Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima keisti socialinio draudimo sistemą dirbantiems savarankiškai, neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą, dovanų ir didelių pajamų apmokestinimą.

Kaip nurodė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, papildomą 3 proc. GPM tarifą būtų galima taikyti 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) arba maždaug 200 tūkst. eurų per metus viršijančioms pajamoms. „Mokestis būtų taikomas visoms pajamoms, kartu sudedant ir pajamas pagal darbo santykius, pagal individualią veiklą, kitas pajamas, palūkanas arba turto pardavimą“, – teigė R. Bilkštytė.

Juokingas pasiūlymas

Komentuodama pristatytus pasiūlymus, M. Navickė svarstė, ar susirinkusiesiems buvo parodyta visuma.

„Pavyzdžiui, pagal pirmines pajamas mes neišsiskiriame, esame greta Vokietijos ar Suomijos. Mūsų problema yra mokesčiai ir išmokos. Visai neseniai buvo apginta Nerijaus Černiausko disertacija. Ten labai aiškiai parodyta, kad mokesčių srityje mes turime žemą surinkimą, žemą progresyvumą, o išmokų srityje turime tiesiog mažus išmokų dydžius.

Šios problemos tarpusavyje yra labai tampriai susijusios. Žiūrint į šiuos pristatymus, tas mokesčių progresyvumo klausimas man atrodo praktiškai nėra paliestas. Kažkodėl išskyrus dovanas. Nežinau, ar jos yra pagrindinė mūsų problema“, – sakė ji.

„3 proc. solidarumo mokestis virš 150 VDU – tai juokingas, labai keistas pasiūlymas. Pažiūrėjus į praktiką kitose šalyse, virš 50 proc. viršutinį tarifą moka austrai, belgai, danai, suomiai, prancūzai, graikai, airiai, italai, olandai, portugalai, slovėnai švedai. T. y. virš 50 proc. nuo pačių aukščiausių pajamų GPM tarifą“, – pabrėžė mokslininkė.

Jekaterina Navickė

M. Navickė pasiūlymą dar pavadino kosmetiniu.

„Nematome, kaip tą gyvulių ūkį mums mažinti, ar mes visgi pradėsime mokėti GPM nuo visų pajamų sumos, ar toliau pagal atskiras rūšis ir mokėsime su skirtingais tarifais“, – sakė ji.

Jovalas netvarkomas

Susitikime pasisakęs ekonomistas Raimondas Kuodis priminė, kad „visą tą jovalą padėtų išspręsti institucinių formų reforma, sumažinant jas iki trijų“.

„Kaip siūlau, kad žmonės būtų patys save įdarbinantys, su garantijomis, įmokomis ir visa kita. Priešingu atveju, turėsime tą mokestinį arbitražą, kuris vyksta jau daug metų. Turime sudėtingą sistema, su daug parametrų, toliau žaidžiame tuos senus nusibodusius žaidimus.

Turime tam tikrą paradoksą, susijusį su gyvulių ūkiu ir pajamų nelygybe. Praktiškai visi kolegos skurdą matuoja pagal pajamas. Ne, skurdą reikia matuoti pagal vartojimo potencialą. Įsivaizduokime žmogų, kuris buvo „individualščikas“, „laisvas nuo mokesčių“. Jis išeina į pensiją ir neturi pensijos, nes nemokėjo jai. Mums atrodys, kad jo pajamos yra nulis, bet pas jį yra krūvos turto, iš kurio jis vartos.

Nematau pastangų, kad iš tikro pasižiūrėti, kas ten skursta. Todėl einame paprastesniu keliu, čia atsiranda dar viena erdvė „socialpopsui“, nelygybei, neteisingumui – dabar iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pusės ruošiamas „bail out`as“ gyvulių ūkiui, visi gaus bazinę pensiją. Nesvarbu, kiek stažas buvo. Tai lengviausias kelias, nes galėsi rodyti savo Gini. Bet jį reikia skaičiuoti kitaip, ne pagal pajamas“, – kritikavo jis.

Raimondas Kuodis

R. Kuodis dar pridūrė, kad „pajamų katilo“ idėja taip pat yra sena.

„Problema, kad šitoje šalyje nepanašu, kad kas nors žinotų, kas yra pajamos ekonomine prasme. Pas mus pajamos atsainiai maišomos su įplaukomis. Tada atrodo, kad viską sudėsime į vieną kibirą, uždėsime progresyvumą ir pan. Atkreipkite dėmesį, kad pajamų įstatymuose reikia pagaliau apibrėžti pajamas, nemaišyti su įplaukomis“, – patarė jis.

Parodė tik pusę paveikslo

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas pagyrė sprendimą į socialinio draudimo sistemą labiau įtraukti dirbančius savarankiškai.

„Kalbant apie socialinio draudimo sistemą, akivaizdu, kad žmonės serga, gimdo vaikus, sensta, išlaiko senus tėvus. Tai nepriklauso nei nuo profesijos, nei nuo sektoriaus, nei juo labiau sutarties formos, pagal kurią žmonės gauna pajamas.

Atsakymas akivaizdus, kad bazės, „lubos“, tarifai, „grindys“ ir visi kiti dalykai iš esmės turi būti vienodi. Nesvarbu, koks yra pajamų šaltinis, kokia to žmogaus profesija“, – sakė jis.

Tačiau K. Lisauskas papriekaištavo, kad susitikime parodyta tik pusę sistemos paveikslo.

„Pamatėme, koks yra mokestinis arbitražas socialinio draudimo srityje. Tačiau pamatėme tik pusę paveikslo – pridėjus GPM dalį, pamatytume, kad arbitražas visur yra maždaug dvigubai didesnis.

Niekas nekalbėjo apie menamas išlaidas. Vykdantys individualią veiklą turi teisę arba faktines išlaidas, arba, kas daugeliui patogu ir dauguma taip daro – atima 30 proc. nuo pajamų kaip menamas išlaidas.

Kodėl tai daro dauguma – todėl, kad menamų išlaidų susidaro daugiau nei faktinių. Būtų daugiau faktinių, tai visi jas ir skaičiuotų. Supaprastinimas yra geras dalykas ir jis, ko gero, turėtų likti nedidelėms pajamoms. Tarkim, 10 tūkst. eurų ir panašiai. Bet kai tą patį supaprastinimą galima taikyti milijonui eurų. Tai turbūt nesunku būtų paskaičiuoti, kokie tikrieji yra „Sodros“ biudžeto praradimai – didesni, nei jie mums buvo parodyti“, – sakė jis.

Kęstutis Lisauskas

Ekspertas dar nurodė į tarifus.

„Ne tik „Sodros“, bet ir GPM srityje turime absoliučiai to paties išsilavinimo, tą patį dirbančius žmones, bet tas, kas pasirinko individualią veiklą, moka 15 proc., o kitas, kuris priverstas pagal darbo sutartį, moka 32 proc. nuo tų pačių pajamų. Sunku suprasti, kaip galima kalbėti apie solidarumo mokestį, kai apskritai sistemoje jokio solidarumo nėra.

Beje, mažosios bendrijos yra tyčia mokesčių vengimui sukurtas įrankis. Pažiūrėjus, kokiu tempu auga jų skaičius, kiek ten yra asmenų, kiek kiekvienas išsiima pajamų apmokestintų lengvatiniu GPM tarifu arba be socialinio draudimo įmokų, pamatysime, koks tai baisus išradimas. Kodėl šiai formai turėtų likti lengvatinės sąlygos – labai sunku suprasti“, – sakė jis.

„Neprotinga ir neracionalu iš biudžeto dėl NPD didinimo išmesti kelias dešimtis milijonų eurų. Kartu turėtų eiti kažkokie kompensaciniai sprendimai šiems pinigams atsirasti.

Dėl dovanų – reikėtų būtinai nagrinėti su paveldėjimu. Tai to paties kūno dvi kojos. Ir planavimas su tuo susijęs, ir vengimas, taip pat – teigiamos ir neigiamos paskatos „diedukui“ sėdėti ant turto, neduoti anūkams, kad jie negalėtų nieko produktyviai daryti. Jei dovanos – bus apmokestintas, jei sėdės – nebus. Tas nebūtų gerai. Beje, paveldimi ne visada pinigai, ne visada lengvai likviduojami vertybiniai popieriai“, – sakė K. Lisauskas.

Didinami mokesčiai

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sakė palaikantis NPD sulyginimą su MMA.

„Bet mokesčių didinimas čia yra ir vidurinioji klasė nukentės, jei bus įgyvendintas principas“, – sakė jis.

Eksperto vertinimu, įgyvendinimus pasiūlymus dėl individualios veiklos, ji Lietuvoje apskritai išnyktų.

„Tai yra jos sunaikinimas. Ar kas nors prašė įtraukti į socialinį draudimą individualią veiklą?“ – retoriškai klausė jis.

M. Dubnikovas kritikavo ir solidarumo mokestį.

„Tai – naujovė. 3 proc. – kodėl? Iš kur? Kam jie bus skirti? Manau, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip greičiausiai bus keliami mokesčiai.

Apibendrinant, be NPD lygio didinimo nebuvo reguliavimo, kuris mokesčius mažintų. Visi punktai kalba apie tai, kad visuomenė mokės daugiau. Tai kelia didžiausią nerimą“, – sakė jis.

Marius Dubnikovas

Siūlo NPD didinti 75 eurais

Susitikime taip pat dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius priminė, kad prezidentas NPD padidinti 50 eurų siūlė nuo liepos 1 dienos.

„Matome, kad šiandien įvertinus didesnį kainų augimą, turėtume kalbėti apie didesnį, 75 eurų, didinimą. Iš esmės NPD turėtų augti sparčiau nei auga MMA. Vertinant pagal tai, antroje alternatyvoje NPD augimas yra pakankamai mažas, neadekvačiai mažas. Trečioji alternatyva susijusi su mokesčių perskirstymu iš žmonių, kurie uždirba vos daugiau nei 1 VDU – perskirstymo metodas yra neteisingas“, – sakė jis.

V. Augustinavičius dar sakė, kad mokesčių teisingumo didinimas yra kryptis, kuri padėtų siekti pajamų nelygybės mažėjimo ir kitų Lietuvos siekiamų tikslų.

„Kalbant apie dideles pajamas, yra didelis mokestinis arbitražas, nes darbo santykiuose maksimalus tarifas yra 32 proc., o visose kitose pajamose – 15 proc., išskyrus labai aukštas pajamas kapitalo prieaugyje. Tai didelis atotrūkis, kuris kitose šalyse jau taisomas.

Prezidentas palaikytų idėja, kai visos pajamos yra sudedamos į bendrą katilą. Klausimas, ar reikėtų dar kartą reformuoti darbo santykius, kai mokesčių reforma buvo neseniai. Galėtų būti visų kitų nei darbo santykių sudėjimas į bendrą katilą ir tuomet pagal pajamų dydį apmokestinimas. Vėlgi, pokytį darant itin aukštose pajamose. Tai gali atitikti „Sodros“ įmokų lubas, 60 VDU per metus, 90 tūkst. eurų. Šioms pajamoms progresinis tarifas galėtų būti keliais procentais didesnis“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (191)