Siekiant atsižvelgti į pažangią užsienių valstybių praktiką, sudaryti didesnes galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams derinti šeimos ir darbo interesus tokį Darbo kodekso pakeitimo projektą parengė ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.
Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“
Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen nuomone, siūloma Darbo kodekso pataisa paskatins darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką.
Tikimasi, kad tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos ir darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumams mažėti, taip pat didėtų darbo viešajame sektoriuje patrauklumas.
Dokumento aiškinamajame rašte sakoma, kad Lietuvoje fiksuojamas vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui, bet vis dėlto siekia 16,6 proc. Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30‒39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų.
„Galima teigti, jog darbo rinka „baudžia“ iš jos metams ar dvejiems dėl vaiko priežiūros iškritusias moteris. Ir nors pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau vyrų eina vaiko priežiūros atostogų, vyrai dažniau pasirenka vaiko priežiūros išmokas gauti antruosius metus ir beveik visi tuo metu dirba“, – pastebi projekto autorė.
„Sodros“ duomenimis, antraisiais vaiko priežiūros metais vyrai sudaro 38 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių tėvų, tačiau pirmaisiais metais – tik 7 proc.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, darbo laiko norma siekia 40 valandų per savaitę. „Vis dėlto kai kuriose valstybėse darbo savaitė yra trumpesnė. Pavyzdžiui, Nyderlanduose per savaitę dirbama vidutiniškai 29 valandas. Trumpiau negu Lietuvoje dirbama Prancūzijoje, Ispanijoje“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Tyrimai, kurių metu atrinkti viešojo sektoriaus darbuotojai dirbo keliomis valandomis trumpiau, bet gavo tą patį atlygį, buvo vykdomi nuo 2015 m. iki 2019 m. Islandijoje. Juos atliko šalies sostinės Reikjaviko miesto taryba ir Islandijos vyriausybė.
„Į tyrimus buvo įtraukta daugiau nei 2 500 darbuotojų, kurie sudaro apie 1 proc. Islandijos dirbančiųjų populiacijos. Eksperimente dalyvavo darbuotojai iš įvairių institucijų, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijas, vaikų darželius, socialines paslaugas teikiančius darbuotojus, ligonines. Daugumos jų, anksčiau dirbusių 40 valandų per savaitę, darbo krūvis buvo sumažintas iki 35 arba 36 valandų per savaitę, bet jų produktyvumo lygis daugumoje darboviečių išliko toks pat ar netgi pagerėjo“, – ši patirtis nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Beje, kai kurios Lietuvos įmonės (pvz., Vilniaus šilumos tinklai) irgi taiko keturių darbo dienų savaitės darbo organizavimo modelį.
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d., kaip vienas iš prioritetų yra numatytas darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas bei lygių galimybių užtikrinimas.
Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Kaip galiojantis Darbo kodeksas reglamentuoja darbo laiką
Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Jeigu nenustatyta kitaip, pagal Darbo kodeksą laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.
Be to, Vyriausybė gali nustatyti sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa.
Darbo kodekse taip pat nustatyta, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai.
Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.
