Kaip jau skelbta, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas trečiadienį pareiškė, kad minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra istoriškai žemų Vyriausybės reitingų priežastis ir tai nėra niekaip susiję su ekonomikos augimu.
Finansų ministrė sako, kad lyginti tokius sprendimus su reitingais yra keista ir pabrėžia, jog sparčiai augant vidutiniam darbo užmokesčiui nedidinant minimalaus mėnesinio atlyginimo ir toliau augtų pajamų nelygybė, o to leisti negalima.
Ministrės teigimu, valstybė turi iš ko didinti minimalią mėnesinę algą, o žmones paskatintų vėl grįžti į darbo rinką.
„Valstybė tikrai turi galimybę padidinti minimalią mėnesinę algą ir galų gale tai yra paskata žmonėms sugrįžti į darbo rinką. Jeigu išmokų paketas ženkliai nesiskiria nuo pajamų, kurias tu gauni dirbdamas, sprendimas grįžti į darbą tampa gana sudėtingas“, – sakė Gintarė Skaistė.
Anot finansų ministrės, galimybes nuo kitų metų pradžios didinti MMA yra nulemtos geros padėties šalies ūkyje, palankių prognozių kitiems metams bei gero pajamų surinkimo į valstybės biudžetą.
„Po sąlyginai nedidelio pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, Lietuvos ekonomika atsigavo – matomas spartesnis nei manyta pavasarį BVP augimas, kurį lydi gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir spartus vidutinio atlyginimo augimas. Visa tai teigiamai veikia ir pajamų į valstybės biudžetą surinkimą. Įvertinus atnaujintas ekonomines prognozes, valstybės finansines galimybes ir numatomą poveikį šalies ūkiui bei remiantis Trišalėje taryboje sutarta formule, nutarta siūlyti MMA nuo kitų metų didinti iki 730 eurų. Nesiimant šio sprendimo ir šalyje sparčiai augant visiems atlyginimams, atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų tik dar labiau išaugų. Todėl šiuo metu metu nėra priežasčių nedidinti MMA pagal sutartą formulę“, - yra sakiusi ministrė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymuose – ne tik MMA pakėlimas, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kvalifikuotų darbuotojų minimalių pareiginės algos koeficientų didinimas.
MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. "Sodros" liepos mėnesio duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst.
Valstybės biudžete šiam tikslui, preliminariais paskaičiavimais, reikėtų apie 26,5 mln. Eur.
Nuo minimalaus darbo užmokesčio yra neatsiejamas ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) augimas. Ministrės teigimu, naujoje Seimo sesijoje bus persvarstoma NPD formulė, kad pajamos „į rankas“ mažiausiai uždirbantiems būtų didesnės. Tokie pokyčiai įsigaliotų kartu su minimalios mėnesinės algos didinimu nuo sausio 1 dienos.
