2019 m. pabaigoje Lietuvos finansinių technologijų (Fintech) sektoriuje veikė 210 įmonių, jose dirbo 3,4 tūkst. darbuotojų. Per dvejus metus prisidėjo 20 įmonių ir 600 darbuotojų, tačiau Finansų ministerija kalba apie didelę plėtrą.

„Įmonių skaičius 2021 m. pradžioje siekė 230 – beveik trigubas augimas nuo 2016 metų. Darbuotojų skaičius pasiekė 4000, šiais metais sektorius planuoja įdarbinti dar bent 1000 darbuotojų. Viena pagrindinių 2020 m. tendencijų – pajamų augimas, 87 proc. įmonių pasiekė didesnį nei 100 proc. augimą. Daugėja ir investicijų į technologijų startuolius – 2021 m. jau investuota daugiau nei 300 mln. eurų“, – vardija Finansų ministerija.

FinTech sektoriui priskirtinoms įmonėms 2019 m. suteiktos 28 licencijos, 2020 m. suteiktos 35 licencijos, o per šių metų aštuonis mėnesius – 18 licencijų, dalijasi Lietuvos bankas. Fintech sektoriui priskiriami specializuoti bankai, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai.

„Šiuo metu nagrinėjame apie 50 paraiškų dėl FinTech licencijų išdavimo. Siekiame, kad į rinką patektų tik pasirengę ir skaidrūs rinkos dalyviai, kurie galėtų teikti kokybiškas paslaugas šalies įmonėms ir vartotojams“, – teigia Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Jekaterina Govina

Pastaruoju metu licencijos buvo ne tik išduodamos, bet ir atiminėjamos. Pernai panaikintos 4 licencijos, o šiemet garsiausiai nuskambėjo atšaukta UAB „Finolita Unio“ licencija – ši įmonė buvo įsivėlusi į Vokietijos „Wirecard“ skandalą, Lietuvos banko tyrimo metu paaiškėjo, kad UAB „Finolita Unio“ į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį žiūrėjo labai formaliai ir neatsakingai, nustatyta daug šiurkščių šios srities pažeidimų, paaiškina J. Govina.

Šio sektoriaus dalyviams kyla nerimo – ar Lietuva išlaiko ambiciją tapti finansinių technologijų centru?

„Mes kaip sektorius nuogąstaujame, kad pokyčio nebūtų ir kad būtų tęsiamas tas darbas, kurį padarėm iki šiol, kuris tikrai yra akivaizdus. Lietuva tikrai atsirado fintech žemėlapyje, čia kuriasi įmonės ne tik iš ES, ne tik iš Jungtinės Karalystės, bet yra ir iš JAV, Kanados, Pietų Amerikos, Afrikos, Kinijos ir likusios Azijos. Tai yra labai sveikintina ir norime tai tęsti, auginti sektorių, kuris jau yra Lietuvoje, tik ir pritraukti naujas įmones. Tame matome labai daug potencialo, nenorėtume, kad pasikeistų visos valstybės požiūris“, – vertina Fintech HUB LT asociacijos vadovas Titas Budrys.

Galbūt apsvilę nagai lemia, kad šiuo metu Finansų ministerija kelia tikslą Lietuvą paversti lyderiaujančia šalimi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

Fintech įmonės turi daug lūkesčių ir augimo planų

Daugiau nei 50 fintech įmonių jungiančios Fintech Hub LT asociacijos valdybos pirmininkas T. Budrys patikina nežinąs, kokie pokyčiai galimi sektoriai, tačiau nariai turi lūkesčių, kad esamas įdirbis nebūtų iššvaistytas.

„Su Lietuvos bankui puikiai dirbome turbūt pastaruosius 5 metus, nuo kada prasidėjo visa fintech idėja ir ambicija, kad Lietuva gali būti fintech centras. Ir, dirbant puikiai, jaučiame padidintą dėmesį pastaruosius kelis metus“, – sako T. Budrys.

Jam suprantami institucijų lūkesčiai, kad sektorius turi subręsti ir augti, stiprėti.

„Ką pastebėjome – šiemet yra sumažėjęs naujų išduotų licencijų kiekis, nors susidomėjimas Lietuva iš potencialių fintech įmonių išlieka tikrai labai didelis, ir jaučiame, kad labai daug įmonių nori ateiti į Lietuvą. Bet galbūt šiek tiek jaučiasi, kad tai yra pristabdyta arba vyksta lėčiau negu anksčiau. Aišku, iš kitos pusės, turbūt gegužę pasikeitusiai Lietuvos banko valdžiai dar reikia įsivažiuoti. Mes tikimės, kad Lietuvos bankas ir toliau taip sėkmingai bendradarbiaus su fintech sektoriumi: ir su esamomis įmonėmis, ir su naujomis potencialiomis fintech įmonėmis“, – lūkestį išsakė T. Budrys.

Titas Budrys
Foto: Asmeninins albumas

Jis patikina, kad užsienio investuotojai lyginasi ir renkasi, kurioje šalyje investuoti, ir pagrindinis Lietuvos konkurencinis pranašumas buvo atvirumas – Lietuvos banko ir kitų institucijų noras bendradarbiauti, padėti plėtoti sektorių. Kiti privalumai – čia dirbančių darbuotojų kompetencija, kalbų mokėjimas, esama infrastruktūra, tarp jų Lietuvos banko mokėjimų sistema „Centrolink“.

„Turbūt pagal pasaulinius reitingus nesame numeris vienas. Be abejo, norėtume ir siektume, kad Lietuva kažkada būtų numeris vienas ir reitinguose, ir ne reitinguose. Ko trūksta, tai turbūt dabar yra kelios problemos: viena iš jų – darbuotojų trūkumas, tai yra universali problema ne tik fintech sektoriuje. (…) Taip pat, norime ir tikimės, kad tęsis bendradarbiavimas su visom valstybinėmis institucijomis, tiek Lietuvos banku, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis. Vyks sektoriaus, verslo atstovų ir jų atstovų nuolatinis bendradarbiavimas ir mokymasis kartu“, – sako T. Budrys.

Jis nedrįso vertinti, ar pastaruoju metu, kas pasikeitė – viliasi, kad ambicija būtų finansinių technologijų centru išlieka.

„Kol kas kažkokių ryškių ženklų, kad ji būtų pasikeitusi, mes nematome. Nuogąstaujame, kad visko gali būti, bet tikimės, kad ji nesikeičia ir mes toliau siekiame būti fintech centru“, – teigia asociacijos vadovas.

Titas Budrys
Foto: Asmeninins albumas

Jis pabrėžė, kad fintech įmonės ne tik sukuria konkurenciją bankams, tačiau į Lietuvą atneša pinigus – eksportuoja paslaugas į ES ar už jos ribų.

„Oficiali statistika – 2021 m. I ketv. finansinių paslaugų eksportas buvo 81 mln. eurų. Ir tai yra visų laikų rekordas, būtent finansinių paslaugų eksportas. Ir mes manome, kad fintech sektorius prie to labai daug prisidėjo. Per praėjusius metus elektroninių mokėjimų įstaigos gavo 300 mln. eurų pajamų, manome, kad apie 50 proc. yra iš ne ES vartotojų, o tai yra pakankamai reikšminga suma finansinių paslaugų, kurią fintech sektorius eksportuoja ir tokiu būdu pritraukia šiuos pinigus kaip pajamas į Lietuvą. Čia mokami mokesčiai, atlyginimai, samdomi vietiniai IT tiekėjai, klientų lėšos laikomos Lietuvos banke ar komerciniuose bankuose, mokamos neigiamos palūkanos, mokama už paslaugas“, – naudas vardijo asociacijos vadovas.

Jis mano, kad per kitus 5 metus sektorius gali pasiekti 0,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Metiniame plane – 15 proc. augimo tikslas

Finansų ministerija šiems metams yra paruošusi planą, skirtą fintech industrijos skatinimui ir plėtrai. Pagal jį, siekiama fintech įmonių skaičių šiemet paauginti 15 procentų, tiek pat padidinti ir darbo vietų skaičių.

Didelių ambicijų nerodo siekis esamas pozicijas tarptautiniuose fintech indeksuose išlaikyti, arba pagerinti bent pagal vieną reitingą, per metus tikimasi pritraukti bent 2 įmones.

Pati Finansų ministerija „Delfi“ paaiškina, kad prioritetas – kokybinė sektoriaus plėtra.

„Siekdami didinti finansinių paslaugų prieinamumą tiek gyventojams, tiek verslui, Fintech sektoriaus augimą Lietuvoje matome kaip vieną iš finansų sektoriaus plėtros krypčių. Šiai dienai pasiekėme aukštą įmonių, veikiančių mokėjimų srityje, skaičių, taip pat daugėja kitas finansines paslaugas teikiančių įmonių, kuriasi nauji startuoliai, siūlantys technologinius sprendimus. Kartu negalime paneigti ir kitų teigiamų naudų, kurias atneša Fintech įmonės – dinamiška startuolių ekosistema, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, pritrauktos investicijos, finansinių paslaugų eksporto augimas ir kt.“, – dėsto ministerija.

Čia pat ji pabrėžia – natūralu, kad sektoriaus augimas susijęs ir su rizikų augimu, todėl kartu stiprinamas rizikų valdymas atskirų įmonių ir nacionaliniu lygiu.

Finansų ministerija

„Turime ambiciją tapti lyderiaujančia šalimi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Ambicijos įgyvendinimui daug įtakos turės bendros visų institucijų ir rinkos dalyvių pastangos, taip pat šalyje pradėjęs veikti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Rizikų valdymo stiprinimas taip pat bus viena iš krypčių diskutuojant dėl tolesnės Fintech sektoriaus Lietuvoje plėtros ir perspektyvų“, – paaiškina Finansų ministerija.

Į kokybę orientuota sektoriaus plėtra turės atspindėti Lietuvoje veikiančių įmonių brandos didėjimą, startuolių augimą ir didesnės klientų bazės pritraukimą, užsienio investicijų pritraukimą ir augantį dėmesį rizikų valdymui.

Anksčiau fintech įmones Lietuva skatino dėl to, kad trūko bankinio sektoriaus konkurencijos ir paslaugų – siekta didinti paslaugų ir jų alternatyvų pasiūlą, didinti teikiamų paslaugų patrauklumą: kainas, greitį, spartinti naujų technologijų ir inovacijų diegimą.

„Šiuo metu Lietuvoje yra daug įmonių, veikiančių mokėjimų srityje – 2021 m. I ketv. šalyje veikė 84 elektroninių pinigų įstaigos (6 iš jų – ribotos licencijos) ir 52 mokėjimų įstaigos (13 iš jų – ribotos licencijos), taip pat aktyviai veiklą vykdė 10 sutelktinio finansavimo platformų operatorių. Mažesnis progresas vyksta draudimo (Insurtech), turto valdymo (Wealthtech) srityse. Dėl šios priežasties 2021 m. Priemonių finansinių technologijų (Fintech) industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti plane yra numatyta daugiau dėmesio skirti šių sektorių plėtrai“, – paaiškina ministerija.

Lietuvos bankas: atnaujiname strategiją

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė J. Govina patikina, kad šiuo metu kartu su Finansų ministerija dirbama prie Fintech sektoriaus plėtros strategijos atnaujinimo.

„Pagrindinis dėmesys – užtikrinti tvarią plėtrą ir augančią sektoriaus brandą, skirti deramą dėmesį rizikų valdymui. Iš savo pusės, bendradarbiaudami su kitų valstybių bei europinėmis institucijomis, ir toliau aktyviai siekiame kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, kad rinkoje galėtų atsirasti konkurencingos ir vartotojų atžvilgiu sąžiningos finansinės paslaugos“, – vizija dalijasi J. Govina.

Lietuvos bankas siekia auginti esamų įmonių raumenis – teikia rekomendacijas, rengia pozicijas, organizuoja susitikimus, renginius, mokymus, teikia praktinius patarimus, ypač, vertinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

Eurai
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Gegužės pabaigoje atskiru laišku kreipėmės į šalyje licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, pagrindinių FinTech sektoriaus atstovų, vadovus, išdėstydami savo lūkesčius. Ypatingą dėmesį skyrėme pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimams ir paslaugų kokybei, taip pat – asmeninei vadovo atsakomybei“, – paaiškina J. Govina.

Ji vertina, kad rinkos naujokai atnešė nemažai konkurencijos ir naujovių, daugiausia mokėjimų srityje. Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos suteikė alternatyvų būdą gyventojams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms pasiskolinti – sparčiai auga šių sektorių populiarumas visuomenėje.

„Verslo finansavimo pasiūla vis dar yra mažiau aktyvi, palyginti su gyventojų kreditavimu, tačiau įmonių finansavimas auga – stebime tiek naujai įsteigtų specializuotų bankų, tiek rinkos senbuvių suaktyvėjimą, didesnės įmonės pamažu atranda ir kapitalo rinkas (išleisdamos obligacijas). Didesnės pažangos galbūt norėtųsi matyti draudimo, investavimo segmentuose. Netrukus ketiname paskelbti gaires dėl tarpusavio draudimo, toks apsidraudimo būdas gali užimti savo nišą draudimo rinkoje“, – naujovės potencialą įžvelgia J. Govina.

Anot jos, visuomenė dar menkai išnaudoja kapitalo rinkų teikiamas naudas ir ateityje tam planuojama skirti daugiau dėmesio.

Pasimokė iš tarptautinių skandalų

J. Govina pripažįsta, kad garsiai nuskambėję tarptautiniai skandalai, kuriuose buvo minėta ir Lietuva, privertė pasitempti.

„Kiekviena išmokta pamoka skatina tobulėti – analizuojamos priežastys ir priemonės, kaip užkirsti kelią nusižengimams ateityje. Tai pasakytina tiek apie priežiūros institucijas, tiek apie rinkos dalyvius. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai griežtėja su kiekviena nauja šios srities direktyva, kalbant ir apie reikalavimus ar baudas, ir apie plečiamą subjektų ratą“, – sako J. Govina.

Reikšmingiausias numatomas pokytis – Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, kuriame numatyta nauja, visai Europai bendra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros institucija, ji turėtų tiesiogiai prižiūrėti didžiausias finansų įstaigas. Numatomos privalomos ir tiesiogiai taikomos pagrindinės sektoriaus reguliavimo nuostatos visoms ES valstybėms

„Šis naujas reguliavimas suvienodins prevencijos taisykles visoje ES, suteiks daugiau teisinio aiškumo ir leis geriau valdyti šią riziką europiniu lygiu. Atitinkamai bus keičiami ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją“, – paaiškina J. Govina.

Ji tiki šiemet Lietuvoje veiklą pradėjusio Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro potencialu, šis centras apjungia ir finansų rinkos dalyvius, viešąjį sektorių, teisėsaugą, priežiūros institucijas.

„Būtent toks centras pirmiausia ir leidžia sukurti efektyvią bendradarbiavimo platformą, jungiančią visas sistemos grandis. Tikimės, kad prie jo jau artimiausioje ateityje prisijungs ir FinTech įmonės“, – įžvelgia J. Govina.

Bitkoinas

Didžiausiomis rizikomis ji įvardija ne tik pinigų plovimą, bet, rinkai sparčiai skaitmenizuojantis, vis aktualesnė tampa ir kibernetinio saugumo bei sukčiavimo rizika. Tam telkiami ištekliai, kuriami modeliai, įrankiai.

„Tačiau visiškai išvengti visų rizikų nėra įmanoma. Rizikų mažiau ten, kur veikia mažas skaičius konservatyvių rinkos dalyvių, nėra inovacijų, bet kažin, ar silpna konkurencija bei nepažangus ir neefektyvus (ir dėl to brangus) sektorius atitinka visuomenės poreikius. Prižiūrėdami sektorių matome, kad kai kurios įmonės dėl noro greitai augti ar taupydamos atitikties sąskaita sumenkina jos svarbą ir nesuderina atitikties su plėtra. Tada kyla problemų, kurios gali baigtis ir licencijos atėmimu, t. y. verslo pabaiga. Nuolat perduodame FinTech įstaigų vadovams mūsų lūkesčius dėl darbuotojų, naudojamų sistemų ir procesų. Matome, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę, ir tai džiugina. Tiesa, liūdnų pavyzdžių taip pat yra ne vienas“, – dėsto J. Govina.

Majauskas: prevencija plėtros metu neturi nukentėti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas fintech plėtrą vertina visų pirma ne kaip naujų darbo vietų, o kaip kokybiškų paslaugų vartotojams šaltinį.

„Finansų kompanijos gali pasiūlyti naujas, patogias paslaugas, sudarydamos konkurenciją tradiciniams bankams. Tai neabejotinai turi įtakos bankinių paslaugų įkainiams tiek verslui, tiek vartotojams. Todėl mano akimis turime ir toliau skirti ypatingą dėmesį naujų kompanijų pritraukimui ir esamų stiprinimui. Tuo pačiu verta pabrėžti, jog plėtra neturėtų vykti pinigų plovimo prevencijos sąskaita. Tarptautiniai skandalai, susiję su finansinių technologijų kompanijomis, palietė ir Lietuvą. Svarbu saugoti Lietuvos bankinio sektoriaus reputaciją, nes tik turėdami tarptautinį pasitikėjimą galime užtikrinti stabilumą ir tikėtis bankinių paslaugų konkurencijos“, – savo pozicija pasidalijo M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Jam naujos Lietuvos banko vadovybės siekis koncentruotis į kokybę, o ne kiekybę, atrodo sveikintina kryptis.

„Tačiau būtų apmaudu, jei plėtra apskritai sustotų ir didelis kelių metų darbas, siekiant sukurti patrauklią investicijoms aplinką, nueitų veltui“, – apibendrino parlamentaras.