Kainų augimas ir darbuotojų trūkumas – iššūkiai, su kuriais susiduria ir telekomunikacijų sektorius. Nepaisant pandemijos ir neigiamų jos padarinių, „Tele2“ grupės pajamos pernai siekė 268,7 mln. eurų, grynasis pelnas – 64,9 mln. eurų, o veiklos pelno marža siekė 28,1 procento. Palyginimui su 2019 metais, pajamos augo 7 proc., pelnas – 14,8 proc., o pelno marža prieš metus buvo mažesnė – 26,6 proc. Šiemet I pusm. veiklos rezultatai toliau gerėjo.
„Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims P. Masiulis šiuo metu gyvena 5G dažnių aukcionų laukimo nuotaikomis.
– Kaip „Tele2“ veikia pandemija – ar ji prisideda prie geresnių rezultatų?
– Telekomunikacijos iš esmės yra ta sritis, kurią pandemija paveikė ne taip stipriai. Mums yra skausmingi laikai, kai viskas būna uždaryta, laikomasi izoliacijos ir parduotuvės būna užvertos – tada negalime parduoti įrangos. O įrangos pardavimai vis tiek sudaro nemažą dalį versle.
Pvz., mes pernai metų kovo ir balandžio mėnesiais patyrėme labai smarkų smukimą, bet po to greitai prisiderinome, pradėjome pardavinėti telefonu, suradome kitokį kontaktą su savo klientais.
– Dabar Lietuvoje fiksuojamas spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, kaip tai atsispindi telekomunikacijų sektoriuje?
– Kainos didėja, jaučiame labai stipriai. Pirmiausia, ką jaučiame, įrangos, telefonų tiekimas yra šiek tiek sutrikęs. Jau rugsėjo mėnesį jaučiame stipriau. Netgi „Apple“ išplatino pranešimą, kad planuojami trikdžiai dėl lustų trūkumo. Lustų trūkumas aktualus praktiškai visoms technologijoms.
Galbūt mes nejaučiame, kad vėluotų įranga, kuri reikalinga tinklo plėtimui, bet telefonų tiekimas yra sunkesnis.
Įrangos kainos taip pat kyla, ypač tinklo statybai. Infliacija tikrai jaučiasi ir nežinau, ar ji baigsis. Ji kiekvienais metais būdavo – šioje industrijoje, keičiantis technologijoms, visada yra infliacija.
– Ar tai galėtų paveikti ir paslaugų kainas vartotojams?
– Paslaugų – kol kas ne, mes neplanuojame. Kai kurias paslaugas tai jau anksčiau paveikė, kadangi šiek tiek kainos yra padidėjusios. Bet aš manau, kad tas kainų padidėjimas yra mažas, ženkliai mažesnis nei kyla įrangos, kurią mes perkame, kainos.
Pagrindinis dalykas, Lietuvoje mes turime labai gerą situaciją vertinant paslaugų kokybę ir kainas. Jei Lietuvos kainas palygintume su visomis ES šalimis, tai jos yra mažesnės. Šalyse, kur perkamoji galia yra panaši ar net mažesnė nei Lietuvoje, kainos aukštesnės. Man atrodo, mes ES esame antri arba treti nuo galo pagal pigumą – gal tik Bulgarijoje kainos yra šiek tiek mažesnės, bet ten ir perkamoji galia ženkliai mažesnė.
– Ar vokiečiai dar nevažiuoja pirkti lietuviškų SIM kortelių į Lietuvą, kuomet Europoje nebetaikomos tarptinklinio ryšio priemokos?
– Žinote, man buvo tokių minčių, tačiau vis dėlto paskutiniu momentu į reguliavimą ES buvo įdėtos sąlygos, kad iš esmės mes negalime užsieniečiams parduoti. Bet link to projekto ES judama. Ryšio decentralizavimas, dereguliavimas ES yra judinamas bene aktyviausiai ryšių srityje. Mes tikimės, kad dereguliavimas įvyks – tada įsivaizduokite, kokį Lietuva turi šansą visoje Europoje – tai yra fantastiška.
Tačiau tam mums reikėtų, kad tarptinklinio ryšio įkainiai sumažėtų kitose šalyse, ir čia jau mes negalime sureguliuoti – gauname tokius įkainius kokius duoda. Bet ES juos reguliuoja, ir galutinis ES tikslas, kiek aš suprantu, kad jie būtų nuliniai arba arti nulinių – tada jau visi gali konkuruoti. Aišku, didieji operatoriai, sunkiai leis tokį dalyką, bet manau, tai įmanoma.
– Kaip vertintumėte konkurenciją tarp ryšio operatorių Lietuvoje – anksčiau vykdavo garsūs kainų karai, dabar, atrodytų, viskas aprimę?
– Aprimę iš išorės. Pavyzdžiui, jei jūs eitumėte per salonus, lankytumėtės – jūs gautumėte labai daug nuolaidų įvairiuose salonuose. Ir dėl to mes matome, kad rinka nemiega. Ji negali miegoti. Galbūt viešai pateikiamose kainose nematysite to skirtumo, jos atrodo nesikeičia. Bet iš tikrųjų tie vadinami postaliniai pasiūlymai egzistuoja.
– Lietuvoje vis atidedamas 5G dažnių aukcionas – kokių planų turėtumėte, ar čia numatote didesnių investicijų?
– Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos „Tele2“ atlieka tik reguliarias investicijas į tinklo plėtimą – laukiame 5G konkurso.
Mūsų žiniomis, ketvirtą ketvirtį jau turėtų būti organizuojamas aukcionas. Labai norime licencijos ir iškart statyti tinklą.
5G specifika – tai yra ypač didelio pralaidumo, bet nedidelio atstumo dažniai. Mes pradėsime šį ryšį diegti ten, kur labiausiai reikia – tai apgyvendintos teritorijos, pirmiausia didieji miestai. Iš esmės, pagal jo panaudojamumą, tai aktualiausia tankiai apgyvendintoms teritorijoms, kur daug žmonių, kurie gali iškart naudotis ta technologija.
– Kiek galėtų kainuoti išplėtoti 5G tinklą Lietuvoje?
– Dabar dar laukiame ir vertinsime, kokios bus dažnių kainos, tada planuosime. Tačiau, jei reikėtų statyti tokios pačios aprėpties tinklą, koks yra šiuo metu, tai ta kaina būtų dešimt kartų didesnė, nei jau buvo investuota anksčiau. Dėl to, kad bazinių stočių dažnumas turi būti didesnis, turi būti labai strategiškai apskaičiuota. 5-6 kartus daugiau stočių reikia, nei įprastai.
– Šiuo metu pasaulyje randasi vis daugiau iniciatyvų plėtoti palydovinį ryšį – verslininkas Elonas Muskas plečia „Starlink“ tinklą, o „Apple“ pranešė, kad tryliktoje „iPhone“ versija palaikys palydovinį ryšį. Kaip vertinate tokią netradicinę konkurenciją?
– Pastaruoju metu buvo stebima tendencija, kad telekomunikacijų bendrovės į savo veiklą integruoja televiziją ar kitas media paslaugas. Ar tai nuosekli ir logiška sektoriaus plėtros kryptis, kaip tai vertinate?
– Taip yra visur. Mes taipogi teikiame televiziją, turime partnerius ir ne vieną klientą – klientams, kurie nori, siūlome „Go3“ paketą.
– Kaip vertinate esamą situaciją darbo rinkoje?
– Tikrai vertinu truputėlį neigiamai dėl to, kad sunku rasti darbuotojų. Tai pirmiausia prasidėjo nuo to, kad žmonės gavo išmokas – jie nelabai ieškojo darbo. Dabar tos išmokos baigėsi, bet vis tiek nelabai aktyviai juda rinka. Pirmą kartą susidūrėme su situacija tokia – nors, atrodo, pandemija, žmonėms reikėtų darbo, bet sunku rasti darbuotojų.
Mes netgi turime tokią programą – mokame savo darbuotojams premijas, kad jie surastų kolegas. Nežinau, kiek laiko taip tęsis, negaliu paaiškinti, nežinau visų niuansų, bet nėra gera situacija.
– Jūs bendrovėje „Tele2“ vadovaujate nuo 2003 metų, nuo tada įmonės veiklos rezultatai pasiekė aukštumas. Ar pats nesvarstėte karjeros pokyčių?
– Ne, dabar to nesvarstau, aš manau, kad reikia kilti tik aukštyn.
– Kur toliau galėtų kilti bendrovė, kokių naujovių ketinate pasiūlyti klientams?
– Turime minčių, bet pirmiau reikia padaryti, ne atskleisti. Bet strateginių krypčių įvairių svarstome, šiuo metu, aišku, pagrindinė – 5G vystymas ir maksimalus panaudojimas.
– Ačiū už pokalbį.
