Trečiadienį įvykusiame posėdyje Vyriausybė paliko iš esmės tuos pačius anksčiau patvirtintus ribojimus, kurie įsigalios nuo pirmadienio – planuoti švelninimai degalinėms ir kai kuriems prekybininkams nė nebuvo svarstyti.
Ministrų kabinetas posėdyje pritarė tik pokyčiams dėl susisiekimo tarpmiestiniu transportu, palengvinimai daugiausia nutaikytti į moksleivius ir studijuojančius asmenis, apie tai rašė „Delfi“.
Tad nuo pirmadienio, rugsėjo 13 dienos, visi pagrindiniai ribojimai lieka: asmenims be galimybių paso (GP) užsiveria visos kontaktinės paslaugos, veiklos ar renginiai, kurie nepatenka į išimčių sąrašą – nebebus galima lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, grožio salonuose, renginiuose ar pramogų vietose, kine, sporto klubuose ir kitur, nebus galima atlikti didesnių remonto darbų, kur reikalingas ilgesnis kontaktas.
Be galimybių paso atviros liks tik nedidelės būtinųjų prekių parduotuvės, vaistinės, ne didesnės nei 1500 kv. metrų ploto, bei svarbiausios ir nerizikingos paslaugos – pagal patvirtintą išimčių sąrašą.
Lieka neaišku dėl degalinių, žemės ūkio technikos pardavėjų – nors Vyriausybė buvo registravusi pataisų, kuriomis ketinta numatyti galimybę be galimybių paso įsigyti žemės ūkio technikos atsarginių dalių. Prie išimčių buvo numatyta siūlyti ir atskirą įėjimą turinčias degalines, vaistines, neribojant jų ploto. Taip pat siūlyta ir išimčių darbuotojų maitinimui. Tačiau Vyriausybė šių klausimų trečiadienio posėdyje nesvarstė.
Tuo metu turint galimybių pasą nuo pirmadienio atsiras daugiau laisvių nei šiuo metu – daug kur kaukės tampa nebeprivalomos, o tik rekomenduojamos, taip pat nebereikės laikytis atstumų reikalavimų, švelnės kiti reikalavimai.
Degalinių atstovas: nėra taip jau aišku
Degalines atstovaujančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas apgailestauja, kad dabar degalinėms lieka neaiškumai – galima ar negalima aptarnauti klientus su galimybių pasu. Mat išimčių sąraše degalinės taip ir neatsirado.
„Jeigu pats nutarimas neleidžia aptarnauti klientų be galimybių pasų, tai degalinėse yra labai tokia gyvenimiška paprasta situacija – atvažiuoja žmogus, užsipila degalų, ir jei neturi galimybių paso ar nemoka susimokėti automatinėje kasoje lauke, arba tos automatinės kasos nėra, tai reiškia, kad jam reikia eiti susimokėti į degalinėje esančią parduotuvę. Tuomet susiduriame su praktine problema – jei žmogus neturi galimybių paso,, bet degalų jau įsipylęs, tai kaip spręsti tokią situaciją? Degalai yra toks dalykas, kad jei tau neleidžia įsigyti, nėra taip, kad paėmei ir vėl atgal į lentyną padėjai“, – sako E. Cicėnas.
Pasak jo, esamą reglamentavimą galima traktuoti įvairiai – galbūt degalinės yra maisto prekių parduotuvės, o galbūt ne. Ir dėl to gali atsirasti įvairių dviprasmybių, netgi atskiruose rajonuose kontroliuojančios institucijos gali traktuoti skirtingai.
„Įvestas ploto apribojimas. Mes traktuojame taip, kad degalais pačiame pastate, parduotuvėje neprekiaujame, degalais prekiaujama degalinės teritorijoje, bet tai nėra parduotuvės prekė. (…)
pats reguliavimas nėra toks jau visiškai aiškus, ir gali būti vietos interpretacijoms, gali būti vietos atskiriems aiškinimams, kas privaloma degalinėje, kas ne, kokie taikomi reikalavimai ar ne – su tokia problema susiduriame“, – vertino E. Cicėnas.
Jis vylėsi, kad neapibrėžtumas dar bus išspręstas.
Ministerijų atstovai: iki 1500 kv. metrų galimybių paso nereikės
Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta teigia, kad degalinės laikomos būtinosiomis paslaugomis ir be įtraukimo į išimčių sąrašą.
„Degalinės yra traktuojamos kaip būtinosios paslaugos, ir joms yra taikoma išimtis. O tai reiškia, kad kontaktas – ne daugiau 15 minučių, srautų valdymas, atstumų laikymasis, privalomos kaukės, ir paslaugos teikiamos be galimybių paso visiems klientams“, – sako A. Šuksta.
A Šuksta portalui Lrt.lt aiškino, kad degalinėse nereikės galimybių paso, nes degalinės dažnai prekiauja kava ar kitais maisto produktais.
Ji negalėjo patikslinti, ar į 1500 kv. metrų ploto ribojimą būtų įskaičiuojama zona, kurioje pilami degalai, ir kaip turėtų būti šį plotą viršijančiose degalinėse.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis vertina, kad lauko teritorija neturėtų būti įskaičiuojama į 1500 kv. metrų apimtį.
„Lygiai taip pat, kaip ir parduotuvėje neskaičiuojamas automobilių stovėjimo aikštelės plotas. Sveikas protas sako, kad mes skaičiuojame patalpą, ne visą teritoriją“, – sako K. Žemaitis.
Jis įsitikinęs, kad visos degalinės galės veikti be galimybių paso.
„Tos degalinės, kurios turi parduotuvę, jos pardavinėja ir maistą, ir jos visos, natūralu, turi išėjimą į lauką ir neviršija 1500 kv. m. tai tokiu atveju jos veikti gali veikti be galimybių paso. Automatinėse degalinėse maistu neprekiaujama, bet jose natūraliai nereikia užeiti į patalpas, ir jos taip pat galės veikti įprastai“, – paaiškino patarėjas.
Be galimybių paso – išimčių sąrašas
Asmenys be galimybių paso ar jam prilygstančio dokumento nuo pirmadienio galės naudotis tik paslaugomis pagal patvirtintą išimčių sąrašą, kuriame yra būtinosios veiklos ir veiklos, kur rizika užsikrėsti COVID-19 nedidelė.
Be galimybių paso nuo pirmadienio galima lankytis tik būtinųjų prekių parduotuvėse, turgavietėse, kurios nedidelės – prekybos plotas iki 1500 kv. metrų. Parduotuvės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko.
Lankytis galima maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų prekyvietėse. Drabužių, avalynės, ar kitų prekių pardavimo vietose lankytis nebegalima.
Be galimybių paso bus galima įsigyti prekes internetu ir jas atsiimti. Nebegalimi remonto darbai – tik iki 15 minučių trunkantys smulkaus remonto darbai.
Tarp išimčių yra ir visuomeninio transporto paslaugos – tačiau tarpmiestiniu transportu naudotis nebus galima.
Be galimybių paso galima gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, lankytis atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, šventėse, susibūrimuose, kai juose dalyvauja ne daugiau 500 asmenų.
Platesnis išimčių sąrašas pateikiamas infografike žemiau.
Naudojantis paslaugomis be galimybių paso, būtina laikytis saugumo reikalavimų, dėvėti kaukes, laikytis atstumų ir pan. Turintiesiems galimybių pasą tokios priemonės yra rekomenduojamos, bet neprivalomos.
Du mėnesius galiojantį galimybių pasą gali gauti tie asmenys, kurie yra paskiepyti pilna skiepijimo schema, arba yra persirgę COVID-19 ir ši diagnozė patvirtinta tyrimu, nuo kurio teigiamo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų. Galimybių pasą gali gauti ir tie, kurie pasitikrino, ar turi antikūnų prieš SARS-CoV-2 – serologinio tyrimo rezultatas turi būti ne senesnis nei 60 dienų. Trumpam, 2 dienoms, galimybių pasą galima gauti atlikus COVID-19 testą ir turint neigiamą rezultatą. Asmenims iki 16 metų reikalavimai netaikomi – galimybių pasas galioja.
