Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormann, pristatydamas apžvalgą, negailėjo gerų žodžių Lietuvos pasiekimams, pastebėjęs, kad CO2 išmetimai labai sumažėjo.

„Lietuvos BVP nuo 2005 m. išaugo 50 procentų, o aplinkosauginis spaudinas, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas, taip pat atliekų generavimas, kiti sektoriai išliko stabilūs nuo 2005 m. iki 2018 m. Energijos tiekimas iš atsinaujinančių energijos išteklių padvigubėjo“, – kalbėjo M. Cormann.

Tačiau čia pat jis pabrėžė, kad galima daugiau nuveikti. Jis pastebėjo, kad pati Vyriausybė į EBPO kreipėsi dėl rekomendacijų. Renginyje pranešta, kad Lietuvai EBPO teikia 43 rekomendacijas.

„Lietuva yra paskelbusi didelių užmojų, klimato švelninimo tikslus vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. Iki 2050 m. norima pasiekti visišką neutralumą klimatui“, – pastebėjo M. Cormann.

Mathias Cormannas

Jis pabrėžė, kad transporto sektorius išskiria maždaug 40 proc. teršalų, ir būtent šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo.

„Be papildomų priemonių transporto sektoriaus išmetimai toliau labai greitai didės, iki 2024 m. ir turbūt ir vėliau. Lietuva taip pat turėtų diegti transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius. (…) Norint turėti klimatui neutralią sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių kuriomis būtų skatinama pereiti prie darnių judumo formų“, – kalbėjo EBPO generalinis sekretorius.

Čia jis pabrėžė, kad dyzelinui akcizas Lietuvoje yra daug mažesnis nei benzinui, tai skatina didesnį jo vartojimą.

„Dyzelis naudojamas namų ūkiuose ir žemės ūkyje prisidėjo prie taršos, šiai priemonei Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį, kad namų ūkiams ir pažeidžiamiems subjektams nebūtų užkrauta didelė našta“, – pabrėžė M. Cormann.

Jis įvertino tai, kad Lietuvoje mažiau susidaro atliekų, didelė jų dalis nukrepta į perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą.

„Dabar reikėtų susitelkti į atliekų susidarymo mažinimą ir geriau surinkti atliekas. Taip pat reikėtų vykdyti žiedinės ekonomikos politiką“, – teigė EBPO vadovas ir patikino, kad organizacija yra pasirengusi teikti rekomendacijas.

Gentvilas žada akcizų tarifų, automobilių taršos mokesčio peržiūrą

EBPO Lietuvai rekomenduoja įvesti CO2 mokestį, atsisakyti iškastinio kuro subsidijų, suvienodinti dyzelio ir benzino akcizus. Automobilių registracijos mokestį siūloma padaryti metiniu mokesčiu. Siūloma toliau didinti oro ir vandens taršos mokesčius, atspindint socialinę teršalų žalą.

Anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuva serga lėtinėmis ligomis, o tai susiję su tarša.

„Tarša žudo, ir mes turime prastesnį oro užterštumą negu Paryžius, kuris yra bent 30 kartų didesnis ir tris kartus tankesnis miestas negu Vilnius. Ir čia sėdėdami Vilniuje mes turime suprasti, kad neveikimas kainuoja gyvybes“, – sako S. Gentvilas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad esama mokesčių sistema, balansuojanti ant ES nustatytų minimalių akcizų dydžių, sukuria parankesnes sąlygas pirkti degalus, tačiau tai neigiama linkme kreipia ir vartotojų elgseną – žmonės mieliau renkasi dyzelinius automobilius. Tačiau ji nedetalizavo, kiek tiksliai akcizai galėtų keistis.

„Reikia siųsti signalą ir dėl taršos mokesčio pakeitimo – jis bus dvilypis. Registravimo mokestis dėl pirmo importo į šalį bus pakeistas, ir jis bus padidintas taršiausiems automobiliams. (…) Tuo pačiu atsiras ir metinis taršos mokestis, kuris apmokestins virš vidurkio taršesnius automobilius“, – paaiškino S. Gentvilas.

Jis įvardijo, kad pirmoji rekomendacija – investuoti išteklius tik į žaliąjį kursą atitinkančias priemones ES mastu.

„Iki 2030 m. Lietuva disponuos vien iš ES išteklių apie 6,5 mlrd. eurų. Žmonių kalba paverčiant – tai po 2300 eurų tiek kūdikiams, tiek senjorams“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Automobilių tarša
Foto: Shutterstock

Tačiau ministras pasidžiaugė ir pasiekimais: „Mes sugebėjome atsieti ekonominį augimą nuo neigiamo poveikio klimatui, su kiekvienu papildomu euru mes išmetame vis mažiau CO2 emisijų ir darome vis mažesnį poveikį klimatui“.

Jis vardijo, kad valstybei padedant į savivaldybių gatves išriedės 100 naujų elektrinių autobusų, perkama virš 20 naujų vagonų ešalonų keleiviniam traukinių transportui.

„Bet turime siųsti signalą ir taršiausiems ekonominiams sektoriams“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jis pažadėjo reikšmingą akcizų peržiūrą ir automobilių taršos mokesčio peržiūrą rudenį.

EBPO rekomenduoja kurti kompaktiškas gyvenvietes, toliau investuoti į pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Taip pat rekomenduojama vis plačiau apibrėžti mažos taršos zonas miestuose.

„Sąvartynai turi tapti istorija“

Žiedinės ekonomikos srityje EBPO rekomenduoja išlaikyti atliekų pakartotinio panaudojimo pažangą, skatinant namų ūkių rūšiavimą, o taip pat reikšmingai didinti sąvartynų mokestį.

„Sąvartynai irgi turi tapti istorija, todėl reikšmingai peržiūrime sąvartynų mokestį, jis yra mažiausias regione. Pas mus yra 10 eurų už toną, Lenkijoje – 61 Eur/t, Latvijoje – 65 Eur/t, Estijoje greitai bus 90 Eur/t. Taip kad mūsų padidinimas iki 50 Eur/t, vis dar padarys mus padarys pigiausia atliekų šalimi. Praėjusią savaitę pamatėme nemalonius faktus, kad į Lietuvą yra importuojamos iš Lenkijos atliekos, čia deginamos ir šalinamos“, – rėžė S. Gentvilas.

EBPO taipogi rekomenduoja gaminių ir statybinių medžiagų gyvavimo cikle daugiau dėmnesio skirti atliekų prevencijai – peržiūrėti, kaip statomi pastatai, gaminami produktai.

Planuojama reikšminga vandentvarkos pertvarka

50 proc. vandens telkinių yra prastos ir nepatenkinamos būklės, informavo S. Gentvilas.

„Mes kartais neįvertiname, koks turtingas kraštas esame. Kažkada, prieš 15 metų man skrendant Australijoje lėktuvu, sėdėjau šalia australo, ir jis sakė, kad aš ateityje uždirbsiu pinigus ne iš avininkystės, o iš teisių į vandenį pardavinėjimo. Tai Australijoje kaip išteklius yra be galo saugojamas, pas mus, kai vanduo yra tiesiog metras po žeme, mes dažnai jo nevertiname ir turime problemų ir jos įvardytos EBPO rekomendacijose“, – kalbėjo S. Gentvilas.

EBPO rekomenduoja mažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, užbaigti nuotekų valymo ir vandentiekio infrastruktūros atnaujinimą, toliau didinti oro ir vandens taršos mokesčius, atspindinti socialinę teršalų žalą.

„Todėl šį rudenį mes planuojame reikšmingą vandentvarkos įmonių pertvarką. Matome, kad trečdalis Lietuvos vandentvarkos įmonių yra iš esmės nemokios. Jos negali tęsti veiklos, arba jas reikės gelbėti kažkokiu būdu, atimant licenciją. Tarifai rizikuoja kilti kartais, jei mes nedarysime sprendimų ateityje“, – pažymėjo S. Gentvilas.

Foto: Shutterstock

EBPO taip pat rekomenduoja gerinti bioįvairovės būklės priežiūrą už saugomų teritorijų ribų, užtikrinti bioįvairovės apsaugos programų finansinį tvarumą. Lietuvoje ketinama plėsti saugomas teritorijas

„Nuo 17 procentų per 4 metus planuojame padidinti iki 20-ies proc. Draustiniais ir saugomomis teritorijomis skeliame šimtus teritorijų. Bet kartu mes turime irgi įsivardyti, kad didysis iššūkis – nuosavybės kompensavimas, tiek valstybinių miškų, tiek privačių žemės plotų, tiek ūkininkams, tiek privačių miškų savininkams“, – paaiškino S. Gentvilas.

Aplinkos apsaugai – išskirtinis dėmesys

Dar EBPO rekomenduoja stiprinti aplinkosaugos sritį, stiprinant kontrolę, aktyviau įtraukiant visuomenę.

„EBPO įvardino ir teisingai pabaksnojo mums ir į valstybinės aplinkos apsaugos problematiką. Čia mes dažnai matydami kritinius skandalus, tokius kaip padangų atliekų gaisras Alytuje, ar Klaipėdos „Grigeo“ taršos atvejis, matome, kad ne visiškai optimaliai veikia mūsų valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė. Todėl rekomendacijose aiškiai atspindėta, kad turime sustyguoti leidimų išdavimo veiklą“, – vertino S. Gentvilas.

Bus reorganizuojama Aplinkos aspaugos agentūra, joje atsiras papildomi modeliavimo gebėjimai, taršos leidimų peržiūrėjimo tvarkos, informavo ministras.

Šimonytė: tik pusė vendens telkinių yra geros būklės

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva juda žaliojo kurso krypti, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbiausia įvertinti realią situaciją, išgryninti tikslus.

„EBPO tyrimas kaip tik ir atskleidžia Lietuvos aplinkos apsaugos veiksmingumo vertinimą ir tai yra labai svarbus atskaitos taškas įsivertinant, o kartais galbūt ir planuojant būsimus darbus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji šalies aplinkosaugos padėtį apibūdino kaip saikiningai progresyvią, bet pakankamai ambicingą.

„Galime pasidžiaugti, kad esame tarp daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinusių šalių, turime vieną efektyviausių ES, o taip pat ir EBPO, užstato sistemą, esame atskyrę vandens išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo. Tačiau turime ir nemažai ir įsisenėjusių problemų, kurias taip pat labai pabrėžti“, – kalbėjo premjerė.

Ingrida Šimonytė

I. Šimonytė vardijo, kad tik pusė vandens telkinių šalyje yra labai geros būklės, transporto sektorius, automobilių parko amžius yra žemiau virdurkio, ir vis dar per naudojama mineralinių trąšų.

EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo apžvalgoje nagrinėjama mūsų šalies pažanga, įgyvendinant aplinkosauginius tikslus ir tarptautinius klimato politikos įsipareigojimus, pateikiamos rekomendacijos, padėsiančios siekti tvaraus vystymosi, žiedinės ekonomikos tikslų, patariama, kaip paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių.

1961 metais įkurta EBPO yra 37 labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes jungianti organizacija, tarp jos narių yra ir Lietuva.