Šiuo metu Lietuvoje galioja progresiniai 0,5–2 proc. nekomercinio NT mokesčio tarifai. Fiziniams asmenims priklausantis nekomercinis NT, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų neapmokestinamas (turintiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką riba – 200 tūkst. eurų).
Finansų ministerijoje svarstoma 150 tūkst. eurų neapmokestinamąjį slenkstį taikyti tik pagrindiniam gyvenamajam būstui, o visą kitą asmens nekomercinį turtą apmokestinti įprastai.
Kaip žinia, nekomerciniu turtu laikomi gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės ir inžinieriniai statiniai.
Pagal kitą modelį svarstomos trys alternatyvos. Pirmoji – pagrindinį būstą apmokestinti mažesniu tarifu. Antroji – neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto. Trečioji – pagrindiniam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį dydį.
G. Šimkus pirmadienį žurnalistams sakė, kad palaikytų pirmąjį kelią.
„Jis labiausiai atitiktų Lietuvos banko matymą, – sakė jis. – Trečias turi problemą, nes vienur neapmokestinamasis dydis gali siekti 60 tūkst. eurų, o kitur – 15 tūkst. eurų.
Galbūt abu turime turto už 100 tūkst., esame vienodai turtingi. Tada apmokestinimas tampa ne asmens turto, o NT objekto. Tai gali būti netikslinga, nes kalbame apie tai, kad tas, kuris yra turtingesnis, gali susimokėti daugiau.“
Finansų ministerijos matymu, pagal pirmąją alternatyvą, kai mokestį moka visi, tarifas būtų labai mažas (pavyzdžiui, 0,01 proc.). Atitinkamai už 52,6 tūkst. eurų mokestinės vertės turtą per metus tektų sumokėti 5,26 euro.
Pagal trečiąją alternatyvą, mokestis būstų priskaičiuotas tik tiems, kurių mokestinė vertė yra didesnė nei neapmokestinamasis dydis (pavyzdžiui, Finansų ministerijos nurodyta mediana Vilniaus mieste yra 60.760 eurų).
Šiuo atveju mokestis būtų apskaičiuojamas iš mokestinės vertės atėmus neapmokestinamąjį dydį ir pritaikius 0,1 proc. tarifą. Atitinkamai už mažesnės nei 60.760 eurų mokestinės vertės turtą mokėti nereiktų, o už, pavyzdžiui, 105.000 eurų turtą per metus tektų sumokėti 44,2 euro.
Stabilizuotų rinką
G. Šimkus sakė, kad NT mokestis svarbus ir dėl kaistančios NT rinkos.
„Jis yra vienas stabilizuojančių veiksnių. Kaip rodo įvairūs tyrimai, mokesčio tarifo didėjimas gali mažinti NT rinkos kintamumą. Taip pat ir tai, kaip kainos šokinėja, svyruoja. Šalia valstybės ar savivaldybių biudžetų pajamų, svarbus ir stabilizavimo vaidmuo, kurį gali atlikti šis mokestis. Jei būtų sukalibruotas teisingai“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas paaiškino, kad geras mokestis turi kelis elementus.
„Tai yra efektyvumas, paprastas administravimas, lengvai suprantamas. Jis turi užtikrinti vertikalų teisingumą, kad būtų progresyvumas, kad daugiau galintys mokėti ir sumokėtų daugiau.
Taip pat – horizontalų teisingumą, kad panašūs objektai būtų apmokestinami vienodai. Reikia įvertinti tai, kas yra dabar – visuotino mokesčio sąrangą su 150 tūkst. eurų riba, kuri neapmokestinama“, – sakė jis.
G. Šimkus dar pastebėjo, kad nevertėtų savivaldybėms leisti pačioms nustatyti įvairias NT lengvatas.
„Lietuva nėra tokia didelė, kur specifinės taisyklės galėtų atsirasti“, – sakė jis.
