Lietuvos ekonomika nustebino du kartus

Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei. Atsipirkusi trumpu ir negiliu kritimu pirmojo karantino metu, ji visiškai išvengė nuosmukio antrąjį 2020 m. pusmetį ir jau 2021 m. pradžioje pasiekė prieškrizinį lygį. Ž. Maurico teigimu, Lietuvos ekonomika teigiamai stebina jau antrą kartą.

„Pirmas teigiamas siurprizas buvo pavasarį, kai kritome mažiau nei ES, antras siurprizas – visai nekritome antro karantino metu“, – pažymi ekonomistas.

Jis pažymi, kad palyginus su prieškriziniu lygiu Lietuvos BVP oficialiai yra trečioje vietoje visoje ES. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad BVP rodikliai šios krizės metu turėtų būti interpretuojami atsargiai, nes jų dinamika kelia nemažai įtarimų.

Ekonomisto vertinimu, Lietuva pagal daugelį makroekonominių rodiklių pirmauja ES.

„Pagal mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos augimą esame pirmoje vietoje tarp ES šalių. Mažmeninė prekybos rodikliai net 17 proc. viršija prieškrizinį 2019 m. lygį. Praktiškai atrodome kaip JAV“, – apibūdina jis.

Lietuviai krizės nepajuto

Ekonomistas priduria, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų krizės nepajuto. Jis šiemet prognozuoja spartų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau lėtesnį kitąmet.

„Krizė buvo „K“ raidės formos, tai krokodilo krizė. Jos didžioji dalis gyventojų stipriai nepajuto dėl ekonomikos skatinimo priemonių. Šiemet turėsime spartų ekonomikos augimą, kitais metais jis bus lėtesnis, nei tikimasi. Mažės ekonomikos skatinimo apimtys, neapibrėžtumas dėl pandemijos, trūkinėjančios grandinės, smarkiai išaugusios būsto kainos. Visa tai kaišios pagalius į tvaraus atsigavimo ratus“, – trečiadienį pristatydamas naujausią Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą sakė Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Pagerino prognozes Lietuvai

„Luminor“ banko ekonomistai pagerino ekonomines prognozes Lietuvai. Remiantis naujausia prognoze, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 4,5 proc., o 2022 metais – 4 proc. Tuo metu 2023 m. prognozuojamas augimas bus lėtesnis ir sieks 3,6 proc.

Pavasarį banko prognozuota, kad 2021 m. BVP augs 1,8 proc., o 2022 m. – 5,5 proc.

„Visos institucijos gerino šių metų prognozes, nes buvo didelis neapibrėžtumas. Tikėjosi, kad didysis atsigavimas ateis kitais metais, o ne šiemet. Bet matome, kad šiemet žmonės adaptavosi prie suvaržymų ir baimės sumažėjo, dėl to nestojo vartojimas. Lūkesčiai buvo labai aukštai pakilę. Ir investicijos žymiai geriau atrodo. Pirmo ketvirčio rezultatas neįprastai geras“, – apibendrina Ž. Mauricas.

„Kitais metais augimą stabdys infliacija, ypač jos efektas pasijus pirmą pusmetį. Kitų metų viduryje kainos jau turėtų nustoti augti“, – prognozuoja ekonomistas.

Taip pat prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet augs 3,5 proc., kitąmet – 6,8 proc.

Darbo užmokestis šalyje turėtų didėti 9 proc. 2021 metais ir tiek pat 2022 metais.

Pernai 1,1 proc. augusi infliacija, prognozuojama, šiemet augs 3,5 proc., kitais metais – 2,8 proc.

Keli faktoriai gali pristabdyti ekonomikos augimą

Anot jo, Lietuvos ekonomikos augimą gali pristabdyti vis aktualesne tampanti darbuotojų trūkumo problema.

„Darbo rinkoje susidarė paradoksali situacija, kai tuo pat metu fiksuojamas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis. Darbo rinkos nesubalansuotumus lemia staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai (pvz., išaugęs elektroninės prekybos populiarumas ir turizmo sektoriaus susitraukimas), karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei ekonomikos skatinimo priemonės, paskatinusios dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką.

Tad Lietuvos laukia nelengvas iššūkis, didinant darbo rinkos lankstumą bei formuojant išmanią imigracijos politiką, nes mažai tikėtina, jog spartų ekonomikos augimą pavyks palaikyti traukiantis vietinės darbo jėgos pasiūlai“, – kalba ekonomistas.

Taip pat grėsmę kelia spartus būsto kainų augimas, kurį skatina populiarus naratyvas, kad būsto kainos ateityje tik augs dėl į ekonomiką įlietų jai skatinti skirtų lėšų. Toks naratyvas į rinką pritraukia spekuliantų, kurie sukelia perteklinę būsto paklausą, tuo pačiu ir kainas.

Pasak Ž. Maurico, spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali užkurti ir infliacijos augimo laužą. Tai esą būtų pavojingas kelias Lietuvai, nes vyrauja populiarus naratyvas, kad pinigų įliejimas į ekonomiką neva sukels didelę infliaciją, tikėtina, nepasitvirtins.

Galimos „pagundos“

Ekonomistas įvardijo galimas grėsmes arba „pagundas“ Lietuvai.

„Formuojasi naratyvas, kad krizės nebuvo arba nelabai pajutome ją, gal krizių išvis nebebus, nes prispausdins pinigų, ir tada atsiranda didelių pagundų“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, pirma pagunda, jei tikima šiuo naratyvu, – yra NT kainų burbulo grėsmė.

„Jei tiki, kad krizės nebus, gali mokėt žymiai daugiau už NT, nes galvojama, kad ateity turtas pabrangs ir nebūsi pralaimėjęs. Bet nereikia prarasti šalto proto“, – perspėja jis.

Kaip sako, pagrindinis pavojus – Lietuva gali prarasti tarptautinį konkurencingumą.

„Kai yra nuotolinio darbo galimybių, žmonės migruos į tuos miestus, kur būstas bus pigesnis. (...)

Augimas nesitęs amžinai, per daug burbulo nereikėtų išpūsti, nes ir JAV ta banga jau nuslūgo, ir Lietuvoje matome, kad rudenį butų rinka stabilizuojasi ir grįžta į prieškrizinį lygį“, – kalba Ž. Mauricas.

Antra pagunda – tolesnis buto vidutinio ploto mažėjimas.

„Pusiau juokais prognozuojame, kad 2035 m. pasieksime Honkonko lygį, kuris yra pasaulio rekordas, jei Lietuvoje tęsis naujai pastatytų būtų mažėjimo tendencija. Vidutinis būstas, kuriame gyvena šeimos su vaikais, Lietuvoje – 64 kv. m. šeimos su vaikais. Tai negera tendencija“, – sako ekonomistas.

Kita pagunda – infliacijos kilimas.

„Vyrauja naratyvas, kad visur kyla kainos dėl to, kad spausdinami pinigai. Tai kodėl gi mums nepakėlus kainų? Jei tai įsivyraus, mes galime užpūsti kainų burbuliuką. Manau, kad 2017 m. kainų šuolį pakartosime, matyt, kad 2007-2008 m. ne. Bet kokiu atveju infliacija bus pakankamai didelė šių metų pabaigoje“, – pažymi jis.

Galimybė pigiai pasiskolinti taip pat sukelia tam tikrų pagundų.

„Klausimas, ar tie pinigai yra efektyviai išnaudojami. Manau, yra didelė rizika, kad jie nebus efektyviai išnaudojami. Jei yra įsiskolinimas, jis neturėtų išsiskirti iš konteksto. Deja, Lietuva išsiskiria, nes pernai papildomai padalinta pinigų buvo prieš rinkimus, tada turėjome ilgą griežtą karantiną, ten reikėjo įmesti pinigų. Dar turime kitas krizes, tokias kaip migrantų, tai Lietuvos skolos augimas kol kas yra didžiausias regione“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Pataria Kalėdoms ruoštis jau dabar

Dėl stringančių tiekimo grandinių pasaulyje jis įspėja Kalėdoms ruoštis iš anksto. Tačiau jis čia mato ir galimybių Lietuvai.

„Šiais metais Kalėdinėmis dovanomis geriau pasirūpinti iš anksto, nes pasaulinės tiekimo grandinės gali būti užstrigusios net iki kitų metų. Visgi Lietuvos pramonės įmonėms, kurios įprastai turi trumpesnes tiekimo grandines, tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė.

Europos Komisijos apklausos duomenimis, net 70 proc. Vokietijos gamybos įmonių skelbia turinčios riboti gamybos pajėgumus dėl įrangos ir medžiagų stokos, o tokių įmonių dalis Lietuvoje siekia vos 26 proc.“ – teigia Ž. Mauricas.