Kuria naują kompaniją
Arūnas Zaleckis vadovauja medienos eksporto įmonei „Medvita“. Iki šiol įmonė 98 proc. savo produkcijos eksportuodavo į Kiniją, tačiau dabar, kaip sakė, situacija smarkiai pasikeitusi.
„Jie dabar visiškai su mumis nedirba. Mes į Kiniją negalime nieko parduoti, galima sakyti, kad įmonė dabar paprasčiausiai stovi.
Jeigu apie jų šalį kalbama neigiamai, jie paprasčiausiai nustoja su ta šalimi dirbti. Nėra jokių trukdžių, paprasčiausiai, jie yra savo šalies patriotai ir jei ta šalis, sakykime, taip „stipriai“ pasielgė vienintelė Europoje ir vos ne pasaulyje, tai yra kaip yra“ , – sakė jis.
Verslininkas teigė, kad šiuo metu jo valdoma įmonė baigia įgyvendinti anksčiau su šia šalimi pasirašytus kontraktus, dalį jų – net atšaukia.
„Aš kitoje šalyje atidarinėju kitą įmonę.
Mažesnėms įmonėms gal nėra kur pasitraukti, bet jei yra didesnė įmonė, jokių bėdų“, – teigė jis ir aiškino, kad naujai įsteigta įmonė toliau sėkmingai bendradarbiaus su Kinija, vykdys eksportą, tačiau juridiškai jau bus ne Lietuvoje, todėl problemų turėtų kilti mažiau.
„Medvitos“ neuždarome, pasiliekame, o įmonė užsienyje bus skirta vykdyti eksportą į Kiniją“, – patikslino A. Zaleckis.
„Sakoma, kad čia nieko tokio, bet kai lietuviškos kompanijos negaus komponenčių ir nuostoliai didės, tai tada, manyčiau, skaudės“, – apie Lietuvos ir Kinijos santykius kalbėjo vadovas ir aiškino, kad versle dirbama kiek kitokiais principais.
„Jeigu kokia Lenkijos kompanija kažkokius produktus „Ikea“ gamintų 5 Eur pigiau, ką rinktųsi „Ikea“? Verslui svarbu mažesni kaštai, o ne, kad Lietuva draugautų su Taivanu. Verslas veikia ne tokiais principais“, – sakė vadovas.
Jo teigimu, politinius sprendimus dėl Kinijos priėmę politikai, patys turėtų įkurti įmonę ir pabuvoti tokių verslų vietoje.
Perka per kitų šalių tiekėjus
UAB „Ikarai“ gaminančios skystas trąšas direktorius Arminas Kildišis pasakojo, kad jų įmonė iš Kinijos pirkdavusi dalį žaliavų trąšoms.
„Pirkdavome nedidelę dalį, gal iki 5 proc. visų žaliavų, todėl mūsų ši politinė pozicija ypatingai nepaveikė, mes jau radome sprendimą“, – sakė direktorius.
Jis pasakojo, kad jeigu žaliavų negali įsivežti lietuviška įmonė, jas galima importuoti per Latviją ar kitas kaimynines šalis.
„Perkame per kitų šalių tiekėjus, todėl labai didelės tragedijos nematome, tik nepatogu“, – aiškino jis ir tikino anksčiau žaliavas pirkdavęs tiesiogiai iš Kinijos.
„Matote, nepirkome iš jų labai reikšmingos dalies, todėl nėra taip skausminga“, – pridūrė vadovas.
Kiek įmonei už žaliavas perkant per kitus tiekėjus reikės mokėti brangiau, jis teigė nežinantis, tačiau neabejojo, kad kaštai augs.
„Tikėtina, kad tiekėjas šiek tiek užsidės viršaus, tad patirsime nuostolį.
Žaliavų rinkoje tiekėjai daug neužsideda, bet manau, kad kokius 5 proc. galėtume prarasti“, – svarstė A. Kildišis.
Pagalius į ratus kišą specialiai
Įmonės dirbančios LED apšvietimo srityje AB „By & N“ bendraturtis ir komercijos direktorius Kęstutis Černeckas teigė, kad įmonė apie 90 proc. LED šviestuvų importuoja iš Kinijos ir šiandien taip pat susiduria su problemomis.
„Situacija dėl Kinijos lėtai prastėja, bet nei Užsienio reikalų ministerija, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerija problemos nemato. <...>
Kalbant apie prekių importą iš Kinijos, valdžia sprendimui plano B neturi ir sako, kad mums bus padėta importuoti žaliavas. O jos iš kur? Iš Taivano, JAV? Tačiau nekalbama, kokiomis kainomis jos bus importuojamos“, – sakė jis.
Šviestuvų iš Kinijos importas, kaip teigė vadovas, nenutrūko ir vyksta ir šiandien, tačiau užtrunka marias laiko.
„Anksčiau mums, kad galėtume jūriniu konteineriu parsigabenti prekes ir gautume vietos, reikėdavo laukti apie 7-10 dienų, tai dabar yra atvejų, kai paskutinį kartą laukėme 50 dienų.
Faktas, kad kai kurios Kinijos įmonės yra gavusios nurodymus iš vietinės valdžios daryti tam tikrus trukdžius užsakovams iš Lietuvos. Niekas to oficialiai nedeklaruoja, tačiau kai pasikalbi su įmonėmis, jie tai pripažįsta.
Kitas dalykas, jeigu gavėjas yra Lietuvos teritorijoje veikianti įmonė, tai gabenant prekes geležinkeliu Kinijos muitinė nemuitina prekių ir jų nepraleidžia“, – pasakojo jis ir aiškino, kad įmonės darbas šiuo metu yra labai apsunkintas.
K. Černeckas neslėpė, kad konfrontacija su Kinija tiesiogiai atsilieps ir Lietuvos vartotojams.
Pasak jo, jeigu verslas užuot atsivežęs prekes tiesiai į Lietuvą, dabar tai turės daryti kitose valstybėse ir tada dar atsigabenti į mūsų šalį, Lietuvos biudžetas neteks importo mokesčio, verslui brangs logistika.
„O ką darys verslas? Jis nedirbs į minusą ir didins prekių kainas vartotojams, o valstybė tuo pačiu metu susirinks didesnį pridėtinės vertės mokestį. Ir valstybė kaip ir nepraloš, bet ji ciniškai elgiasi vartotojų sąskaita, kurie mokės didesnę kainą“, – kalbėjo jis.
K. Černeckas sakė, kad jeigu ų įmonė staiga netektų galimybės prekes importuoti iš Kinijos, planą B turėtų.
„Mes situaciją tikrai išspręstume įmonei naudingu keliu“, – patikino vadovas.
