Nuo rugsėjo 13-osios dienos įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo be galimybių paso negalima lankytis ne būtinųjų prekių parduotuvėse bei didesnėse parduotuvėse nei 1500 kv. metrų. Tokių parduotuvių turi ir didieji maisto prekybos tinklai. Kaip praėjo pirmoji prekybos savaitė su naujais ribojimais, laidoje „ Piniginiai reikalai“ papasakojo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė ir „Norfos“ akcininkas bei vadovas Dainius Dundulis.
Tikrinimai praėjo be didesnių nesklandumų
Dar prieš įsigaliojant Vyriausybės nutarimui, prekybininkai baiminosi, kad sulauks daugybės nepasitenkinusių pirkėjų, kils konfliktai, nukentės apsaugos darbuotojai, nusidrieks eilės prie parduotuvių.
Dabar jau aišku, kad patikros praėjo be didesnių nesklandumų, šios prognozės neišsipildė.
„Darbas prasidėjo ramiai, sklandžiai, nebuvo jokių eilių, žmonės buvo tvarkingai patikrinami, didžioji dalis žmonių buvo pasiruošę šiai naujai tvarkai ir ribojimams. Ką galime pasakyti, įvertinę visą savaitę, kad jau tampa įpročiu pirkėjui – nebeieško telefono, tiesiog rodo, nusiskenuoja ir praeina. Pavienių atvejų, nepatenkintų žmonių dar yra, bet tai labai nedaug, palyginus su visu kiekiu žmonių.
Policiją esame kvietę keliais atvejais. Tokių būna skirtingų atvejų, kai ateina nepatenkintas, kad jo neleidžia, bando mums iškviesti policiją, sužino, kad jei atvažiuos policija be pagrindo dar patį išsiveš. Buvo mūsų tinkle ir keletas atvejų, kai patikrino ir suprato, kad žmonės atsinešę ne savo galimybių pasus. Buvo tokių atvejų, kai atėjo žmogus ir turėjo vakcinacijos faktą, bet vakcinos, kuri nepatvirtinta Europos Sąjungoje, tokio žmogaus irgi negalėjome įsileisti, jis buvo labai nepatenkintas dėl to, reikėjo kviesti policijos pareigūnus“, – pasakoja „Maximos“ atstovė R. Aukštuolytė ir primena, kad parduotuvės darbuotojai turi teisę paprašyti ir asmens dokumento.
„Norfos“ savininkas D. Dundulis antrina, kad situacija yra labai panaši. Tačiau kyla kita problema, parduotuvėse, kur krito pirkėjų srautai, darbuotojų darosi per daug.
„Faktas, kad pirmą dieną nepatenkintų buvo žymiai daugiau, dabar normalizavosi, tik tiek, kad galime drąsiai pasakyti, kad ir srautas į tas didžiąsias parduotuves labai smarkiai sumažėjęs. Automatiškai, jei sumažėjo pirkėjų, tai sumažėjo ir tikimybė eilių.
Kadangi rugsėjis yra toks mėnuo, kai ir bendrai apyvarta visą laiką būna mažesnė, tai mažiausios apyvartos mėnuo, dėl to ir tikrinimo srautai yra sumažėję, tai automatiškai mes turime atliekamų darbuotojų ir gal net atvirkštinė atsirado problema, kurią turėsime spręsti, kai kuriose parduotuvėse turime perteklių“, – pasakojo D. Dundulis ir pridūrė, kad jau dėlioja planą, kur galėtų perkelti darbuotojus – ar į kitą skyrių, ar į parduotuvę kitą.
„Tik problema ta, kad tame mieste nėra tos mažesnės problemos. Šiuo metu neturime dar sprendimo, nesame nusprendę kaip elgtis, laikas parodys – gal atsistatys pirkėjų kiekis tose parduotuvėse ir apyvartos“, – teigė jis.
Padidėjęs srautas į mažesnes praradimų neatpirko
Abiejų tinklų atstovai patvirtina, kad pirmųjų dienų tendencija išliko visą savaitę – didžiosiose parduotuvėse, kur tikrinami galimybių pasai, pirkėjų srautas nukrito, mažosiose – padidėjo.
„Didžiosiose parduotuvėse apyvarta nukrito, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, 26 proc. per visas parduotuves, kur privaloma tikrinti galimybių pasą. O mažosiose parduotuvėse, žiūrint vidurkį, pakilo 12 proc. Bendra „Norfos“ apyvarta, lyginant su praeitais metais, žiūrint į tas pačias parduotuves, nukrito 2 proc.
Reikšminga gal nėra, bet puikiai suprantama, kad mes irgi stengiamės, jog rezultatai gerėtų. Dar reikia nepamiršti, kad ir valstybė ant tos pačios šakos sėdi. Nes PVM ir kitų mokesčių surinkimas sumažės“, – primena D. Dundulis.
„Savaitė prabėgo, tai tendencija išlieka ta pati. Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, mūsų srautai sumažėjo apie 30 proc., tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami galimybių pasai. O tuo metu likusiose srautai yra padidėję tik apie puse proc. praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų ta pačia savaite. Skirtumas akivaizdus“, – sako „Maximos“ atstovė ir nurodo, kad faktas, jog tai turi įtakos ir finansiniams rezultatams.
„Didelėse parduotuvėse, kuriose šiuo metu tikrinami galimybių pasai, iki ribojimų ateidavo virš 200 tūkst. pirkėjų kasdien. Tai patys galite paskaičiuoti, kad tai ženklus skaičius. Mes tai jaučiame. Aišku, reikia turėti omenyje, kad pirkėjų krepšelis vis dar yra išaugęs ir ši karantininė tendencija nesikeičia, žmonės vis dar planuoja apsipirkimus, apsiperka daugiau nors galbūt eina į parduotuvę rečiau“, – priduria R. Aukštuolytė.
D. Dundulio teigimu, lentynas mažosiose parduotuvėse pavyksta sklandžiai užpildyti, tačiau padaugėjo produktų nurašymo didesnėse parduotuvėse, t. y. trumpo galiojimo produktų nespėjama išparduoti. Dėl to ir užsakymų tam tikrų produktų gali mažėti, o tai turės įtakos ir gamintojų finansams.
R. Aukštuolytės teigimu, iššūkiu tapo skirtingas srautų pasiskirstymas mažosiose parduotuvėse – vienur augo labiau, kitur – mažiau, tad subalansuoti pakankamą prekių nuvežimą buvo sudėtinga.
„Iš kitos pusės žiūrint, prabėgo tik savaitė. Jau tendencija tarsi aiški, bet dar šiek tiek laiko norėtume duoti ir pažiūrėti ar taip jau ir bus, nusistovės, o gal keisis, kaip ir keičiasi žmonių įpročiai. Dar žiūrime, stebime, analizuojame.
Nurašymų irgi neišvengėme tose parduotuvėse, kurias palietė ribojimai. Nurašymai taip pat svyruoja, priklausomai nuo pirkėjų srauto, kur sumažėjo ženkliai pirkėjų srautas, nurašymai, ypač šviežio maisto, yra tikrai nemaži“, – teigė ji.
Šie praradimai gali turėti įtakos ir tolimesniems sprendimams versle, t. y. planuojamoms investicijos ar darbuotojų algų didinimui.
„Tikrai nenoriu vertinti stipriai dėl sveikatos dalykų, nes jeigu sprendimas yra reikalingas dėl žmonių saugumo, tai jis tikrai turi būti priimtas toks. Saugumas pirmoje vietoje. O jeigu žiūrėti koks mūsų rezultatas bus, tai faktas, kad jis bus žymiai blogesnis nei iki priėmimo šito nutarimo.
Savo darbuotojams pranešėme, kad už rugsėjo mėnesį šiek tiek pakeliame atlyginimus, tai šito dar neatsisakome. Bet nežinome, kas įvyks, jeigu, pavyzdžiui, mūsų rezultatai bus prastesni ilgą laikotarpį. Faktas, kad būsime priversti priiminėti ne visai malonius sprendimus“, – teigė „Norfos“ akcininkas D. Dundulis.
„Kol kas nesinori prognozuoti, kai prabėgo tik savaitė ir kalbėti nemalonius dalykus. Reikia laiko, pasižiūrėsime, bet savaime suprantama, tai yra verslas ir verslas turi priimti racionalius sprendimus. Iš kitos pusės, mes jau dabar pagal tą naują tvarką kas mėnesį turėsime investuoti apie 300 tūkst. eurų, kad tos tvarkos būtų laikomasi, tai dengiame iš savo kaštų“, – komentavo „Maximos“ atstovė R. Aukštuolytė.
Socialiniuose tinkluose praėjusią savaitę buvo kilusi gyventojų iniciatyva boikotuoti prekybos tinklus gyventojams ir kai kuriems politikams teigiant, kad prekybininkai galėtų daryti spaudimą Vyriausybei atšaukti šiuos ribojimus.
„Gal mums būtų ne visai etiška daryti tą spaudimą. Visi galvoja, kad mes siekiame tik savo naudos, tikrai nenorėčiau šiuo atveju daryti jokio spaudimo ir, kaip ir minėjau, mano pagrindinis tikslas viešai pasisakyti, suteikti informaciją. Jokiu būdu ne daryti spaudimą Vyriausybei.
O dėl boikoto ekonominio, jeigu mes norime susinaikinti ekonomiškai, tai galime boikotuoti prekybininkus, gamintojus, paslaugų teikėjus. Nes jei kažkas negaus pajamų, nepamirškime, kad pajamų negauna ne tik prekybininkas, bet ir gamybininkas, biudžetas, visa eilė subjektų, kurie negaus pajamų. Jau esame matę, kaip vyko 2009 metais“, – į tai atsakė D. Dundulis.
„Mes suprantame, kad gyvename pandemijos metu. To negalime neigti, tai rimta ir dėl to vykdome nuo pat pradžių visus ribojimus, visas taisykles, ką gauname iš Vyriausybės. Jei žiūrime pro pirštus į viską, ir, pavyzdžiui, apserga didelė dalis „Maximos“ žmonių – stoja darbas, nebegalime tiekti maisto prekių, nebegalime pardavinėti. Kaip p. Dundulis minėjo, ištisa grandinė ir viskas joje susiję. Iškrenta viena grandis, nebegalima toliau važiuoti. Privalome ką daryti, tai dėti visi maksimalias pastangas, kad galėtume šią pandemiją įveikti“, – antrino R. Aukštuolytė.
