Lietuvos užsienio prekybos deficitas per septynis mėnesius siekė 1,701 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.
Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (97 proc.), naftos produktų (32,7 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 7,6 proc.), antžeminio transporto priemonių (42,3 proc.) eksportas.
Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (34,5 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 13,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (45,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,8 proc.) importas.
Be mineralinių produktų eksportas padidėjo 17,2 proc., importas – 20,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų augo 22,3 proc.
Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (10,9 proc.), Latviją (9,2 proc.), Vokietiją (8,3 proc.), Lenkiją (7,4 proc.), o importavo iš Vokietijos (13,1 proc.), Lenkijos (12,4 proc.), Rusijos (10,8 proc.), Latvijos (7,7 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,3 proc.), Jungtines Valstijas (9,8 proc.), Lenkiją (7 proc.), Latviją (6,8 proc.) ir Švediją (6,3 proc.).
Lietuva daugiausia eksportavo chemijos pramonės produkcijos (15,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,9 proc.) įvairių pramonės dirbinių (9 proc.). Daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių (18,2 proc.), mineralinių produktų (15 proc.), chemijos pramonės produkcijos (12,6 proc.).
Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – eksportas mažėjo 3,1 proc., importas augo 2,9 proc. Eksporto mažėjimui įtakos turėjo smukęs javų (55,4 proc.), naftos produktų (18,2 proc.), elektros mašinų ir įrangos, bei jų dalių (12,6 proc.) eksportas. Importo augimą lėmė padidėjęs naftos produktų (2,5 k.), geležies ir plieno (43,2 proc.) importas.