiniam kurui ir ūkininkų naudojamiems degalams panaikinimą. Ar šiuos sprendimus reiktų priimti?

– Tai yra mūsų rekomendacijos. Lietuva turi priimti savo sprendimus galiausiai, tai demokratinis šalies procesas. Bet mes nepriklausomą apžvalgą padarėme ir davėme patarimus, kad taip, tam tikros priemonės yra, kurias turėtų permąstyti.

– Kaip dėl kitų mokesčių Lietuvoje? Jūs peržiūrite ir visą mokesčių sistemą, tad kaip dėl kitų mokesčių, pavyzdžiui pajamų mokesčio?

– Mes atliksime Lietuvos ekonomikos apžvalgą 2022 metais, tame kontekste peržiūrėsime ir mokesčių politiką. Galbūt ji turėtų būti patobulinta, kad būtų daugiau galimybių judant į priekį.

Mathias Cormannas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Tai šiuo metu jokių konkrečių rekomendacijų, pavyzdžiui, didinti turto mokesčius nėra?

– Aplinkosaugos apžvalgoje ne, į šias problemas nesusifokusavome.

– Koks yra bendras požiūris į Lietuvos ekonomiką, kaip mes įveikėme pirmąją pandemijos fazę?

– Lietuva pasirodė labai gerai. 2020 metais, kai koronaviruso pandemija buvo smogusi labiausiai, Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai Europos Sąjungoje, apie 0,9 proc. Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika 2021-2022 metais augs 4-5 proc. Taigi Lietuva labai gerai pasirodė ekonomiškai. Lieka rizika dėl naujų viruso bangų. Tai yra tai, su kuo Lietuva susiduria dabar.

Geriausias sprendimas, kurį tam turime, tai turėti kiek įmanoma daugiau žmonių pasiskiepijusių. Tai svarbu ne tik Lietuvai. Manau vyriausybė skatina, bet svarbu, kad ir lietuviai vakcinuotųsi, norėtų apsaugoti savo ir savo mylimų sveikatą, taip pat apsaugoti ir stiprinti savo ekonomines galimybes. Viruso proveržiai vis dar yra didžiausia rizika su kuria susiduria mūsų ekonomikos.

Pandemija geriausias metas struktūrinėms reformoms. Ar matote, kad Lietuva judėtų į priekį dėl to?
Lietuva bando vykdyti struktūrines reformas. Yra nemažai ES investicijų nukreiptų į šį regioną, tad yra galimybė adresuoti tam tikras struktūrines problemas, kurios buvo su mumis ilgą laiką: ar tai susiję su klimatu ar skaitmenizacija, ar kitomis rimtomis problemomis.

– Kokios šiuo metu yra pagrindinės problemos Lietuvoje? Be aplinkosauginių.

– Manau, kad yra galimybė Lietuvai daugiau investuoti į tyrimus, remti inovacijas. Manau, kad vis dar yra atotrūkis tarp skaitmeninės transformacijos ir turimos infrastruktūros, užsitikrinant, kad visiems žmonėms universaliai būtų prieinama ir galėtų naudotis jos sukuriamomis galimybėmis. Turiu pasakyti, kad čia Lietuva nėra unikali.

– Su kuriomis kitomis ekonomikomis jus mus palyginate?

– Žinoma jūsų kaimynystėje, turite Baltijos šalis. Manau, kad čia visada labai daug draugiško varžymosi ir kooperacijos.

– Ar yra kažkokie konkretūs sprendimai, kuriuos Lietuva padarė per pandemiją, kad padėjo pagreitinti atsigavimą?

– Vienas iš dalykų, kuris tikrai padėjo čia, ir Baltijos regione apskritai, faktas, kad skaitmenizacija leido daugeliui verslų toliau veikti, paslaugų ir prekių paklausa išaugo, kol tam tikri sektoriai, kurie susiję su turizmu, nukentėjo – daugiau lietuvių buvo namuose nei keliavo į užsienį. Bet eksporto industrija tęsė darbus, gerino rezultatus ir tai padėjo sumažinti nuosmukį.

Tuo metu ir mes žinojome, ir Lietuvoje sprendimų priėmėjai žinojo, kad bus šalutinių efektų, tam tikrų pasekmių prie kurių reikės prisitaikyti.
Mathias Cormannas

– Šiuo metu turime didelę problemą su nedarbu. Viena priežasčių buvo dėl stimulus dėl pinigų kuriuos gavo per pandemija. Kaip galime užtikrinti, kad žmonės grįžtų į darbo rinką?

– Žinau šią problemą, apie kurią kalbate. Kai krizė pirmiausia smogė, vyriausybės neturėjo daug pasirinkimo, turėjai atsakyti labai greitai, kad galėtum suteikti būtiną transformaciją ekonomikai, namų ūkiams, verslams, apsaugoti žmonių gyvenimus.

Tuo metu ir mes žinojome, ir Lietuvoje sprendimų priėmėjai žinojo, kad bus šalutinių efektų, tam tikrų pasekmių prie kurių reikės prisitaikyti. Grįžtant prie ekonominio prisitaikymo turime užtikrinti, kad būtų teikiamos tinkamos paskatos žmonėms dirbti, o verslams – tinkamos paskaitos investuoti į ateities augimą.

– Ar sakytumėte, kad mes jau praėjome fazę, kur turėtume skirti pinigus visiems netekusiems darbo, ir susitelkti tik ties tais sektoriais, kurie nukentėjo?

– Kalbant apie fiskalinės paramos struktūrą svarbu, kad ji būtų nukreipta labiau į tuos sektorius, kurie paveikti stipriau arba susikoncentruota į ateities investicijas, galimybes didinti ekonomikos augimą ir sukurti daugiau darbų.

– Kalbėjome apie taršos mokesčius ir, kad pandemija geras laikas struktūrinėms reformoms. Bet apskritai žiūrint, ar šis laikotarpis yra tinkamas didinti mokesčius?

– Žinote, kai norite maksimalizuoti atsigavimą, geriausia pajamas didinti skatinant ekonomiką negu apskritai didinant mokesčių naštą. Pabaigoje reikės vyriausybei priimti sprendimus.

– EBPO lygina šalis, tad kaip Lietuva atrodo savo skolos ir deficito atžvilgiu?

– Lietuva yra palyginus geroje pozicijoje. Visos šalys turi iššūkių, atsižvelgus į didžiules išlaidas, kurių prireikė krizės kontekste ir visos šalys turės tinkamu metu taisyti biudžetą, jį subalansuoti. Lietuva turės tai padaryti taip pat kaip ir kitos šalys.

– Ačiū labai už pokalbį.