„Gyvename vis dar pandeminiu laikotarpiu, tai labai netolygūs metai“, – pirmadienį pristatant naujausias ekonomistų makroekonomines prognozes sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, trumpalaikį poveikį šalies ekonomikai turės dėl Baltarusijai įvestų tarptautinių sankcijų ribojami ekonominiai ryšiai su šia šalimi. 2022 metais BVP augimo prognozė sumažinta 0,6 proc. punkto iki 3,5 proc., o šiemet augimas turėtų siekti 4,9 proc. (ankstesnė prognozė 5,1 proc.).
Prognozuojama, kad nedarbas šiemet sieksiantis 7,2 proc., kitąmet sumažės iki 6,8 proc. Dėl didinamo minimaliojo mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis ir toliau augs sparčiai. Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozė padidinta 2,4 proc. punkto iki 9,4 proc., kitų metų – 1,7 proc. punkto iki 7,6 proc.
Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3 proc., 1,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau. Kitąmet infliacija šiek tiek sumažės ir sudarys 2,6 proc.
Žaliavų įtaka
G. Šimkus sakė, kad kainos sparčiau auga daugiausia dėl žaliavų ir energijos išteklių brangimo.
Tačiau prognozuojama, kad didesnės infliacijos laikotarpis bus trumpalaikis, pašalinus tiekimo grandinių trikdžius bei išnykus žemos palyginamosios bazės efektui.
„Žaliavų kainos pasaulio biržose yra padidėjusios, pradedant pramoniniais metalais, baigiant nafta, gamtinėmis dujomis. Tai lemia staiga atsiradusi, galbūt ir netikėtai, didžiulė žaliavų paklausa po pirmo smūgio pandeminiame laikotarpyje.
Žaliavų kainų augimas persiduoda į pramonės prekių kainas. Pirmiausia pakilo importuojamų tarpinio vartojimo produktų kainos. Tai padidino sąnaudas gamintojams, atitinkamai didino apdirbamosios gamybos gamintojų kainas.
Žinoma, dar gera ekonominė situacija Lietuvoje, augantys darbo užmokesčiai, didelė paklausa taip pat persiduoda į galutinio vartojimo prekių kainas“, – sakė jis.
Pagrindinės rizikos
G. Šimkus taip pat pristatė pagrindines rizikas Lietuvos ekonomikai.
Tai yra lėtesni vakcinacijos tempai ir galimos naujos, vakcinoms atsparios COVID-19 atmainos; pinigų politikos griežtinimas, jei pasirodytų, kad dabartiniai infliacijos padidėjimas nėra laikini ir infliacijos lūkesčiai atitrūktų; per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama įmonėms gali nulemti bankrotų bangą.
Taip pat pavojų kelia didesnis, nei šiuo metu tikimasi, įtampų su Baltarusija ir Kinija poveikis Lietuvos ekonomikai ir tai, kad užsitęsianti kainų ir atlyginimų spiralė, gali nulemti ekonomikos perkaitimą vidutiniu laikotarpiu.
G. Šimkus spaudos konferencijoje pastebėjo, kad prekyba su Baltarusija ir Kinija yra skirtingos.
„Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 4 proc. viso eksporto ir didžioji dalis yra reeksportuojamos prekės ir transporto paslaugos. Lietuviškos kilmės prekės sudaro pakankamai nedidelę dalį. Vertinant visą ekonomikos poveikį, didžioji dalis šio poveikio ateitų kitais metais.
Padarius prielaidą, kad visiškai apribojama prekyba su Baltarusija ir Kinija, 3 metų akumuliuotas poveikis BVP būtų apie 1 proc. punktas. T. y. ekonomikos augimas būtų 1 proc. punktu mažesnis. Didžioji dalis šio poveikio pasireikštų per trumpiausią laikotarpį.
Tai kraštutinis scenarijus, o labiausiai tikėtiną poveikį mes įtraukėme į prognozių peržiūrėjimą, kurios yra sumažintos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Kiniją, G. Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos eksportas į ją sudaro apie 1 proc.
„Per ateinančius 3 metus, jeigu padarytume kraštutinę prielaidą, kad visa prekyba apribota, BVP paveiktų apie 0,3 proc. punkto. Tačiau tai stilizuotas vertinimas, nes prekybos ryšiai yra kur kas sudėtingesni.
Kalbame ne tik apie eksportą, bet ir importą. Iš Kinijos atkeliauja įvairios žaliavos, tarpiniai produktai, reikalingi produkcijai, gaminamai Lietuvoje. Be abejo, jei reikėtų keisti partnerius, lietuviško verslo lankstumas yra demonstruojamas įvairiais kontekstais, įvairiais laikotarpiais. Galima prisiminti Rusijos sankcijas ir pan. Vis tik, tai lemtų tam tikrus prisitaikymo kaštus, nepatogumus. Pavyzdžiui, yra netiesioginiai poveikiai, kaip suprastėjęs prekių keliavimas geležinkeliu ir pan.“, – sakė jis.
Kam augs labiausiai
G. Šimkus sakė, kad dėl numatomo MMA didinimo, žemas pajamas gaunančių asmenų pajamų augimas bus gana spartus.
„Kalbant apie tai, kur sparčiausiai turėtų augti darbo užmokestis, natūralu, kad tai bus ten, kur susiduriama su didžiausiu darbuotojų stygiumi. Tai – informacinės technologijos, transporto veikla, iš dalies apdirbamoji gamyba.
Kita medalio pusė – yra karantino paveiktos veiklos. Matome, kad vėl užsiminta apie galimą karantiną, galbūt apie tam tikras priemones, taigi kai kurios ekonominės veiklos gali būti paveiktos. Natūralu, jei jos bus veikiamos, darbo užmokesčio augimas jose gali būti lėtesnis“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas spaudos konferencijoje dar kalbėjo apie tai, kad dėl skirtingų vakcinacijos tempų ir fiskalinės paramos apimčių pasaulio valstybių ekonomikos atsigauna nevienodais tempais.
Taip pat jis pastebėjo, kad antrasis karantinas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros ir sudarė sąlygas sparčiam ekonomikos augimui šiais metais.
