Remiantis VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pirmąjį 2021 m. pusmetį tekstilės pramonės eksportas augo sparčiai – eksportuotos produkcijos vertė padidėjo 11 proc., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Itin spartus augimas fiksuotas antrąjį ketvirtį – 31 proc. Tiesa, antrojo ketvirčio eksportas palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio lygiu buvo mažesnis tik 2 proc., tad artimiausiu laikotarpiu tikėtinas tekstilės pramonės eksporto atsistatymas.
„Pastebėtina, kad situacija atskiruose šios pramonės sektoriuose yra skirtinga. Tekstilės gaminių gamybos sektoriaus prekių eksporto vertė jau viršija priešpandemines 2019 m. vertes 7 proc. O, tuo tarpu, drabužių gamybos sektoriaus eksportas auga gerokai lėčiau ir vis dar yra penktadaliu (22 proc.) mažesnis lyginant su priešpandeminiu 2019 m. atitinkamu laikotarpiu. Labiausiai tekstilės pramonės gaminių eksportą per 2021 m. pirmąjį pusmetį didino išaugusios tekstilės gaminių eksporto į Didžiąją Britaniją ir Nyderlandus vertės“, – teigia Všį „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vedėja Jonė Kalendienė.
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys teigia, kad dauguma tekstilės ir aprangos įmonių Lietuvoje prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis ir stabilizavo veiklą, bet daugiau aiškumo ir užsakymų laukiama rudenį: „Turėtų startuoti parodos užsienyje ir pradėti vykti klientų vizitai bei išvykos pas klientus. Bendravimas šiame sektoriuje – labai svarbus, taip pat kaip ir betarpiškas gaminių demonstravimas galimiems klientams, rodant audinių kokybę, minkštumą, spalvingumą, drabužių modelių patrauklumą. Nuotoliniu būdu tą padaryti sudėtinga“.
Iššūkiu buvo tapęs tapo darbo reguliavimas
Kaune įsikūrusios A. R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“ pardavimai pernai krito 14 proc., lyginant su 2019 m. Ypač didelis iššūkis bendrovei buvo pandemijos pradžia 2020 m. pavasarį – antrojo ketvirčio pajamos mažėjo perpus. Dėl pandemijos valstybės uždarė pagrindines tekstilės verslo rinkas – Europos Sąjungos šalis, tad gamyboje tempas ženkliai sumažėjo. Bendrovės darbuotojams teko atostogauti anksčiau nei įprastai, eiti į prastovas.
„Antrą pandemijos bangą iššūkiu tapo nemažo kolektyvo darbo reguliavimas. Žmonės gyvena su šeimomis, bendruomenėje, vaikai eina į mokyklas, tad įmonės administracijai buvo labai sudėtinga organizuoti darbus. Kam leido darbo pobūdis, dirbo iš namų, gamyboje dirbantieji stengėsi kuo mažiau bendrauti tarpusavyje. Buvo daug streso ir nepatogumų, bet labai didelių problemų išvengėme“, – teigia A. R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis Rimantas Baumilas.
Pasak jo, nuo Naujųjų apyvarta atsigavo, pasiekė 2018 – 2019 m. apimtis, o kai kuriose srityse ir pralenkė. Užsakymų pagausėjimą bendrovės bendraturtis aiškina tuo, kad rinkoje po pusės metų pirkimų pauzės atsirado alkis produkcijai bei noras užpildyti sandėlius.
Kita vertus, atsirado ir naujų klientų, kuriems dėl sutrikusios logistikos patogiau užsakinėti produkciją ne rytų šalyse, o Europoje. Pasiteisino ir griežta vidinė testavimo sistema, kuri leido darbuotojams atsipalaiduoti bei išvengti susirgimų. Taip pat daug lėmė nuolatinės „Klasikinė tekstilė“ pastangos atnaujinti gamybos įrenginius. Modernūs įrenginiai daug našesni ir leidžia išlaikyti gamybos vietoje didesnius atstumus tarp žmonių, didina įmonės patrauklumą darbo rinkoje, nors siuvimo padalinyje darbuotojų vis tiek neišvengiamai gausu.
Įmonėje dirba 320 darbuotojų.
Šiais metais iššūkių daugiau nei po pirmosios pandemijos bangos
Telšiuose įsikūrusiai produkcijos kūdikiams ir mažiems vaikams gamintojai ir pardavėjai UAB „Vilaurita“ pandemija gerokai sutrikdė darbą – klientai vengė didesnių kiekių gaminių, ilgamečiams žaliavų tiekėjams vietoj dviejų mėnesių mokėjimo atidėjimo teko mokėti avansu.
„Internetinės parduotuvės pandemijos metu į mūsų rinką – Lietuvą, Latviją, Estiją – atnešė papildomų gaminių iš kitų šalių bei sudarė didesnę konkurenciją šioje terpėje. Po pirmojo karantino atidarius parduotuves, pardavimai buvo kur kas geresni. Šiemet matome ženklų pardavimų kritimą, neatsistojome ant kojų net po parduotuvių atsidarymo“, – teigia UAB „Vilaurita“ direktorė Audra Klovienė.
Pasak jos, reikia turėti omenyje, kad internetinė prekyba neatstoja pardavimų parduotuvėse, pakitus pandemijos situacijai, vėl gali tekti uždaryti fizines parduotuves.
„Kita vertus, jei žaliavų kaina ir toliau augs, bus sunku konkuruoti su įvežamomis prekėmis iš šalių, kuriose – labai pigi darbo jėga, tad prognozuoti prekybą šiais ir ateinančiais metais – sudėtinga.“, – sako A. Klovienė.
UAB „Vilaurita“ dirba 15 darbuotojų, kurių 11 – gamyboje.
Trūksta darbuotojų
Utenoje įsikūrusi Lietuvos ir Danijos darbo drabužių gamybos UAB „Engel Dali“ dėl pandemijos turėjo porai savaičių stabdyti gamybą ir išeiti į prastovas. Pasak UAB „Engel Dali“ direktorės Romualdos Mozūrienės, įmonei valstybės pagalba buvo labai savalaikė, bet, neturint pajamų srauto, ir 10 proc. algos daugiau nei 300-tams darbuotojų yra daug.
„Žmonės sirgo, su vaikais sėdėjo namie, turėjome labai mažą efektyvumą ir gaminome mažai produkcijos dėl sutrikusio darbo organizavimo. Jeigu reikia pakeisti žmones, kurie dirba su specifinėmis operacijomis, naujus reikia apmokyti. Jeigu ir tie suserga, tuomet vėl laukia apmokymų procesas“, – teigia R. Mozūrienė.
Dukterinė Danijos įmonė gamina savo motininei kompanijai Skandinavijos šalyje, iš kurios prieš porą savaičių sulaukė prašymo gerokai didinti produkcijos apimtis.
„Darbo tiek daug, kad galvojame, iš kur paimti žmonių. Dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje turime darbuotojų iš Vietnamo, bet pandemijos metu dėl esamų procedūrų ir ribojimų sudėtinga įdarbinti darbuotojus iš užsienio valstybių. Jeigu dabar pagaminame 8-7 tūkst. produktų per savaitę, reikėtų kone dvigubai. Esame pasirengę investuoti, trūksta tik darbuotojų. Siuvime robotizacija tik dalinė, reikalinga pakankamai griežta produkcijos kontrolė, todėl be darbo rankų išsiversti neišeina“, – sako R. Mozūrienė.
Verslininkė šiemet prognozuoja įmonės apyvartos augimą bei situacijos aprangos ir tekstilės rinkoje gerėjimą. Jau dabar, pasak jos, drabužių rinka atsigauna ir įmonė tikrai turės darbo.
Bendrovėje dirba 312 žmonių, 290 darbuotojų – gamyboje.
Pandemija apyvartos nesumažino, bet atnešė daug iššūkių
Mosėdyje įsikūrusi UAB „Mittet“ valdo kelis produktų segmentus, kuriems pandemijos metu sekėsi skirtingai. Darbo rūbų, pamušalinių audinių pardavimai sumažėjo, tačiau ženkliai didėjo pajamos iš techninei paskirčiai skirtos produkcijos.
„Didžioji techninės paskirties produktų dalis yra naudojama dažymo volelių gamybai. Šios srities pardavimai išaugo apie 20 proc. Papildomai pradėjome gaminti medžiagą klientui, tiekiančiam gaminius NATO. Deja, kartu su išaugusiais kelių sričių pardavimais, padidėjo ir žaliavų kainos. Tačiau operatyvus darbo perorganizavimas padėjo išvengti nuostolių“, – pasakoja J. Kabalinienė.
Pasak bendrovės vadovės, bendrovės apyvarta ir šiemet nemažės dėl diversifikuotos veiklos, bet kiekviena diena suteikia papildomos įtampos dėl sutrikusio žaliavų tiekimo ir logistikos iššūkių.
