„Turint skiepus, galimybių pasą, privalome palikti atviras ekonomines veiklas. Taip, galbūt su tam tikrais saugumo kriterijais, kad visi galėtume saugiai veikti, bet turint skiepus prieinamus visiems su galimybe pasirinkti kokią nori vakciną, turint elektroninį įrankį kaip galimybių pasą ir kitus vakciną pažyminčius dokumentus, mes galime išlaikyti ekonomiką atvirą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Pasak jos, švietimas taip pat turi likti atviras, tačiau didinant testavimą ar saugumo reikalavimus.

„Vaikai turi turėti galimybę eiti į mokyklas. Matyt, testavimo pajėgumų didinimas, galbūt didesnių saugumo reikalavimų didinimas švietimo įstaigose ir yra kryptis“, – sakė A. Armonaitė.

Ministrų kabinetas trečiadienį tarsis dėl naujo karantino įvedimo šalyje.

Susitikimo išvakarėse premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog numatoma neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“.

Pasak jos, karantiną greičiausiai reikės įvesti vien dėlto, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse. Anot premjerės, imtis griežtesnių priemonių verčia blogėjanti epidemiologinė situacija.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki tol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.

Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)