Juos trečiadienį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime pristatė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
„Pirmas dalykas, kurio siekiame, yra peržiūrėti išimtis. Tai tos, kurios potencialiai mažina apmokestinimo teisingumą ir progresyvumą. Kitas dalykas – mūsų tikslas, kad būtų tinkama ir pakankama aprėptis. Trečias dalykas – svarbu, kad sistema adekvačiai įgalintų mokėti įmokas ir būtų adekvačiai mokamos išmokos“, – aiškino jis.
Pranešėjas pristatė bendrą situaciją: nuo 2017 iki 2020 metų su pažyma veiklą vykdančių asmenų skaičius padidėjo 43,1 proc. Tuo metu vykdžiusių žemės ūkio veikla iki 4 ekonominių valdos dydžių (EDV) mažėjo 11,2 proc., individualių įmonių savininkų mažėjo 9,7 proc., mažųjų bendrijų narių daugėjo 115,7 proc., o vykdžiusių žemės ūkio veiklą virš 4 EDV mažėjo 1,4 proc.
„Savarankiškai dirbančiųjų asmenų grupės socialinio draudimo balansas yra neigiamas, tai -72 mln. eurų. Pagrindinis dalykas yra pensijos. Tai sako, kad sumokama mažiau įmokų nei gaunama išmokų.
Atitinkamai didžioji dalis savarankiškai dirbančiųjų asmenų moka įmokas nuo mažesnių nei minimali mėnesinė alga. Atitinkamai, mažiau sumoka, bet daugiau gauna. Socialinis teisingumas turėtų būti išlaikomas“, – dėstė viceministras.
„Sodros“ „lubos“
A. Bitinas diskusijai pateikė pasiūlymą suvienodinti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinių įmokų „lubas“.
„Šiandien savarankiškai dirbantiems taikomos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus lubos. Tai apie 58 tūkst. eurų per metus. Pagal darbo santykius yra 60 VDU, tai 81 tūkst. eurų per metus. Dar svarbu, kad savarankiškai dirbantiems pajamos iš skirtingų veiklų nesumuojamos, o pagal darbo sutartį – sumuojamos.
2020 metais buvo 6 didesnę nei 43 VDU sumą deklaravę individualių įmonių (IĮ) savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų (TŪB), komanditinių ūkinių bendrijų (KŪB) ir mažųjų bendrijų (MB) nariai. Buvo dar 870 individualia veikla užsiimančių ir 911 ūkininkų ir jų partnerių, kurie deklaravo daugiau nei 43 VDU. Jie „Sodrai“ deklaravo 95 mln. eurų, t. y. 20 proc. nuo visų savarankiškai dirbančiųjų asmenų „Sodrai“ deklaruojamų pajamų. Dėl „lubų“ išimties „Sodra“ neteko apie 4,7 mln. eurų.
Pasiūlymas būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartį ir jas taikyti visoms pajamoms iš savarankiškos veiklos. Kol kas nekalbame apie verslo liudijimus“, – pasakojo pranešėjas.
Bazių peržiūra
Antrasis A. Bitino pristatytas pasiūlymas – socialinio draudimo bazių peržiūra.
„Šiuo metu dirbantys pagal darbo sutartį moka nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, o visi kiti moka skirtingai. MB, IĮ, TŪB ir KŪB moka nuo 50 proc., individuali veikla pagal pažymą ir ūkininkai nuo 90 proc., o šeimyna nuo 100 proc. Kodėl? Sunku pasakyti turbūt, surasti logikos būtų sunku.
Finansiniai netekimai dėl įmokų bazių išimčių yra 19,71 mln. eurų. Taigi, pasiūlymas – suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų ir dirbančių pagal darbo sutartis socialinio draudimo įmokų bazes. Tačiau tai nebūtų taikoma dirbantiems su verslo liudijimais“, – sakė jis.
Nedarbo draudimas
Trečiasis pasiūlymas – įtraukti dirbančius savarankiškai į nedarbo socialinį draudimą.
„Šiuo metu nedarbo draudimu draudžiamos tik kai kurios grupės. Tai IĮ savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkininkų bendrijų tikrieji nariai. Tuo metu vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ir ūkininkai nedraudžiami. Draudimo neturėjo apie 6 tūkst. ūkininkų ir jų partnerių bei 45 tūkst. asmenų užsiimančių individualia veikla pagal pažymą.
Beje, išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims pirmojo ir antrojo karantinų metų valstybei kainavo 243,7 mln. eurų. Juos gavo 77 tūkst. asmenų.
Taigi, pasiūlymas – įtraukti visas likusias savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijas. Priminsiu, kad NSD tarifas yra 1,31 proc. Apie 7 mln. eurų būtų surenkama į biudžetą. Čia vėlgi verslo liudijimus vėlgi paliktume nuošalyje, bet 51 tūkst. asmenų įgytų teisę į nedarbo socialinio draudimo išmokas“, – sakė A. Bitinas.
„Sodros“ „grindys“
Ketvirtas pasiūlymas – „Sodros“ įmokų „grindų“ (nedarbo, ligos, ir motinystės socialiniam draudimui) įvedimas.
„Šiandien situacija skirtinga savarankiškai dirbantiems ir dirbantiems su darbo sutartimi. Savarankiškai dirbantys įmokas moka nuo gautų pajamų metų eigoje arba metams pasibaigus, o dirbantys su darbo sutartimi moka nuo nustatyto darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantiems „Sodros“ „grindys“ netaikomos, o pagal darbo sutartį taikomos nuo MMA. Įdomu, kad 80 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų moka įmokas mažesnes nei MMA. 82 proc. dirba pagal pažymą, 43 proc. ūkininkų, 88 proc. IĮS, TŪB, KŪB, MB nariai.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali turėti ir darbo santykius, todėl išgryninant – 55 tūkst. „Sodrai“ įmokas mokančių savarankiškai dirbančiųjų neturi darbo santykių (neįtraukiant verslo liudijimų). Dėl „Sodros“ įmokų „grindų“ išimčių netenkama nuo 12,6 iki 20,9 mln. eurų per metus.
Taigi, pasiūlymas – kad savarankiškai dirbantis asmuo turėtų mokėti nuo ne mažiau nei MMA. Tai būtų ligos (2,09 proc.), motinystės (1,71 proc.) ir nedarbo (1,31 proc.) draudimui“, – sakė A. Bitinas.
Jis dar pridūrė, kad jeigu minimalios įmokos nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų jau būtų sumokėtos, tai būtų netaikoma.
„Tai būtų naudinga, nes visi savarankiškai dirbantys asmenys įgytų bent jau minimalias garantijas į socialinio draudimo išmokas. Išmokos būtų savalaikės, gaunamos iškart, o ne pasibaigus finansiniams metams. Tai paveiktų 48 tūkst. asmenų“, – sakė jis.
Susitikime dar nurodyta, kad išsamūs alternatyvų ir poveikio vertinimų pristatymai SADM viešose konsultacijose numatomi 2021 metų gruodį.
Siekia mažinti nelygybę
Susitikime taip pat kalbėjusi ministerijos Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos vadovė Eglė Čeponytė pristatė, kad šiuo metu rengiamame Nacionaliniame pažangos plane yra keli pajamų nelygybės mažinimo uždaviniai.
„Vienas uždavinys sumažinti Lietuvos Gini koeficientą nuo 35,1 proc. 2020 metais iki 31 proc. 2030 metais.
Tuo metu pajamų pasiskirstymo koeficientą s80/s20 siekiama sumažinti nuo 6,1 2020 metais iki 5 2030 metais“, – sakė ji.
Programoje, be kita ko, numatoma didinti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, tobulinti gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą, mažinti disponuojamų pajamų atotrūkį tarp savarankiškai dirbančiųjų asmenų ir likusių dirbančiųjų.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad iki šiol taip atvirai ir skaidriai į visas sritis dar nebuvo žiūrėta.
„Pajamų nelygybė yra svarbi tema, visi puikiai žinome, kokioje situacijoje yra Lietuva. Prisiminkime Europos Komisijos rekomendaciją Lietuvai, kur skatinama imtis priemonių siekiant užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos apimtį, adekvatumą, padidinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumą, apsaugant nuo skurdo, mažinant pajamų nelygybę.
Siūlome mokesčių darbo grupei peržiūrėti savarankiškai dirbantiems taikomas išimtis ir lengvatas, įvertinti jų pagrįstumą. Tai labai sena, visiems žinoma problema. Šios lengvatos daro ne tik neigiamą įtaką „Sodros“ biudžeto tvarumui, bet taip pat smarkiai mažina socialinio draudimo apimtį tarp savarankiškai dirbančių asmenų. Kaip skaudžiai parodė pastaroji krizė, neapsaugo šių asmenų nuo pajamų šaltinio netekimo. Siūlome apsvarstyti kelias alternatyvas“, – ragino ji.
