Trečiadienį vykusiame mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje diskutuota apie turto mokesčių veiksmingumą didinant savivaldos finansinį savarankiškumą. Kaip pristatė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, miško žemė ir ilgalaikės statybos galėtų būti apmokestinamos, o žemės ūkio paskirties žemei reikėtų taikyti didesnį koeficientą.
Taip pat įvardinti trys modeliai, kaip būtų galima pakeisti gyvenamojo būsto apmokestinimą. Apie tai skaitykite čia.
Posėdyje dalyvavęs R. Kuodis pastebėjo, kad Lietuvoje daug sistemų nesutvarkoma dėl „socialinio popso“.
„NT mokestis irgi yra to auka. Surenkame tikrai nedaug ir administravimas kainuoja panašiai. Ką daryti su šiuo fiasko? Pradedant nuo savivaldybių savarankiškumo – suprantu, kas yra fiskalinis federalizmas. Didelėse šalyse, kaip JAV, galima jį žaisti. Ten vienetai dideli, o Lietuva mažytė, nežinau, kiek galime šiais dalykais žaisti.
Supraskime vieną dalyką – atsiranda didelis interesų konfliktas savivaldybių tarybose, nes jie tada sprendžia dėl savo pačių apmokestinimo. Gali susidaryti situaciją „lenktynės iki dugno“, kai su aplinkinėmis savivaldybėmis dėl kažko konkuruojama.
Fiskalinis federalizmas gražiai skamba teoriškai. Prisimename, kad šios studijos gimė, kai buvo kalbama, kad dideli vienetai konkuruoja savo socialiniais/mokestiniais paketais. Nori gyventi su mažesniais mokesčiais – eini į šalį ar valstiją, kuri teikia blogesnes švietimo paslaugas arba turi mažiau policininkų. Taip susirankiojame, kur gyventi“, – svarstė ekonomistas.
R. Kuodis patarė plėsti mokesčių bazes, t. y. apmokestinti realias turto vertes.
„Apmokestiname visas nebaigtas statybas – dėl to net klausimo nekyla. Bet kaip išgauti realias turto vertes? Buvo mano senas pasiūlymas, kur šalys leidžia patiems žmonėms deklaruoti būsto ar importo kainas, bet valstybė tada gali tą turtą nupirkti, pridėjusi, pavyzdžiui, 20 proc.
Tarkim, sakai, kad tavo būstas kainuoja 1 tūkst. eurų, tada valstybė sako: gerai, štai 1,2 tūkst. eurų ir jį paimame. Tai būtų disciplinuojantis mechanizmas visiems gudrauodegiams, kurie nebaiginėja milijoninių statybų, kažko nedeklaruoja ir pan.
Taip, pasiūlymas prieš daugiau nei 20 metų buvo importui. Priminsiu, kad deklaruodavo džinsų vertę 80 eurų lietuviškų centų. Taip siekta išvengti pridėtinės vertės mokesčio“, – pasakojo jis.
Ekonomistas ragino nekalbėti apie taip vadinamus „džentelmeno paketus“ (pirmą būstą, pirmą garažą, pirmą sodą, kuriuos esą reiktų išimti iš apmokestinimo).
„Paimi suminę turto vertę, pritaikai neapmokestinamąjį pajamų dydį ir važiuojam. Pagrindinis tikslas būtų efektyvumo didinimas. Finansiškai neišprusę lietuviai dažnai sako, kad turtas valgyti neprašo, tačiau iš tikro – prašo.
Išvengtume to, kad žmonės tiesiog sėdi kažkokiame neprižiūrėtame turte, laukia galbūt jo brangimo. Jei susidurtų su pinigų srauto problemyte, kad reikia mokėti kokį 100 eurų, tada pradėtų galvoti, ar tikrai verta gyventi dilgėlėmis apaugusioje lūšnoje miesto centre. O ją parduoti atsisakai, nes ten niekas netrukdo „pijokauti“.
Šitie dalykai sujudintų žmonių smegenis, todėl neapmokestinamasis dydis neturėtų būti labai didelis, kad ir visi Žirmūnai ar Šeškinės atsidurtų su tam tikru mokesčiu. Išjungus „socialpopso“ mygtuką, daugelis dalykų yra akivaizdūs“, – sakė jis.
Savo ruožtu K. Lisauskas priminė, jog kiekvienas NT objektas ir žemės sklypas yra platesnės infrastruktūros objektas.
„Dėl to pagrindinis principas yra, kad kiekvienas jų turėtų būti apmokestinamas. Dabar turime tvarką pagal mokėtojų grupes ar žemės rūšis, nebaigtas statybas, vandens aplinkos juostas. Kažkodėl jie turi lengvatas.
Geras mokestis yra tada, kai jo bazė yra plati. Dėl šių priežasčių išimtys turėtų būti naikinamos maksimaliai, taip pat maksimaliai didinami dabar sumažinti koeficientai. Miško žemė, nebaigta statyba turėtų būti apmokestinama.
Kalbant apie bazę, visi matome ir suprantame, kad tos mokestinės vertės, kurias teikia Registrų centras yra smarkiai prasilenkia su realybe. Dažnai du kartus, o būna ir daugiau. Matyt, jei nesugebame išspręsti šio klausimo, reikia išspręsti tarifo dydžio klausimą – galbūt visi tarifai turėtų būti dvigubai didesni“, – svarstė ekspertas.
Jis dar pastebėjo, kad būtų sveika, jei kuo platesnis gyventojų ratas jaustų, jog turtas kažkiek kainuoja.
„Tegul ir kelis eurus, – sakė K. Lisauskas. – Beje, kalbėjome apie pirmojo būsto neapmokestinimą, tai čia būtų tiek pat protinga, kiek neapmokestinti didžiausio pajamų šaltinio. Turėtų būti apmokestinama viskas, tik pirmam būstui galėtų būti taikomas neapmokestinamasis dydis arba kažkokia į tai panaši regresinė formulė.
Taip pat reikėtų labai atsargiai elgti su išimtimis ištisoms socialinėms grupėms, nes dovanojimas ir paveldėjimas Lietuvoje iš esmės yra neapmokestinamas tarp artimų giminaičių. Patirtis, žinios ir galimybės piktnaudžiavimams yra beribės. Kuo mažiau jų įstatyme, tuo visiems bus geriau.“
