Dėl savo kategoriškumo galimybių paso atžvilgiu išgarsėjęs M. Zemeckas (36) „Delfi“ dar pasakojo, kad rugsėjo 18 dieną Šiaulių arenoje planuojamas jo įsteigtos asociacijos „Petys už laisvę“ susitikimas.
„Šiai dienai turiu užsiregistravusių 189 (narius – „Delfi“)“, – sakė pašnekovas.
Sulaukia daug negatyvo
M. Zemeckas yra individualios įmonės „Adiada“ savininkas. Jai priklauso „Gustuko picerija“, įmonė Šiauliuose taip pat turi kebabinę, prekiauja maisto papildais.
„Esame viena įmonė, bet aš tik už „Gustuko piceriją“ galiu atsakinėti“, – paaiškino M. Zemeckas.
Verslininkas teigė, kad savo pozicijos dėl galimybių paso nekeis.
„Šiai dienai galvojame, kad dirbsime, bet jei nepavyks taip, kaip planuojame, tada tiesiog teiksime maistą išsinešti. Bet su galimybių pasu mes nedirbsime. Kaip buvo per praėjusius karantinus, yra kurjerių pagalba. Anksčiau užsakymų užteko, tik dabar turėsime kiek kitokią situaciją, nes vieni galės priimti, o anuomet negalėjo niekas.
Mes būsime uždaryti, o kažkas galės įsileisti. Pas mus skirstymo visuomenėje yra begalė, tas kiršinimas, manau, ir toliau tęsis. Tačiau mes to nenorime. Šiauliai yra nedidelis miestas. Daugelį klientų pažįstame asmeniškai, tai kažką palikti už durų... To nenorime.
Blogiausia tai, kad kai Vyriausybė išleidžia potvarkius, tada pirmą psichologinę bangą sutinkame mes asmeniškai. Mes turime klientui aiškinti, jo atsiprašinėti, nors tai ne mūsų sprendimai.
Šiaip turėtų būti ne tik galimybių pasas. Sutiktume ir kas antrą stalą laikyti, su kaukėmis būti. Manau, mūsų klientai irgi sutiktų. Bet nėra variantų ieškomų. Kiek kartų bandėme, tiek mūsų niekas negirdi. Esame tiesioginėje fronto linijoje, sulaukiame tiek negatyvo“, – aiškino jis.
Nebedirbs su „Bolt“
Prieš kurį laiką „Gustuko picerijos“ socialinio tinklo puslapyje pasirodė informacija, kad „Bolt Food“ su jais nutraukia bendradarbiavimą.
Kiek vėliau dar pridėta laiško kopija, kurioje dėstoma: „Saugodami kurjerių ir klientų sveikatą nusprendėme nebetęsti bendradarbiavimo su „Gustuko picerija“. Be to, buvo daug nepatenkintų klientų, kad restoranas nesilaiko saugumo reikalavimų“. Jį pasirašė „Karolis iš „Bolt Food Lietuva“.
M. Zemeckas sakė, kad po to sulaukė vieno „Bolt“ vadovų skambučio, jam aiškinta, jog įvyko nesusipratimas.
„Sulaukėme tik generalinio vadovo skambučio, kuris tai įvardijo kaip kažkokį labai didelį nesusipratimą iš jų pusės. Jie iškart norėjo atnaujinti bendradarbiavimą, bet mes paprašėme, kad norėtume žinoti, kokios aplinkybės atsitiko.
Mūsų žiniomis, nė vieno partnerio „Bolt“ nėra išmetęs, kol jis Lietuvoje yra. Manau, kad mes neatsitiktinai patekom. Ką rodo ir jų pozicija. Jei būtų kitaip, tai būtų ir viešą laišką parašę, būtų argumentacija. Skambinome į „Wolt“, sakė, kad nė vieno partnerio nėra išmetę. Realiai neįmanoma išmesti. Gali turėti pastabų, bet juk visada diskutuoji, bendrauji, pasitaisai“, – sakė jis.
M. Zemeckas paaiškino, kad pateiktą laiško kopiją gavo iš vienos savo klientės.
„Ji parašė į jų informaciją, paklausė, kodėl negali užsisakyti, tai gavome tokį atsakymą. Norėjome parodyti, kad tokios didelės įmonės pačios yra visiškai socialiai neatsakingos. Jie sako, kad esame nesaugūs, nors šiai dienai neturime nė vieno pažeidimo. Dabar bendraujame tik su „Wolt“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Bolt Food“ maisto pristatymo plėtros vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius „Delfi“ sakė, kad jie yra verslo organizacija ir priimdami sprendimus vadovaujasi dvišaliais sutartais įsipareigojimais, o ne asmeninėmis simpatijomis ar politika.
„Vykdant restoranų kokybės vertinimą stebime tokius kriterijus, kaip partnerio aktyvumas, užsakymų pagaminimo laikas, mums labai svarbus ir bendravimas su maistą pristatančiais kurjeriais. Šis atvejis nėra išskirtinis, kai įvertinus „Bolt Food“ tam tikro partnerio teikiamų paslaugų kokybę nuspręsta darbą su restoranu nutraukti.
Į „Bolt Food“ klientų užklausas atsakome tiek patys, tiek išorines klientų aptarnavimo paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojai. Karolis – viešumoje šiuo metu plačiai aptariamo elektroninio laiško autorius – dirba vienoje iš tokių bendrovių. Jo pateiktas atsakymas į kliento užklausą nėra oficiali bendrovės pozicija. Šiuo metu su restorano savininku aktyviai bendraujame“, – nurodė jis.
Savo ruožtu „Wolt“ operacijų vadovas Baltijos šalims Simonas Runzheimeris sakė, kad pasitiki sveikatos priežiūros institucijomis, atliekančiomis bene didžiausią darbą kovoje su koronavirusu.
„Mes ir toliau laikysimės visų privalomų reikalavimų, siekdami užtikrinti mūsų kurjerių-partnerių, pristatymo paslaugomis besinaudojančių klientų, kavinių ir restoranų darbuotojų saugumą. Tikimės, kad ir mūsų verslo partneriai – kavinės, restoranai, parduotuvės – elgsis taip pat.
Mūsų sutartyse su verslo partneriais yra punktas, numatantis, jog jie turi laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Jeigu paaiškėtų, kad jų nėra laikomasi, imtumėmės atitinkamų veiksmų. Šiuo metu nesame priėmę sprendimų nutraukti ar sustabdyti bendradarbiavimo sutartis, nes apribojimai dar tik įsigalios, tačiau atidžiai stebime įvykius ir, jei reikės, esame pasiruošę atitinkamai reaguoti.
Kalbant konkrečiai apie „Wolt“ taikomas priemones, padedančias visiems išlikti saugiems, jau daugiau nei metus taikome bekontakčio pristatymo funkciją, kad sumažintume kontaktų skaičių. Tai reiškia, kad restoranuose, kavinėse ar parduotuvėse yra speciali erdvė, skirta užsakymų atsiėmimui. Be to, visi pristatomi užsakymai yra paliekami prie kliento namų durų. Taip pat, kurjeriai-partneriai įprastai restorane ar kavinėje, parduotuvėje užtrunka vos keliolika sekundžių. Toks kontaktų sumažinimas yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti visų „Wolt“ naudotojų saugumą. Taikysime ją ir ateityje“, – komentavo jis.
Asociacija pradeda veiklą
M. Zemeckas pasakojo, kad iki šiol „Gustuko picerija“ yra sulaukusi vieno Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo, kurio metu pažeidimų nenustatyta.
„Dirbame tikrai atsakingai, suprantame, kad baudos yra milžiniškos. Turime daug darbuotojų, prieš kuriuos irgi atsakomybę prisiimame. Negalime kažkaip ekstremaliai elgtis“, – sakė jis.
Pašnekovas sakė palaikantis Lietuvos šeimų sąjūdžio penktadienį Vilniuje organizuojamą mitingą.
„Galvoju, kad turime konstitucinę teisę ateiti ir pasakyti. Nelaukiame ten smurto ar dar kažko, manau, norėtume, kad mus pagaliau išgirstų. Turime daugybę argumentų, bet paprasčiausiai neturime kur jų išdėstyti.
Turime daugybę pasiūlymų, kurie, mūsų manymu, tiktų, bet mūsų niekas negirdi. Vis tiek, esame verslas, kuriame pridėtinę vertę, įdarbiname daug žmonių, sumokame nemažus mokesčius. Dėl to nematau nusikaltimo išreikšti politinę valią. Šiai dienai manau, kad mes tolstame nuo teisinės valstybės“, – sakė jis.
M. Zemeckas kartu su dar dviem šiauliečiais Gerdu Zemecku ir Giedriumi Liubavičiumi yra įsteigę asociaciją „Petys už laisvę“. Pašnekovas sakė, kad ji pradeda aktyvią veiklą.
„Su asociacija yra daug teisinių darbų, nėra lengva padaryti, bet viskas yra patvirtinta. Kontaktuojamės ir kitą šeštadienį Šiaulių arenoje turėsime pirmą visų naujų narių susitikimą. Ten aptarsime, kokiu keliu eisime, ką darysime, mūsų teisininkai suvažiuos“, – sakė jis.
Kalbant apie asociacijos narių skaičių, M. Zemeckas akcentavo „ne kiekybę, o kokybę“.
„Nekviesime verslų po du kartus. Jei žmonės supranta, bus jiems atsakyta, ką ir kaip mes darysime, bet šiai dienai turiu užsiregistravusių 189. Nežinau, ar jie visi atvyks, ar nepakeis nuomonės. Daugelio jų net nepažįstu.
Tačiau susidomėjimas didelis. Žmonės nori sužinoti, jie pasimetę, smulkieji verslai neturi galimybių nei teisininkų pasiklausti. Anksčiau verslininkai buvo tie, kurie koordinuodavo savo darbuotojus, gaudydavosi aplinkoje, bet pastaruoju metu kažkaip visi pasimetę, vieni į kitus žvalgosi. Kiekvieną dieną sulaukiu nežinau kiek skambučių, ką ir kaip daryti. Galėčiau jau teisininku būti, jei turėčiau tam išsilavinimą“, – sakė jis.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Adiada“ 2020 metais gavo 1,964 mln. eurų pardavimo pajamų, uždirbo 76 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, „Adiada“ rugsėjo 7 dieną turėjo 49 darbuotojus, kuriems liepą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 601,94 euro (apie 444 eurus „į rankas“).
Šiuo metu numatyta, kad nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys galės lankytis tik tose parduotuvėse ir turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko ir kurių prekybos plotas neviršija 1,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Be galimybių paso dar leidžiamos smulkaus remonto (iki 15 min.), muziejų, bibliotekų, asmens sveikatos priežiūros, keleivių vežimo, švietimo ir kai kurios kitos paslaugos.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, COVID-19 persirgę arba neigiamą mokamą SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatą turintys asmenys.
