Rugsėjį bus išmokėtos paskutinės subsidijos verslui už prastovose buvusius darbuotojus – parama buvo mokama nuo karantino pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Jau skelbta, kad 31,5 darbdavių gavo 517,9 mln. eurų už 31,5 tūkst. darbuotojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija nuo rugsėjo 1 dienos užbaigė visas mokestinės pagalbos priemones verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 – nebepriimami prašymai įtraukti į nukentėjusiųjų sąrašus ar sudaryti mokestinių paskolų sutartis be palūkanų. Tiesa, anksčiau sudarytos sutartys tebegalios ir palūkanų nereikės mokėti iki pat 2022 m. gruodžio 31 dienos.

Dar anksčiau baigėsi ir kitos Ekonomikos ir inovacijos ministerijos (EIM) teiktos tiesioginės subsidijos nukentėjusios įmonėms.

Jau šiuo metu dalies įmonių rodikliai neatrodo geri. Nepaisant itin sėkmingos vasaros turizmo sektoriuje, padėtis viešbučių ir restoranų sektoriuose blogėja – 35 proc. viešbučių ir 44 proc. restoranų šiuo metu priskiriami prie aukštos ir aukščiausios rizikos klasės įmonių, skaičiuoja „Creditinfo Lietuva“. Palyginimui, prieš pandemiją šie rodikliai buvo atitinkamai 10 ir 30 proc. Įmonių analizė rodo, kad kitose srityse situacija stabili arba kinta neženkliai – nuo metų pradžios rizikingiausių bendrovių sumažėjo.

Prastėjant pandeminei situacijai, verslo atstovai vėl kreipia žvilgsnius į Vyriausybę – tikimasi, kad bus sudėliotas subsidijų planas, jei lauktų nauji verslo suvaržymai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikina, kad rezervą verslui remti turi, jei situacija pradėtų pastebimai blogėti. Tačiau tikisi, kad to nebereikės – šiuo metu toliau tęsti paramą būtinybės nėra.

Rojaka: viešbučiuose situacija toliau blogėjo

„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka būtent viešbučius ir restoranus išskyrė kaip tas sritis, kuriose situacija blogėjo nepaisant itin geros vasaros.

„Šiandien mes matome iš principo dvi pagrindines tendencijas skirtinguose sektoriuose ir išsiskyrimas tarp sektorių yra ganėtinai aiškus ir ženklus. Kai kurie sektoriai labai smarkiai atsigauna, tačiau viešbučiai ir restoranai šiuo metu vis dar patiria didelius sunkumus ir jų bankrotų tikimybė, palyginti su metų pradžia, padidėjo per 10 proc. punktų. Tai yra ganėtinai didelis šuolis į viršų, bet labai tikimės, kad tai yra laikinas šuolis. Žinoma, rizika šiuo metu yra aukštesnė, labai neramina vėlavimo atsiskaityti tendencijos. Net ir po vasaros sezono atsiskaitymų vėlavimai paaugo – tai reiškia, kad likvidumo šiuose sektoriuose, veiklose, deja, nėra pakankamai“, – sako J. Rojaka.

Didžiausi sunkumai tenka smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau J. Rojaka ir tarp stambių įmonių įžvelgia nerimo ženklų.

„Likvidumo rodikliai išskirtiniais atvejais yra gerokai žemiau priimtinų ribų. Tam tikrų galimo bankroto ženklų jau dabar po truputį daugėja. Kiek tai realizuosis į tikruosius bankrotus, žinoma, priklausys ir nuo vakcinavimo ir naujų taisyklių, jų įgyvendinimo, ir grįžimo prie naujosios realybės greičio. Nes į senąją realybę mes matyt jau nebegrįšime“, – pripažino J. Rojaka.

Jekaterina Rojaka

Ji pastebi, kad daugumos kitų sektorių – apdirbamosios pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, finansinių paslaugų, nekilnojamojo turto operacijų ir statybų – veikla išliko stabili, o žemės ūkio bendrovių situacija netgi truputį gerėjo.

Nors mažmeninė prekyba itin stipriai atsigauna, pasak ekonomistės, mokumo rodikliai išlieka žemesni, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Ji pastebi, kad Estijoje, kur paramos verslui nutraukimas buvo spartesnis, jau fiksuojamas bankrotų skaičiaus augimas, tačiau taip nėra daugumoje didžiųjų ES valstybių, kurios verslą rėmė dosniau – ten mažų įmonių bankrotų vis dar mažėja.

„Turint omenyje galingus paramos įrankius, matyt, tam tikrus pasikeitimus ir tendencijas mes pamatysime šiek tiek vėliau“, – vertina J. Rojaka.

Didžiausia parama, kurią būtų galima suteikti verslui baigiantis mokesčių mokėjimo atostogoms, pasak „Creditinfo Lietuva“ strategės, būtų papildomas likvidumas.

„Bankai ir finansinės institucijos vis tiek vertins riziką ir žinoma, kad finansavimas turėtų būti atsakingas. Tačiau finansavimo prieinamumas iš valstybės pusės – čia būtų didžiausia parama, kurią tik įmanoma būtų suteikti verslams šiuo momentu. Kita vertus, nereikėtų pamiršti ir to, kad ir prieš pandemiją dalis verslo nelabai laikėsi ir finansinės atskaitomybės taisyklių ir atsainiau žiūrėjo finansų subalansavimą. Natūralu, kad tokiems verslams išgyventi būtų sudėtingiau –paramos jiems negali suteikti, nei jie turi šansų persiorientuoti, tai gerokai mažiau gyvybingi verslai“, – lygina J. Rojaka.

Foto: Shutterstock

Ji įžvelgia ateinančią naujo laikotarpio ES fondų paramą – įmonės ruošiasi investuoti į inovatyvesnius ir žalesnius projektus ir valstybė čia gali padėti.

„Papildomi reikalavimai įmonėms reiškia papildomas sąnaudas, ar tai testavimas, ar apribojimai kontaktiniam darbui. Galbūt šį barjerą galima padėti įveikti ir valstybės lėšomis, dalinai finansuojant tas sąnaudas – ar tai būtų papildoma parama, ar papildomas palaikymas verslui“, – sako J. Rojaka.

Tačiau apibrėžtumas išlieka didelis, ir, pasak J. Rojakos, aiškesnė situacija gali būti dar po kelių mėnesių.

„Šiuo metu baigiasi VMI parama – dar liko pereinamasis poros mėnesių laikotarpis, per kuriuos įmonės turėtų susitarti dėl mokesių grąžinimo grafikų. Tuomet jau turėtų pasimatyti“, – vertina ekonomistė.

Šiškauskienė: juokingai skambėtų, jei pandemija „vėl ateitų netikėtai“

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės esama situacija rinkoje nedžiugina, ji viliasi, kad Vyriausybė susidėlios planą, kaip paremti viešbučius, jei situacija prastėtų.

„Kalbant apie viešbučius, bendra situacija yra tokia: pajamos yra labai nukritusios, kainos yra labai nedidelės, labai ženkliai yra išaugę atlyginimai, apie 10-15 proc. Ekonomine prasme vertinant, nėra labai paprasta, juo labiau, kad baigsis visos subsidijos, prasidės atidėtų mokesčių mokėjimas. Ta situacija tikrai nėra džiuginanti“, – vertina E. Šiškauskienė.

Ji pabrėžė, kad tendencijos skirtingos tarp poilsiui, turizmui, ir verslo kelionėms skirtų viešbučių, situacija ne vienoda skirtinguose regionuose.

„Matome tendencijas, kad SPA viešbučiuose, kur vasara iš tiesų buvo labai puiki, jau stipriai mažėja žmonių. Jau nuo rugsėjo prasidėjo stiprus mažėjimas, o po rugsėjo 13-osios, kai galutinai įsigalios galimybių pasas, užsakymų praktiškai labai nedaug. Matyt žmonės žiūri, stebi, kas bus. Dabar labai įprasti paskutinės minutės užsakymai, nes žiūri į orą, į bendrą situaciją. Viešbučiams labai sudėtinga planuoti. Verslo viešbučiuose džiaugiamės, nes atsiranda šiek tiek užsieniečių, bet vėlgi, matysime, kaip čia bus su rugsėjo 13-aja, kai įsigalios galimybių pasas – kokia bus situacija, kaip žmonės žiūrės, ar nebijos“, – neapibrėžtumu dalijosi E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė

Viešbučių ir restoranų valdytojai su Vyriausybe norėtų iš anksto kalbėti, kokia galima pagalba, jei pandeminė situacija prastėtų.

„Norime pasikalbinti EIM ir Finansų ministerijas, kad pasidėliotų galimų subsidijų verslui ir darbuotojams planą tam atvejui, jei situacija kartotųsi ir vėl užsidarytų verslai. Na tiesiog jau juokingai skambėtų, jeigu dabar vėl pandemija ateis netikėtai. Pasėdėsim, pasidėliosim. Verslui būtų daug saugiau ir ramiau, jeigu žinotume, kad grėsmingesnei situacijai padės valstybė – kažkaip būtų galima ramiai dirbti.O kaip čia bus, tai nežinome niekas“, – atsiduso E. Šiškauskienė.

Restoranams, anot jos, vasara buvo itin sėkminga, ten šiuo metu problema – darbuotojų trūkumas.

„Svarstome kalbėtis su institucijomis, kad būtų palengvintas užsieniečių įsivežimas. Ir tikrai Lietuviai nebenori dirbti. Tos prastovų išmokos atsisuko visiškai kitu galu – dabar matome, kad žmonės ar aptingę, ar mažiau poreikių turi – sėdi namie ir nenori eiti į darbą. Labai sudėtinga visoje Lietuvoje surasti darbuotojų, nors atlyginimai yra ženkliai pakilę. Tačiau apyvartų prasme kenčia ir tie restoranai, kurie buvo priklausomi nuo užsienio turistų. Kaštai, žaliavos, atlyginimai, brangsta, o pajamų prasme – situacija panaši“, – sako E. Šiškauskienė.

EIM pradėjo iniciatyvą „Trečioji nakvynė“, kuri skirta užsienio turistams – šia akcija siekiama pailginti turistų buvimo laiką šalyje, mat apsistojus Lietuvoje bent dvi naktis, didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengtų valstybė.

„Šią priemonę vertiname kaip rinkodarinę – skirtą pagarsinti Lietuvą ir čia pritraukti užsienio turistų. Matysime, kaip ji veiks, dabar sunku iš anksto prognozuoti“, – vertino E. Šiškauskienė.

Ji apgailestavo, kad sektoriuje darbuotojai jaučiasi nesaugiai, tą atspindi ir mažėjantis studentų skaičius kolegijose ar profesinėse mokyklose – susidomėjimas mąžta.

„Prisideda ir tai, kad valstybės yra toks požiūris, kad turizmo gal nereikia gaivinti, konferencinio turizmo nebebus, ir to ar ano nebebus. Tai skamba keistai – visas pasaulis tikisi atsigavimo 2024 metais. Mes labai tikime, kad iki 2024 metų rinka atsigaus. Gi praėjo pandemijos ir ne tokios, ir maras, ir ispaniškasis gripas. Mes žiūrime optimistiškai, turizmo žmonės yra optimistai. Labai svarbu ir ta komunikacija, kurią girdime iš savo institucijų“, – viliasi E. Šiškauskienė.

Gailiūnas: situacija labai neaiški, susirgimų daugėja, kainos auga, gali būti bankrotų

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas vertina, kad verslo situacija gali netrukus vėl imti blogėti.

„Labai neaiški situacija dėl susirgimų skaičių. Iš tiesų ligoninėse didėja užsikrėtusiųjų skaičius, tai jau kelia susirūpinimą. Neaišku, kokie bus tolesni Vyriausybės veiksmai, kokie draudimai. Jau nuo rugsėjo 13 d. atsiras tam tikri apribojimai patekti į prekybos centrus, gamybos ar paslaugų įmones, tai be abejonės sukels tam tikrų finansinių sunkumų įmonėms. Manau, kad Vyriausybei nereikėtų taip jau lengva ranka visas išmokas ir paramą nubraukti – reikėtų palikti tokią galimybę padėti verslui sunkiu momentu. Vis tik ateina šaltasis sezonas ir situacija gali pablogėti“, – sako S. Gailiūnas.

Verslo atstovas vertina, kad Vyriausybės parama galėtų būti orientuota į tuos sektorius, kurie patirtų daugiausia apribojimų.

„Pandemija vienoms verslo rūšims nepakenks, bet kai kurioms sritims ir įmonėms tikrai gali būti sunku. Valstybės parama joms šioje situacijoje turėtų būti palikta“, – patikina verslo atstovas ir įvardija, kad sunkiausia gali būti paslaugų, turizmo sektoriams.

Sigitas Gailiūnas

Anot jo, taikliausia parama verslui yra subsidijos už darbuotojų prastovas.

„Jei prastovos yra priverstinės būtent dėl COVID-19 situacijos ir įmonės negali darbuotojų laikyti darbe, turi izoliuotis, aš manau, kad čia turėtų būti kompensuoti tie kaštai. Viešbučiai, be abejonės, susiduria su dideliais sunkumais, didelėmis problemomis, ir ne vien dėl apribojimų, bet ir dėl turistų srauto sumažėjimo. Bet sričių yra įvairių ir įvairiai joms atsiliepia“, – svarstė S. Gailiūnas.

Jis įspėjo, kad šiuo metu įmonėms tenka atlaikyti ir didėjančių sąnaudų eilučių spaudimą – kainos kyla, darbuotojai brangsta.

„Reikia žiūrėti plačiau: per pastaruosius metus įvyko drastiškas kainų šuolis ir įmonės, kurios dalyvavo viešuosiuose konkursuose ir pasirašė sutartis su valstybiniais užsakovais, šiandien praktiškai nebegali pateikti tų kainų. Manau, kad Vyriausybė taip pat turėtų galvoti, kaip šitą drastišką kainų šuolį kompensuoti ar sudaryti sąlygas persirašyti naujas sutartis. Tuo pat metu COVID-19 suduoda papildomą smūgį verslui. Dėl šių dedamųjų iš tiesų gali atsirasti ir bankrotų, įmonės gali susidurti su didesniais sunkumais“, – įspėjo S. Gailiūnas.

Ministerija tikisi išvengti naujo karantino, tačiau skelbia naujų priemonių

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiuo metu viliasi, kad esamų ribojimų pakaks, ir galimybių pasą turintys gyventojai palaikys verslo teikiamų produktų ir paslaugų paklausą.

„Tikimės, kad augant vakcinuotų žmonių skaičiui ir kaip įrankį turint galimybių pasą šį rudenį išvengsime naujo karantino, didžioji dalis verslų toliau galės dirbti be valstybės paramos. Augant vartojimui ir ekonomikai bankrotų ir masinės darbuotojų atleidimo bangos taip pat turėtume išvengti. EIM nuolat vertina esamą situaciją ir bendradarbiaujant su Finansų ministerija svarstytų pagalbos priemonių verslui  poreikį, jei situacija pradėtų pastebimai blogėti“, – teigiama atsiųstame komentare.

Šiuo metu dalis lėšų, skirtų paramai, liko nepanaudota. Jei 2021 m. valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 242 mln. eurų, iš jų verslui paskirstyti 146 mln. eurų.

„Taigi yra susidaręs lėšų rezervas, kurį esant poreikiui bus galima skirti verslui padėti. Šiuo metu, siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, tęsti daugumą jau baigtų paramos priemonių nėra būtinybės, nes dauguma verslų vykdo veiklą“, – vertina ministerija.

Foto: DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ministerija vardija, kad parama pasinaudojo 16,7 tūkst. nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių, kurių apyvartos kritimas viršijo 30 proc., joms skirta 85 mln. Eur.  Papildomai 3174 įmonės pasinaudojo subsidijomis, skirtomis labiausiai nukentėjusioms įmonėms – joms išmokėta 53,06 mln. eurų.

Per pandemiją paremta 7,2 tūkst. turgaus prekeivių, 25 tūkst. savarankiškai veiklą vykdžiusių asmenų.

„EIM šiuo metu koncentruojasi į paramos priemones, kuriomis siekiama kuo spartesnio šalies verslo atsigavimo po COVID-19 krizės. Dėl COVID-19 pandemijos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorius, kaip ir didelė dalis kitų verslų, susidūrė su rimtais sunkumais. Atsižvelgusi į šių sričių dabartinius poreikius, EIM inicijavo naują ES investicijų priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Kvietimas sulaukė didelio susidomėjimo, šiuo metu vyksta paraiškų vertinimas. Įmonės gali gauti finansavimą inovatyvioms kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių asmenų ir verslo teikiamoms paslaugoms pirkti, taip pat kurti bei diegti dizaino ir rinkodaros inovacijas. Pagal šią priemonę numatoma paskirstyti 7 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų“, – dalijasi ministerija.

Tai pat EIM yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E-komercijos modelis COVID-19“ – bus finansuojamas e. komercijos modelių diegimas labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, perorientuojant procesus ir juos skaitmeninant. Priemonei skirta 40 mln. eurų.

„Atnaujinta priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, veikia įvairios finansinės priemonės, kurias administruoja INVEGA, veiklą vykdo Pagalbos verslui fondas, taigi verslui ir dabar prieinamos įvairios paskatos“, – vardija ministerija.

EIM pripažįsta, kad pandemija neigiamai paveikė apgyvendinimo paslaugų verslą ir visą turizmo sektorių. 2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė vos pusės milijono užsienio turistų, o tai yra 73 proc. mažiau nei 2019 m.

„Todėl praėjusią savaitę startavo nauja rinkodaros priemonė skirta Lietuvos žinomumui bei patrauklumui ir atvykstančiųjų srautams didinti – „Trečioji nakvynė“, kuria siekiama pailginti turistų buvimo laiką šalyje. Apsistojus Lietuvoje bent dvi naktis, didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengs valstybė. Kompensacijoms skirta suma siekia 756,8 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad apgyvendinimo įstaigos, sulaukusios asmeninių mokėjimų iš turistų už dvi naktis, papildomai turėtų sugeneruoti apie 2,4 mln. Eur pajamų, neskaičiuojant turistų išlaidų, skirtų maitinimui, pramogoms ir pan.“, – tikisi ministerija.

Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad visais atvejais mokesčių mokėtojai, kurie turi finansinių sunkumų ir negali susimokėti mokestinės nepriemokos laiku, gali pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį su palūkanomis bendra tvarka. Palūkanų dydis – 0,01 proc. už dieną.