Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su frakcijos nariais praėjusią savaitę registravo šeimų paketu vadinamas pataisas: vaikų iki trejų metų tėvams, dirbantiems valstybės įstaigose, siūloma sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų, leisti steigti „namų darželius“, didelėse įstaigose įrengti vaikų kambarius.
Praėjusią savaitę buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat pateikė pasiūlymą, kuriuo numatoma „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m.
Daugiau „mamadienių“ verslui kainuotų apie 50 mln. eurų
Pastarąjį siūlymą verslas kritikuoja. Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) skaičiuoja, kad siūlomas reguliavimas Lietuvos verslui sukels reikšmingų papildomų kaštų.
Lietuvoje 165,6 tūkst. šeimų augina 2 arba daugiau vaikų. Šiuo metu „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ gali pasinaudoti apie 97 tūkst. namų ūkių. „Mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ mokamas pilnas atlyginimas, todėl šio reguliavimo kaštai tenka darbdaviams.
Dabartinė „mamadienių“ ir „tėvadienių“ sistema darbdaviams kainuoja apie 146 mln. Eur per metus. Įstatymo projekte numatytas Darbo kodekso pakeitimas numato „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m. Priėmus šį teisės aktą šeimų, galinčių pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, padidėtų 34,6 tūkst. iki 131,6 tūkst., o tiesioginiai kaštai darbdaviams išaugtų 46 mln. Eur per metus (iki 192,7 mln. Eur), rašoma LPK pranešime.
„Esminis dalykas, kad įmonėms tai kainuos apie 50 mln. eurų papildomų pajamų ir viso kito. Tai yra ženkli suma verslui. Mes norėtume kiek įmanoma palaikyti darbuotojus, kad jie būtų su vaikais, mes patys jų turime. Tačiau noriu pažymėti, kad per pastarąjį dešimtmetį pajamos paaugo101 proc., bet efektyvumas paaugo tik 30 proc.“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuva pralaimėjo Estijai dėl milijardinės investicijos
Anot jo, kiekvienu tokiu socialiniu siūlymu politikai nori prie savęs pritraukti daugiau rinkėjų, bet tai esą vis mažina Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investuotojų akyse.
„Jei žiūrėtume į praeitų metų rodiklius, 4 mlrd. eurų einamosios sąskaitos perviršis, eksportas versus importas. Tai yra verslo nuopelnas. Kiekvieną kartą bloginamos sąlygos, apkraunama papildoma našta daro mūsų verslą mažiau konkurencingą. Tikriausiai visi supranta, kad mokesčiai ir socialinė aplinka yra susiję.
Mes esame už balansą, bet šiandien darbdavių niekas negirdi, o tai trumpuoju periodu tai pavirs į didelę problemą. Matome, kad šalia yra Lenkija, kurios mokestinė aplinka yra ženkliai geresnė už Lietuvos. Mes tiesiog nepriviliosime jokių investuotojų, kurie mums galėtų teikti naujas kokybiškas automatizuotas darbo vietas. Todėl kiekvienas sąlygų bloginimas yra mūsų stūmimas į tolimesnį užribį“, – komentuoja V. Janulevičius.
Jis pateikia pavyzdį, kad Lietuva pralaimėjo Estijai dėl milijardinės koncerno „Volkswagen“ investicijos: „Šią vasarą „Volkswagen“ pasirinko Estiją, kalbama apie 3 mlrd. eurų. Lietuva buvo tarp svarstomų variantų. Prieš mėnesį turėjau tiesioginį susitikimą su „Porche“ vadovais. Jie paprastai ir aiškiai įvertino: ten sąlygos – nuosaikesnės, apie verslą kalbama pozityviau ir mokesčių našta yra mažesnė.“
Gilintų darbuotojų trūkumo problemą
LPK teigimu, šiuo metu gamybos įmonėms itin trūksta darbuotojų, todėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo išplėtimas lems, kad per mėnesį bus dirbama mažiau laiko nei anksčiau, o tai netiesiogiai dar labiau didins darbuotojų poreikį arba mažins įmonės pagaminamos produkcijos kiekį.
„Jei dabar oficialiai mums trūksta 56 tūkst. darbuotojų, manau, kad dalis įmonių pavargo rašyti prašymus Užimtumo tarnybai, nes iš to mažai yra naudos. Turime 112 tūkst. bedarbių ir dar norime apriboti dirbančiųjų žmonių skaičių, nors jų trūksta. Kaip tada vykdyti savo įsipareigojimus, planus. Viskas labai susiję, viską reikia vertinti subalansuotai. Mes negalime leisti sau tokios prabangos. „Mamadienių“ ir „tėvadienių“ nereikia naikinti, bet esame tik prieš tai, kad jie būtų prailginti iki 16 metų“, – sako LPK prezidentas.
Darbuotojų atstovai tokiam siūlymui negali prieštarauti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojų atstovai tokiam pasiūlymui negali prieštarauti.
„Ne vieną kartą sakėme, kad yra didžiulė neteisybė suteikti mamadienius ir tėvadienius tik turint du vaikus iki tam tikro amžiaus. Reikia galvoti, kad ir vieną vaiką turinti šeima turi tam tikrų įsipareigojimų ir jiems lygiai taip pat reikalinga laisva diena vaiko įsipareigojimams įvykdyti.
Monika Navickienė, kai dar buvo Seimo narė, išėjo su šiuo pasiūlymu (vieno vaiko – Delfi) Darbo kodekso pataisa, mes tada tikrai palaikėme, bet jis nepraėjo, nes darbdaviai „atsistojo piestu“ ir sakė „ne“. Jei kalbame apie ilgesnį amžių – kodėl gi ne. Tik sveikiname tokius pasiūlymus, žiūrėsime, ką į tai atsakys Vyriausybė ir Seimas“, – komentuoja I. Ruginienė.
Ruginienė: šeimos paketas turi kelis niuansus
Kalbėdama apie vadinamą šeimos paketą ji vertina, kad pasiūlymas – neblogas, bet turi tam tikrų niuansų.
„Bet kuris geras pasiūlymas darbuotojui – sveikintinas. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia, nesuprantama, kodėl jis tik viešajam sektoriui, nes jei norime paskatinti jaunas šeimas su mažais vaikais, reikėtų skatinti neatskiriant sektorių, o visus – tiek privatų, tiek viešąjį, nes kokia tokio siūlymo prasmė?
Kitas dalykas – mes perspėjame, kad darbdaviams, matyt, teks atsakyti į kitą klausimą ir pasirūpinti, kad paslaugos nenutrūktų ir būtų pakankamai darbuotojų. Kai kas dirbs trumpiau, akivaizdu, kad kartu su šiuo pasiūlymu reikės įvertinti ir darbuotojų skaičių, gal reikės jį didinti. (...) Turi būti užtikrinta darbuotojų grandinė, kad tam tikroje vietoje ją nutraukus, neatsirastų kliūčių suteikti (viešąsias – Delfi) paslaugas“, – atkreipia dėmesį darbuotojų atstovė.
Janulevičius: skaudu, kai atskiriamas viešasis ir privatus sektoriai
LPK prezidentas pasisako už tai, kad būtų daugiau socialinių galimybių priežiūrai palikti vaikus, kad jų būtų kuo arčiau darbo arba namų. Tai esą reikėtų spręsti sistemiškai. Tačiau jam nesuprantama, kodėl atskiriamas viešasis ir privatus sektorius.
„Daugeliu atveju kalbame apie pagalbą viešajam sektoriui, o kas kalba apie privatų sektorių, kuris irgi nukentėjo? (...) Manau, kad reikia baigti šiuos dalykus: yra verslas, kuris moka mokesčius, ir nereikia daryti didesnės takoskyros tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
Komentuodamas vieną iš siūlymų – trumpesnę darbo savaitę viešojo sektoriaus darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus, – V. Janulevičius negaili kritikos.
„Kad viešajam sektoriui reikia kompetencijų, mokymų, tobulinimo ir didesnių atlyginimų – taip, bet tikrai ne papildomų laisvų darbo dienų, kai ir taip nesuspėjama, projektai vėluoja daugeliu atveju privačiame sektoriuje dėl to, kad viešasis sektorius neatlieka savo funkcijų taip greitai ir tinkamai.
Pažiūrėkite, kiek laiko sugaištame biurokratinėms procedūroms. Jeigu keturios darbo dienos, tai kiek mes leidimų lauksime, tarkim, susijusių su elektros perdavimo galimybėmis, ar su statyboms. Kaip mums konkuruoti su likusia Europa, jei visur bus penkios, o pas mus būtų keturios? Ar mažinsime atlyginimų skaičių? Esame šalia komunizmo. Vieną kartą jau nuėjome ten: dirbti nereikės, valgysime valgyklose ir visa kita. Truputį kvepia tokiais dalykais ir daugiau pataikavimu rinkėjams.
Jeigu norime užstrigti vidutiniuose pajamų spąstuose, nes tai mums tikrai šviečia, darykim tokius dalykus ir laukim. Europos pietinės šalys tai jau padarė ir užstrigo dešimtmečiams“, – pabrėžia pramonininkų atstovas.
LLRI: pirmiausia reikia spręsti pamatines problemas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pabrėžia, kad plėsti pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir sudaryti sąlygas moterims greičiau grįžti į darbo rinką iš vaiko priežiūros atostogų trukdo jau anksčiau priimti ribojimai.
LLRI ekspertė Karolina Mickutė sako, kad siekiant gerinti darbuotojų galimybes derinti asmeninius interesus reikia sudaryti kuo daugiau galimybių dirbti, įskaitant galimybę sudaryti daugiau netipinių darbo sutarčių ir užtikrinti palankią mokestinę aplinką.
Anot jos, nė viename sektoriuje vadinamas „šeimos paketas“ nebus efektyvi priemonė, kol pamatinės problemos ir jų priežastys nebus išspręstos.
Ekspertė pažymi, kad viena iš spręstinų problemų – tai „Sodros grindys“, kurios didina mokesčių naštą uždirbantiems mažiau nei minimali mėnesinė alga (MMA). Dabar darbdavys privalo mokėti socialinio draudimo įmokas ne nuo faktinio darbuotojo atlyginimo, o nuo sumos, kuri yra ne mažesnė negu MMA ir tais atvejais, kai žmogus dirba tik dalį įprasto etato.
„Toks reikalavimas pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne visu etatu dirbančių asmenų padėtį, nes, lyginant su kitais, jų darbo vietos kaina labiausiai išauga. Tai stipriai sumažina žmonių galimybes įsidarbinti nepilnu etatu, nes darbo vietos išlaikymo kaštai neatitinka sukuriamos pridėtinės vertės.
Darbas ne visą dieną padėtų tėvams geriau derinti savo šeiminius bei darbo įsipareigojimus, toks darbas būna naudingas mamoms palaipsniui grįžti iš ilgesnio nebuvimo darbo rinkoje, atgauti socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą. Todėl vertėtų nustatyti, kad socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal faktiškai darbuotojo išdirbtas valandas“, – vertina K. Mickutė.
Kitas reguliavimas, kuris, pasak LLRI, mažina tėvų galimybes grįžti į darbo rinką, – tai individualios veiklos apmokestinimo tvarka, konkrečiai – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skaičiavimas, nepriklausomai nuo to, kiek buvo gauta pajamų iš veiklos.
„Dėl tokio nepalankaus veiklos apmokestinimo, kai mokesčiai gali būti net didesni už gautas pajamas, gyventojai arba renkasi nedeklaruoti savo veiklos, arba yra išvis atgrasomi nuo šios veiklos vykdymo“, – sako ekspertė.
Anot jos, lengviau į grįžti į darbo rinką ir derinti asmeninį gyvenimą bei darbą padėtų darbo santykių lankstumo didinimas, darbo sutarčių sudarymo galimybių atlaisvinimas.
„Dabar terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Tai reiškia, kad per 60 proc. visų Lietuvoje veikiančių darbdavių negali sudaryti terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, nes turi iki 4 darbuotojų.
Atsižvelgiant į išaugusį darbuotojų poreikį tam tikrose srityse, terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybė visiems darbdaviams sudarytų sąlygas spręsti darbuotojų trūkumo problemas, taip pat galėtų sudaryti prielaidas neturintiems darbo bent laikinai užtikrinti pajamų šaltinį ir grįžti į darbo rinką“, – pažymi K. Mickutė.
Kas sudaro „šeimos paketą“
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė kartu su frakcijos nariais praėjusią savaitę registravo Darbo kodekso, Išmokų vaikams ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų pataisas.
Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti keturių dienų darbo savaitę tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, tokią tvarką taikant valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose. Numatyta, kad mažų vaikų tėvams būtų nustatyta 32 valandų per savaitę darbo norma, jie galėtų dirbti keturias dienas per savaitę arba atitinkamai susitrumpinti kiekvienos darbo dienos laiką.
Sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų ar globėjų. Tokias pataisas V. Čmilytė-Nielsen BNS sako teikianti, kad moterys, kurios dažniausiai eina vaiko priežiūros atostogų, galėtų greičiau grįžti į darbą, o nuostatą taikyti viešajame sektoriuje taip didinant jo patrauklumą.
Kitas siūlymas įteisintų „namų darželius“, kai būtų galima namuose prižiūrėti ne daugiau kaip penkis ikimokyklinio amžiaus vaikus, o į tokį darželį vaiką leidžiantiems tėvams dalis išlaidų būtų kompensuojama.
Taip pat siūloma įstaigose ar institucijose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, įrengti vaikų kambarius trumpalaikei (paprastai neilgesnei nei 3 valandų) priežiūrai. Prižiūrėti juos galėtų vienas iš institucijos ar įstaigos darbuotojų. Privačiame sektoriuje tokius kambarius būtų rekomenduojama įrengti.
Anot iniciatorių, vaikų kambariai ypač naudingi, kai vaikų pamokos baigiasi anksčiau nei tėvų darbas, tada nereiktų rūpintis, kaip vaiką parvežti darbo valandomis namo ar su kuo jį palikti.
