„Verslo aktyvumas euro zonoje rugsėjį augo kur kas lėčiau ir tai susiję su sutrikimais tiekimo grandinėse ir nuogąstavimais dėl besitęsiančios pandemijos, taip pat su tuo, kad paklausa piką buvo pasiekusi antrąjį ketvirtį“, – pažymėjo tyrimų bendrovė.
Bendrovės skaičiuojamas pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) rugsėjį nusileido nuo 59 punktų mėnesiu anksčiau iki 56,1 punkto. Indekso pakilimas virš 50 punktų ribos reiškia, kad verslo aktyvumas didėja.
Pasak „IHS Markit“, aktyvumas rugsėjį augo lėčiausiai nuo balandžio mėnesio, bet jo augimas ir toliau gerokai viršijo ilgesnio laikotarpio prieš pandemiją vidurkį.
„Bendras augimo tempas kol kas tebėra didelis, nors ir lėtėja. Tačiau artimiausiais mėnesiais augimas greičiausiai dar sulėtės, jeigu nebus jokių su kainomis ir tiekimu susijusių problemų mažėjimo ženklų“, – pareiškė „IHS Markit“ vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas ir pridūrė, jog ši prognozė pasitvirtins „ypač tuo atveju, jeigu, įsibėgėjant rudeniui, daugės užsikrėtimo koronavirusu atvejų“.
Jis taip pat įspėjo, kad Europos bendrovės susiduria su tiekimo sunkumais ir jaučia „vis didesnį nusivylimą“. Be to, bendrovės neslepia nerimo, jog gali prarasti klientų.