Turi baimių
Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius pasakojo, kad pagrindinės priežastys, kodėl prekiautojai šiandien nesiskiepija, yra kelios.
„Valdžia per mažai komunikuoja ir kalbasi su žmonėmis, žmonės turi pagrįstų baimių. Kiti nesiskiepija iš principo, dar kiti čia nemato problemos. Iš tiesų, situacija įvairi.
Yra įvairių žiniasklaidos priemonių, kuriose plačiai nušviečiama, kas vyksta kitose užsienio šalyse, žmonės domisi ir mato, kaip viskas yra kitur ir kad tai nėra vienintelė tiesa.
Manau, kad pagrindinė bėda yra valdžios nesišnekėjimas su masėmis, informacijos trūkumas“, – kalbėjo atstovas.
V. Butekvičius aiškino, kad jeigu aplinkybės susiklostytų taip, kad prekybininkams skiepas taptų privalomas, labai didelė jų dalis paprasčiausiai nebedirbtų tokio darbo.
„Daug žmonių atkristų. Būtų didelis nepasitenkinimas, žmonės protestuotų ir būtų labai neigiama reakcija.
Jau ir dabar žmonės yra pasipiktinę“, – kalbėjo jis.
Dalis nusiteikę kategoriškai prieš
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Raseinių skyriaus pirmininkė bei Raseinių turgaus vadovė Dalia Lukauskienė pasakojo, kad situacija jų mieste – labai įvairi.
„Raseiniuose turgus po atviru dangumi veikia tik vieną dieną per savaitę, šeštadieniais, o sekmadieniais veikia bagažinių turgelis, todėl kiek tiksliai pasiskiepijusių ar turinčių imunitetą, pasakyti sunku. Dauguma prekiautojų dirba lauko sąlygomis, po stoginėmis, atvyksta vieną kartą per savaitę.
Dalis prekiautojų, su kuo tenka bendrauti, žinoma, yra pasiskiepiję, bet kadangi dirbama lauke, aš neturiu teisės jų klausinėti, tačiau iš bendros kalbos pašnekame. Taip pat yra ir turinčių imunitetą, persirgusių, visokių yra“, – kalbėjo vadovė.
Ji taip pat prasitarė, kad tarp prekiautojų, kaip ir visur, yra ir tokių, kurie kategoriškai pasisako prieš vakcinas ir skiepus, tačiau kol kas jokie ribojimai ar reikalavimai prekybai turguje lauke nėra taikomi, nors, kaip teigė, kaip bus ateityje, lieka neaišku.
„Kol kas mes jokių ribojimų neturime. Žinoma, kur prekiaujama žalia mėsa šaldytuvuose, žiūrime, kad pardavėjai būtų su kaukėmis, būtų dezinfekcija, bet kol kas, kad būtų pasiskiepiję, to nėra reikalaujama. Kas bus ateityje, matysime.
Nuo rugsėjo 13 dienos mums niekas neturėtų keistis. Mūsų turgus nėra priskiriamas prie didžiųjų turgų“, – sakė vadovė.
Kaune įsikūrusio prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovė Dovilė Lengvenienė kalbėjo, kad jų prekybos miestelyje turgumi laikoma ta vieta, kurioje konkrečiai prekiaujama maisto prekėmis, o visos kitos prekyvietės dirba kaip parduotuvės, kas reiškia, kad tie, kurie yra nepasiskiepiję arba neturi imuniteto, kas savaitę, kaip numatyta įstatymuose, testuojasi.
„Žinoma, žmonių, kurie yra nepasiskiepiję, tikrai yra“, – sakė ji.
Didžiausias imunitetas – pas užsiimančius sveikatos priežiūra
Prieš kurį laiką Statistikos departamentas skelbė, kad pateiktais duomenimis, pagal imunizuotų darbuotojų dalį prekybos sektoriuje paskutinę vietą užima duona, bandelėmis ir konditerijos gamininiais specializuotose parduotuvėse prekiaujančios įmonės – jose visiškai paskiepyta tik kiek daugiau kaip trečdalis (36,9 proc.) dirbančiųjų.
Kitose prekybos srityse visiškai imunizuoti yra 52–64 proc. darbuotojų, o bent vieną vakcinos dozę gavo 60–87,2 proc. personalo.
Taip pat viešai paskelbti duomenys rodė, kad tose įmonėse, kuriose darbuotojai skiepytis neskuba, buvo daugiau užsikrėtusių ir susirgusių.
Analizuojant persirgusių rodiklius akivaizdu, kad tokių žmonių daugiausia (iki 12 proc.) – tarp dirbančių turguose ir kioskuose. Tarp šių darbuotojų itin išsiskiria prekiaujantys tekstile, drabužiais ir avalyne: visišką imunitetą (dviem dozėmis) šioje grupėje įgijo 52 proc., o dar 12 proc. darbuotojų jį įgijo po užsikrėtimo ir persirgimo.
Daugiausia imunitetą po skiepijimo įgijusių darbuotojų (iki 74,7 proc.) dirba vaistinėse, optikose ir prekybos centruose.
