„Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi didelį kvalifikuotos darbo jėgos poreikį. Ši tema labai aktuali bendraujant su užsienio investuotojais, nes jie spręsdami, kurioje šalyje įsikurti visada atsižvelgia, ar bus pakankamai tinkamų darbuotojų. Darbo jėgos stygiaus tema svarbi ir dabar Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos darbuotojus, jaunimą, kuris baigęs studijas lieka dirbti užsienyje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto idėją grįžtantiems taikyti mažesnį GPM“, – „Delfi“ sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė

Pasak jos, pagal šį siūlymą, mažesnį GPM mokėtų žmonės, kurie bent 5 metus nedirbo Lietuvoje, o mažesnis GPM mokestis darbuotojui galiotų 5 metus.

Kaip viena to sąlygų, kad asmuo turėtų dirbti pagal ilgalaikę darbo sutartį ir gauti didesnį nei 2 VDU dydžio atlyginimą.

Pasak ministrės, kol kas tokia idėja vis dar yra vystoma, diskutuojama su kitomis valstybės institucijomis ir socialiniais partneriais.

„Kad tai taptų realybe, reiktų pakeisti įstatymus. Tai viena iš daugybės idėjų, kaip pritraukti į Lietuvą talentingus žmones, nes kvalifikuota darbo jėga yra labai svarbi, norint paskatinti šalies ekonomikos augimą“, – sakė ji ir tikino, kad skaičiuojama, kad mažesnis mokesčio tarifas žmonėms grįžtant visam laikui gyventi į Lietuvą ilgalaikėje perspektyvoje greitai atsipirktų.

Ekonomistė: skamba, kaip pasiūlymas laikinai penkmečio emigracijai

Į naujausius ministerijos planus sureagavo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Tai labai keista žinutė talentams, kurie nebuvo išvažiavę. Ji žeidžia tuos specialistus, kurie pasirinko likti Lietuvoje, čia kurti savo gyvenimus, verslus, o drauge ir Lietuvą savo talentu, idėjomis ir mokamais mokesčiais.

Šiais galimybių laikais tai net skamba kaip pasiūlymas laikinai penkmečio emigracijai. Ypač galintiems dirbti nuotoliu tai gali pasirodyti visai patrauklu. Penkmetis Kanaruose, o vėliau lengvatinis GPM grįžus, why not? (kodėl ne?-liet.)

Pati priemonė kreiva – ne ta tikslinė grupė. Kvalifikuotiems specialistams reikia gerokai daugiau nei nuolaidos „tėvynės išparduotuvėje“, – soc. tinkle rašė ekonomistė.

Indrė Genytė-Pikčienė

Pasak jos, stabili, paprasta, teisinga ir nediskriminuojanti mokesčių aplinka, kokybiškos viešosios paslaugos, efektyvus jų valdymas veiktų geriau.

„Bet tam reikia politinio stuburo, pastangų. Bet, žinoma, lengviau žaidžiant tarifais pasirankioti populiarumo taškų“, – siūlymą kritikavo ji.

Kaip teigė, jai labai keista girdėti tokius pasiūlymus iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kai Finansų ministerijos sutelkta darbo grupė, priešingai, jau daugiau nei pusmetį darbuojasi, siekdama lengvatas išravėti ir mokesčių sistemą paprastinti.

Šimonytė: viešasis sektorius veikia iš mokesčių

Apie lengvatą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, siūlyti lengvatas spręsti įvairioms problemoms yra populiaru, bet reikia suprasti, kad viešasis sektorius veikia iš sumokėtų mokesčių, rašė BNS.

„Man atrodo, kad Lietuvoje siūlyti lengvatas spręsti visiems gyvenimo klausimams yra labai populiaru, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką: viešasis sektorius, o tai yra švietimas, sveikata, socialinė apsauga, krašto apsaugos reikalai, veikia tik iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių.

Todėl, jeigu grįžtantys lietuviai nori kokybiškos sveikatos apsaugos ir kokybiško švietimo, natūralu, kad tam finansuoti reikalingi mokesčiai“, – BNS teigė I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, panašius darbo jėgos pritraukimo modelius turi Airija, Nyderlandai ir Estija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (134)