Pataisą, kuria siekiama atlaisvinti esamą alkoholio kontrolę, pateikė Seimo narių grupė, sudaryta iš Liberalų Sąjūdžio, Laisvės partijos, ir kelių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų narių. Įstatymo projekto iniciatorius yra Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Edita Rudelienė, Vytautas Mitalas.
Anksčiau, teikiant projektą Seime, opozicija, įskaitant buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, pasiūlymus pasitiko didžiule priešprieša. Net ir tarp valdančiųjų yra nemažai narių, siūlančių priešingai – palikti esamus ribojimus, ar net juos sugriežtinti.
Trečiadienį dėl svarstomų atlaisvinimų Sveikatos reikalų komitete kilo diskusija, kur nuomonės buvo kraštutinai skirtingos, net tarp Vyriausybės atstovų, tačiau dauguma išvadų – neigiamos siūlomiems atlaisvinimams, juos palaikė tik verslo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
Komiteto atstovai žada kritiškas išvadas liberalų pasiūlymui.
„Man kaip sveikatos priežiūros specialistei, vis dar turinčiai licenciją, vis dėl to labiausiai imponuoja šiuo atžvilgiu medikų argumentai. Tai labai tikiuosi, kad kai rengsime mūsų komiteto išvadas, ir patys labiausiai į jas atsižvelgsime. Kaip politikai pirmiausia turėtume ilgalaikiais tikslais rūpintis ir tą visuomenės sveikatą gerinti“, – konservatyvias komiteto išvadas pažadėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Konservatorius Linas Slušnys dėstė, kad gerbia verslą, kuris moka mokesčius ir kuria bendrąjį vidaus produktą, tačiau alkoholio vartojimas akivaizdžiai susijęs su žala.
„Tai yra kelias link sveikesnio gyvenimas, kelias link to, kad savo vaikams ir anūkams neužkrausiu mane gydyti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų įvairiausių ligų, dėl to, kad aš kažkada per daug vartojau alkoholio, ar man buvo taip lengvai pasiekiama, kad tą galėjau laisvai daryti“, – kalbėjo parlamentaras ir pabrėžė, kad neįmanoma valstybei „paskirti tiek milijonų lėšų švietimui, kad žmonės priimtų atsakingus sprendimus“.
Aurelijus Veryga dėstė, kad diskusija turėtų vykti moksliniu pagrindu, „kad mokslininkai ginčytųsi, kuris įrodymas stipresnis, kuris silpnesnis“.
„Ne iš vieno išgirdau, kad vartojimo kultūra pasikeitusi, žmonės kitaip elgiasi ir kitaip reaguoja. Bet turbūt sutiksite, kad ne visada taip buvo Lietuvoje. Turėjome situaciją, kuri buvo labai sudėtinga ir gėdinga Lietuvai, kuomet suvartojimo rodiklius turėjome labai aukštus. Lietuvoje ne vienerius metus vyko pakeitimai, ne tik praėjusios kadencijos Seimas, ne tik praėjusi Vyriausybė priėmė sprendimus, jų buvo ir anksčiau. Norėčiau paraginti, kad visi sveikatą ne šūkiuose vertintume kaip svarbų dalyką. Pamatėme turbūt per pandemiją, ką reiškia neturėti sveikatos, ką reiškia turėti perpildytą sveikatos sektorių, kaip tai atsisuka antru galu verslui ir valstybei“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministerija ir departamentas – prieš
Ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) išvados derinimo metu atkreipė dėmesį, kad alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomos priemonės, tikėtina, prisidėtų prie alkoholinių gėrimų didesnio prieinamumo ir vartojimo, ir daromos žalos didėjimo, posėdyje kalbėjo SAM atstovas.
Jis argumentavo, kad ir tarptautinės organizacijos propažįsta, jog kontrolės priemonės yra vienos efektyviausių žalos mažinimo priemonių, ministerija neįžvelgia poreikių esamą reglamentavimą keisti.
„JAV jau yra daugiametė patirtis, jau virš 30 metų, taikant 21 metų amžiaus cenzą ir atlikti tyrimai rodo, kad ši politika išsaugo gyvybes. (…) Atliktų apklausų, „Vilmorus“ duomenimis, net 3 iš 4 apklaustųjų nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui, o šios idėjos šalininkais buvo tik 1 iš 5 gyventojų, tai yra mažuma“, – kalbėjo ministerijos atstovas ir pridūrė, kad 3 iš 5 gyventojų nepritaria ir pardavimo valandų apimties didinimui.
Anot jo, pirmadieniais neblaivių darbuotojų fiksuojama du kartus daugiau, nei kitomis savaitėmis dienomis, darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius alkoholio kiekius, tai užsitęsia per ilgai, ir ribojimai iš dalies padeda šią problemą spręsti.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pasigedo, kad įvesti ribojimai sekmadieniais būtų padarę kokią nors papildomą teigiamą įtaką – prekybos laiko ribojimas sekmadieniais esą nesumažino neblaivių asmenų skaičiaus darbe.
„Tai mes rimtai pasižiūrėjome į šį klausimą ir susisiekėme su įmone, kuri tikrina asmenų darbo vietose blaivumą savaitės dienomis, pvz., vairuotojų, kur nuolatos tikrinamas blaivumas, tos įmonės atsakymas mums buvo labai paprastas ir vienareikšmiškas – jų vertinimu, įvedus laiko ribojimus sekmadienis, pokyčiai buvo minimalūs“, – kalbėjo I. Valeškaitė ir pažymėjo, kad laikas savo tikslą jau yra išsėmęs.
NTAKD direktoriaus pavaduotoj Gražina Belian vardijo, kad siūlomai atlaisvinimai nedera su įstatyme nurodytu tikslu ir kontrolės politikos principais.
Ji vertino, kad siūlomi atlaisvinimai neužtikrina politikos tęstinumo, o anksčiau įvestos priemonės davė rezultatų.
G. Belian lygino 2020 metų statistiką su 2016 m.: „Matome, kad alkoholkinių psichozių yra sumažėję daugiau kaip 31 proc. Alkoholinės priklausomybės yra nustatyta mažiau 9 procentais. Matome teigiamus dalykus. Apie gyventojų nuomonę, NTAKD ir 2018 ir 2020 m. atliko tyrimą apie gyventojų nuomonę, gyventojų požiūrį į 2018 m. įsigaliojusias kontrolės priemonės: 81 proc., apklaustųjų 2020 metais teigiamai vertino prekybos laiko ribojimą, beveik 67 proc. teigiamai vertina amžiaus cenzo pakėlimą iki 20 metų“.
Jai buvo nesuprantamas siūlymas leisti nemokamą reklamą socialiniuose tinkluose, kadangi priešingas rekomendacijas teikia įvairios tarptautinės institucijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Verslo politikos skyriaus patarėja Inga Burlegienė, rengianti Vyriausybės išvadą, palaikė ribojimų atlaisvinimus: „Mes išvadoje vertinome pateiktus pasiūlymus teigiamai. (…) Iš esmės projektą vertiname teigiamai ir siūlysime jam pritarti“, – tikino ji.
Pokyčių nepalaiko nevyriausybinės organizacijos, tikino „Psichikos sveikatos iniciatyvos“ direktorė Nijolė Goštautaitė Midttun. Ji ragino nepritarti įstatymo projektams, nes „jie neatitinka mokslo įrodymų, padidins žalą ir alkoholio vartojimą“, neužtikrina tvarios ekonomikos plėtros.
„Pataisomis yra mėginama atšaukti ir panaikinti tai, kas buvo veiksminga. Net ir EIM viceministrė pasakė labai aiškiai, kad priemonės buvo veiksmingos, jos sumažino, bet tai, kad po kurio laiko atsistato ir sumažėja priemonės poveikis, tai nereiškia, kad priemonė neveiksminga, tai reiškia, kad reikia taikyti tolesnes ir papildomas priemones, o ne jas atšaukti“, – kalbėjo N. Goštautaitė Midttun.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė tikino, kad organizaciją neramina bandymai susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. Anot jos, Lietuvoje įgyvendintos trys pažangiausios ir mokslu įrodytos priemonės, kurios sudaro visapusiškos alkoholio kontrolės politikos sistemą.
„PSO labai vertina šitą pažangą padarytą Lietuvoje. Lietuva yra viena iš gerųjų praktikų pavyzdžių kitoms šalims, ir aš galiu užtikrinti, kad kitos šalys mato, įvertina, ir taip pat gali pasekti arba jau ir seka Lietuvos pavyzdžiu“, – tikino I. Zurlytė.
Pasak jos, pasiteisina ir alkoholio pardavimų ribojimas savaitgaliais, lemiantis mažesnį nusikalstamumą, ir didesnis amžiaus cenzas, mažinantis vartojimą jaunimo tarpe.
Lietuvos klinikinės toksikologijos gydytoju Robertu Badaras pabrėžė, kad įvedusi ribojimus Lietuva traukiasi iš TOP 10 pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą, ir alkoholio ribojimai veikia.
„Mano kaip klinicisto nomonė, tie apribojimai duoda savo teigiamą terapinį efektą, formuoja pasiūlą paklausą. (…) aš už tai, kad dar kurį laiką pabūtų taip kaip yra“, – kalbėjo R. Badaras.
Aludariai: kalbama apie absurdiškai griežto cenzūravimo panaikinimą
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas parlamentarams tikino, kad Europoje Lietuva turi griežčiausią alkoholio kontrolės politiką ir ją lenkia nebent musulmonių šalys.
„Toks pats susirūpinimas ir toks pats tonas buvo prieš priimant visus tuos griežtus ribojimus ir man dabar nesuprantamas toks susirūpinimas, tarsi visa tai būtų ruošiamasi atšaukti. Kalba eina apie korekcijas, sakyčiau, gana nereikšmingas, tačiau gana būtinas korekcijas“, – kalbėjo aludarių atstovas.
Jis pabrėžė, kad nėra logiška statyti žmones į nepatogią padėtį, kai po 15 valandos į pirkinių krepšelį įdėtą vyno butelį tenka nešti grąžinti.
Anot jo, nekalbama ir apie reklamos grąžinimą – tiesiog reklama nebūtų laikomos nuorodos, nukreipiančios į svetaines, mokslu grįsta ar kita svarbi informacija, pvz., apie laimėtus čempionatus ir pan.
„Kalbama apie absurdiškai griežto cenzūravimo panaikinimą“, – dėstė S. Galadauskas.
Jis vylėsi racionalios pozicijos Seime, o ne dramatizavimo: „Jei nuspręstume alkoholį apskritai uždrausti, tikrai sulauktume iš Pasaulio sveikatos organizacijos ar kitų organizacijų palaikymo, ar sveikinimų. (...) Jei remsimės tokiais norais ir ketinimais būti pirmais pasaulyje, tai būsime, bet nesinorėtų mums tai patirti savo kailiu“.
Jam parlamentarai atsakė, kad Seimas dėl to dramų nedaro, kadangi yra kitų dramų – dvi ekstremalios situacijos.
Lobistas, atstovaujantis Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociaciją, Mantas Zakarka nematė poreikio keisti rytinio laiko 10 valandos, ir vertino, kad visos savaitės dienos turėtų būti vienodos.
„Iš principo natūralu – mes šitą projektą vertiname teigiamai, nes jis nėra kažkoks drastiškas ribojimų atšaukimas, bet patikslinimas tų nuostatų, kurios per praktiką po 2016 metų ir kitų sprendimų natūraliai susidėliojo“, – kalbėjo M. Zakarka.
Jį stebino, kad žmogus, norintis pagaminti vakarienę su balto vyno padažu, negali alkoholio nusipirkti sekmadieniais po 15 valandos.
Tačiau M. Zakarka skeptiškai vertino amžiaus išskaidymą, kad nuo vieno amžiaus ribos būtų galima įsigyti vienus alkoholinius gėrimus, o nuo kito amžiaus – stipresnius. Anot jo, tai gali iškreipti konkurenciją, ir visų gėrimų įsigijimui ribojamas amžius turėtų būti vienodas.
Taip pat jis stebėjosi, kad dabar pasaulinius apdovanojimus laimintys vyndariai ar aludariai apie tai net negali pasigirti.
„Norėtume, kad reklama nebūtų maišoma su tikrai objektyvia informacija, nes pasiūlymas, prie kokio maisto galima derinti kokį vyną, visiškai nesisieja su reklama“, – kalbėjo M. Zakarka ir pabrėžė, kad užsienio gamintojai laisvi platinti savo informaciją apie gėrimus, tačiau Lietuvos gamintojai to negali.
Savivaldybės neturi vienos nuomonės
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso tikino, kad 60 savivaldybių nuomonės išsiskyrė.
„Dėl amžiaus ribojimų, na taip, kai kurios savivaldybės pritaria, bet yra dalis savivaldybių, kurios kategoriškai tam prieštarauja. (…) Dėl 15 proc. alkoholiaus diferencijavimo, kokio amžiaus pirkti, kai kurių savivaldybių nuomone, tai labai apsunkintų prekybininkų darbą“, – kalbėjo G. Keso.
Savivaldybės nesutarė ir dėl siūlymo joms pačioms nusistatyti viešas vietas, kur būtų galima vartoti alkoholį.
„Dalis savivaldybių nepritaria tam, kadangi tai būtų apsunkinimas tiek licencijų turėtojams, tiek kontroliuojančioms institucijoms, nes skirtingose savivaldybėse būtų skirtingos vietos, kur būtų galima vartoti alkoholį“, – kalbėjo G. Keso.
Esminiai siūlymai: atlaisvinimai amžiui, prekybos laikui, reklamai, lauko kavinėms
Registruotois pataisomis siūloma visomis savaitės dienomis parduotuvėse leisti alkoholinių gėrimų prekybą nuo 10 iki 20 valandos – neliktų ribojimo sekmadienį prekiauti iki 15 valandos.
Kitas siūlymas – leisti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., asmenims nuo 18 metų. Tačiau liktų šiuo metu galiojantis amžiaus ribojimas – 20 metų – perkant ar vartojant stipresnius alkoholinius gėrimus.
Reklama nebebūtų laikoma užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras.
Taip pat reklama nebebūtų laikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Autoriai taip pat siūlo „techninio pobūdžio“ atlaisvinimus, mat kai kurie ribojimai trukdo šalies gamintojams ir prekybininkams konkuruoti užsienio rinkose arba kuria kuriozines situacijas, kai reikia specialiais lipdukais ar kitaip slėpti užsienio gamintojų prekių ženklinimo tekstus.
Dar siūloma panaikinti draudimą vartoti alkoholį viešose vietose, sporto renginių metu salėse, švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių ar pan masinių renginių metu. Tačiau vietas, kuriose būtų leidžiama alkoholį vartoti, siūloma leisti nustatyti savivaldybių taryboms.
Lauko kavinės galėtų prekiauti tolesniu atstumu nuo pagrindinės stacionarios vietos – ne didesniu kaip 80 metrų (šiuo metu – 40 metrų).
Dar vienas teikiamas pakeitimas – suvienodinti, kad visose lauko kavinėse būtų galima prekiauti 15 proc. alkoholio tūrio neviršijančiais gėrimais, kadangi dabar kai kuriais atvejais galiojo du ribojimai – ir 15 proc., ir 22 proc.
Autoriai patikina, kad neigiamų pasekmių priėmus pakeitimus nenumatoma, atvirkščiai, esą priimti įstatymai turės pozityvų poveikį korpucijos mažinimui, kadangi mažins žmonių dalyvavimą šešėlinėje ekonomikoje, taip pat stiprins smulkių Lietuvos alkoholio gamintojų ir prekybininkų galimybes informuoti vartotojus apie produktus, didins konkurenciją.
Seime anksčiau buvo pateiktas ir atskiras Darbo partijos frakcijos atstovo Andriaus Mazuronio projektas, kuriuo siūloma visomis savaitės dienomis leisti alkoholiu prekiauti nuo 10 iki 20 valandos.
Seimo Teisininkai pastebėjo trūkumų – keitimas nesuderintas su Administracinių nusižengimų kodeksu, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimą iš viešojo maitinimo vietų sekmadieniais iki 10 valandos ir nuo 15 valandos.
Konservatoriai priregistravo dar griežtesnių ribojimų
Į liberalų projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audrius Petrošius pateikė pasiūlymą palikti galioti esamą prekybos laiko ribojimą savaitgaliais.
Konservatorius Sergejus Jovaiša, į A. Mazuronio pataisą sureagavo pasiūlymu dar labiau sugriežtinti prekybos laiką ir jį visomis savaitės dienomis nustatyti nuo 12 valandos iki 20 valandos. Jis argumentuoja, kad prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė.
Dar vieną atskirą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria siūloma apskritai sekmadieniais uždrausti alkoholio prekybą, įregistravo konservatoriai Linas Slušnys, Irena Haase, Andrius Kupčinskas, Jurgita Sejonienė, jį pasiraįšė ir kiti Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Audrius Petrošius ir Algirdas Sysas.
