Trūksta apyvartinių lėšų
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius teigė, kad situacija dėl kai kurių Lietuvos įmonių santykių su Kinija yra puikiai žinoma, o diplomatinio konflikto padariniai daugiausia liečia vidutinio dydžio įmones.
„Mes matome, kad sustojo ne tik prekių tiekimas, importas, bet matome, kad yra atvejų, kada Kinija blokuoja akredityvų išdavimą. Tada įmonė per savo dukterinę įmonė kitoje valstybėje bando vykdyti operaciją, o Kinija teikia rekomendacijas vietinėms institucijoms neaptarnauti Lietuvos kapitalą turinčių įmonių prekybinėse operacijose su Kinija“, – kalbėjo jis.
Bendrai, kaip aiškino, šiuo metu patiriami išties sunkūs iššūkiai, mat kai kurios įmonės didžiąją dalį produkcijos gaudavo būtent iš Kinijos, o šiandien stengiamasi ieškoti alternatyvų bendradarbiaujant su kitomis Azijos šalimis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad kiek tiksliai įmonės šiandien dėl komplikuotų santykių su Kinija patiria nuostolių, pasakyti sunku, tačiau aiškino, kad su problemomis susiduria apie 20 mūsų šalies kompanijų.
„Nuostoliai susidaro dėl tiekimo grandžių ilgėjimo, kuris Lietuvai yra papildomai prailgintas, taip pat yra nuostolių, nes įmonės užsisakant prekes privalo investuoti savo kapitalą. Anksčiau darant užsakymą reikėdavo 15 proc. avanso, o likusi suma būdavo sumokama gavus prekes.
Dabar 100 proc. mokame į priekį. Kita problema, kad konteineris plaukdavo 35 dienas, dabar –70-90 dienų. Prailgėja tiekimo grandinės, todėl reikia apyvartinių lėšų tam, kad tos medžiagos atvyktų“, – vardijo jis.
Gelbėtų valstybės garantijos paskoloms
V. Janulevičiaus teigimu, valdžia galėtų padėti su problemomis šiuo metu susiduriančiam verslui.
„Nereikia jokių subsidijų, yra paprasčiausias apyvartinio kapitalo trūkumas vidutinėms ir stambesnėms įmonėms.
Matome, kad gerai būtų valstybės garantijos arba, kad paskolintų įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo kalbant apie šį kontekstą su Kinija, pinigų. Galėtume turėti tokį paskolų garantijų paketą, kuris galėtų būti iki 200-300 mln. Eur.
Tačiau paskolos turėtų būti ne tomis kainomis, kaip dažnai siūloma, brangiomis. Galėtų būti aukštesnėmis, kad ir valstybė iš to užsidirbtų, bet palūkanos būti 2-3 proc., o ne 7-8 proc.“, – svarstė V. Janulevičius.
Pramonininkų atstovas pabrėžė, kad praėję metai buvo rekordiniai kalbant apie prekių eksportą, kas lėmė ir daugiau valstybei surinktų mokesčių.
„O šiuo atveju valstybei reikėtų padėti verslui, kai yra tokios problemos“, – sakė jis ir pridūrė, kad pagalba turėtų būti suteikta greitai tam, kad nesustotų tiekimo grandinės.
„Užsakyti reikia dabar, o prekės čia atplauks po 70-90 dienų. Todėl vėliau gali būti per vėlu, stosime“, – aiškino jis.
Ministerija: klausimą spręsime
Apie tai, kokios pagalbos iš valdžios gali sulaukti su sunkumais dėl diplomatinio ginčo su Kinija susiduriančios įmonės, redakcija klausė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Pasak jos atstovų, ministerija palaiko ryšį su įmonėmis, patiriančiomis sunkumų dėl santykių su Kinija.
„Vykdoma tokių įmonių apklausa, nuolat stebima situacija.
Surinktos informacijos pagrindu bus sprendžiamas paramos priemonių ar kitokios pagalbos teikimo klausimas – esamų pritaikymo arba naujų kūrimo.
Taip pat ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis analizuoja ir galimą poveikį šalies eksportui ir importui“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Apie pagalbą tokioms įmonėms anksčiau pasisakė ir Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad Vyriausybė ieško būdų padėti verslui, nukentėjusiam nuo Lietuvos diplomatinio ginčo su Kinija.
„Valstybė turi padėti ir tikrai padės, ieškome tų priemonių (...) tiek kitų rinkų paieškoje, tiek finansinių instrumentų, kurių gali reikėtų kai kurioms įmonėms, tarkime, dėl tam tikrų mokėjimo schemų, kurios buvo nusistovėjusios“, – BNS anksčiau sakė I. Šimonytė.
„Tikrai tą darome, tiesiog reikia labai aiškiai susidėlioti, kokie yra tie skausmo taškai ir kam tokia priemonė yra pati tinkamiausia, bet taip, ta kryptimi dirbame“, – teigė ji.
