Trečiadienį vykusiame posėdyje diskutuota apie turto mokesčių veiksmingumą didinant savivaldos finansinį savarankiškumą.
Kaip jo pradžioje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, siūloma nukreipti nekomercinio turto mokesčius iš valstybės į savivaldybių biudžetus.
„Lėšos galėtų būti nukreiptos regionų infrastruktūros stiprinimui. Tada ir savivaldybės būtų suinteresuotos didinti NT vertę, taip pat ir infrastruktūros aplink.
Tuo pačiu suteiktume savivaldai daugiau teisių nustatant įvairias lengvatas. Šiuo metu dauguma lengvatų yra įrašytos įstatyme. Man atrodo, kad savivaldybės yra tie subjektai, kurie geriausiai mato, kas yra arčiausiai jų ir galėtų pasakyti, ar lengvatos yra reikalingos.
Paskutinis argumentas – NT mokestis yra vienas svarbiausių instrumentų, kuris galėtų pristabdyti NT kainų augimą. Man atrodo, kad šiuo laikotarpiu tai yra viena iš aktualių temų, kurias svarbu turėti omenyje svarstant“, – sakė ji.
Dabartinė situacija
R. Bilkštytė aiškino, kad turto mokesčių turi ne vieną privalumą.
„Tai – palankesnė ekonomikos augimui sistema, tvarus mokestinių pajamų šaltinis, prisideda prie turto nelygybės mažinimo, įgyvendina aplinkosauginius tikslus, didina NT naudojimo efektyvumą, galima įtaka būsto kainų stabilumui ir namų ūkių paskatoms skolintis (pavyzdžiui, įsigyti būstą su paskola ar įkeisti turimą būstą)“, – kalbėjo ji.
Viceministrė dėstė, kad šiuo metu turto mokesčiai Lietuvoje sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kai vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse yra apie 1,2 proc. BVP.
„2019 metais Europos Taryba Lietuvai rekomendavo plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. 2020 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paragino siekiant Lietuvos regioninės plėtros padidinti savivaldybių pajamas, įskaitant ir turto apmokestinimą“, – priminė ji.
R. Bilkštytė pasakojo, kad šiuo metu komercinis NT apmokestinimas nuo 0,5 iki 3 proc., o konkretų tarifą nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į įstatyme nustatytus kriterijus. Lengvatos įtvirtintos įstatyme, visas mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus.
„2020 metais buvo 55,8 tūkst. mokesčių mokėtojų, surinkta 102,1 mln. eurų mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija paruošia deklaraciją, o asmeniui belieka sumokėti, – nurodė ji.
– Žemės mokestyje taip pat yra intervalas nuo 0,01 iki 4 proc., kurį irgi nustato savivaldybių tarybos. Lengvatos įtvirtintos įstatyme ir savivaldybės neturi teisės jų atsisakyti.
Už 2020 metus suformuota 1,0277 mln. deklaracijų, sumokėta 37,9 mln. eurų mokesčio. VMI taip pat paruošia deklaraciją.
Kalbant apie nekomercinį NT, situacija kitokia. Tarifai yra progresiniai, nuo 0,5 iki 2 proc. Neapmokestinamas fiziniams asmenims priklausantis nekomercinis turtas, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų (asmenims su 3 ar neįgaliu vaiku riba yra 200 tūkst. eurų).
Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Už 2020 metus mokestį sumokėjo 12,6 tūkst. mokesčių mokėtojų, sumokėta 5,1 mln. eurų, o VMI deklaracijos neparuošia“.
Svarstomi pokyčiai
R. Bilkštytė nurodė, kad dėl turto mokesčių gauta daug pasiūlymų iš visuomenės.
„Dėl NT buvo siūloma atsisakyti daugumos lengvatų, palikti tik socialiai pažeidžiamoms grupėms, atsisakyti lengvatų religinėms bendruomenėms, apmokestinti nebaigtą statybą, netaikyti lengvatų apleistam turtui.
Kalbant apie žemės mokestį, siūlyta atsisakyti nuostatos, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35, atsisakyti lengvatų ūkininkams, religinėms bendruomenėms, apmokestinti miško žemę“, – pasakojo ji.
Posėdyje įvardinta, kad švietimo įstaigų lengvata 2020 metais galėjo pasinaudoti 153 asmenys, biudžetas neteko 90 tūkst. eurų, socialines paslaugas teikiančių įmonių – 404 asmenys (-30 tūkst. eurų), sveikatos priežiūros paslaugų – 1549 asmenys (-900 tūkst. eurų), žemės ūkio veiklos – 4375 asmenys (-1,9 mln. eurų).
Viceministrės teigimu, ministerijoje šiuo metu svarstoma miško žemę įtraukti į mokesčio objektą, šios žemės vertę mažinant 50–70 proc. Šiuo metu tokiai žemei mokesčiai netaikomi.
„Taip pat – padidinti koeficientą, kuris taikomas žemės ūkio paskirties žemei. Dabar taikomas 0,35 proc., o 2020 metais tuo pasinaudojo asmenys, kuriems suformuota 816,4 tūkst. deklaracijų, biudžetas neteko 40 mln. eurų.
Siekiant išvengti ilgalaikių statybų, svarstoma netaikyti lengvatos, jei praėjo 10 metų nuo leidimo statybai išdavimo arba 5 metus netikslinami duomenys NT registre. Dabar faktiškai nenaudojamas NT neapmokestinamas. Lengvata taikoma 84 tūkst. objektų, netekimai siekia 14 mln. eurų“, – papasakojo R. Bilkštytė.
Trys alternatyvos
R. Bilkštytė dar papasakojo apie tai, kad tarptautinėje praktikoje nekomercinės paskirties turtui taikomos lengvatos siejamos su pagrindiniu gyvenamuoju būstu.
„Pavyzdžiui, Portugalijoje ar Italijoje jis visai neapmokestinamas. Kitokie modeliai taikomi Suomijoje, Lenkijoje, kur taikomas mažesnis mokesčio tarifas. Slovėnijoje ir Graikijoje apmokestinimui taikomas apribojimas plotu ir verte. Latvijoje ir Italijoje taikomas mokesčio kreditas (mokestis mažinamas) priklausomai nuo išlaikytinių skaičiaus, Bulgarijoje mažinama pagrindinio gyvenamojo būsto vertė.
Liuksemburge ar Nyderlanduose teisė spręsti dėl lengvatų perduota savivaldai. Australijoje, Čilėje, Slovakijoje ir kai kuriose JAV valstijose mokestis mažinamas gaunantiems mažas pajamas. Švedijoje taikomos lengvatos naujiems namams, Čekijoje lengvatos – renovuotiems, energiją taupantiems namams“, – aiškino ji.
Savo ruožtu Finansų ministerija Lietuvoje šiuo metu svarsto kelias alternatyvas.
„Pagal vieną pasirinkimą, būtų galima išlaikyti dabartinį apmokestinimo modelį, vertinant galiojančio neapmokestinamojo dydžio efektyvumą.
Pagal kitą – siekiant žymesnio poveikio stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą būtų galima vertinti nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos susiejimą su pagrindiniu gyvenamuoju būstu.
Svarstymui teikiamos lengvatos modelio alternatyvos: pagrindiniam gyvenamajam būstui taikyti mažesnį tarifą; neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto; pagrindiniam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį dydį pagal savivaldybes.
Kartu kitam nei pagrindinis gyvenamasis būstas nekomerciniam NT svarstyti (įstatymu arba paliekant savivaldai) atskirą neapmokestinamąjį dydį“, – sakė R. Bilkštytė.
Ji nurodė, kad pirmąją alternatyvą, ministerija siūlytų 150 tūkst. eurų ribą taikyti tik pagrindiniam gyvenamajam turtui, o visą likusį asmens nekomercinį turtą apmokestinti.
„Pastebima, kad socialiai jautrioms grupėms (daugiavaikėms šeimoms, gaunantiems mažas pajamas, pensininkams) mokestis galėtų būti papildomai mažinamas“, – įspėjo pranešėja.
Pagal antrąją alternatyvą, gyvenamasis būstas būtų visiškai neapmokestinamas, o kitas būstas būtų apmokestinamas didesniu tarifu.
„Didžiajai visuomenės daliai būtų lengvai suprantamas lengvatos taikymo mechanizmas, ją ir administruoti būtų nesudėtinga, tačiau lengvata nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, santykiniai didžiausios apimties lengvatą gautų brangiausią turtą turintys gyventojai“, – sakė R. Bilkštytė.
Pagal trečiąją alternatyvą, neapmokestinamoji vertė galėtų būti nustatoma pagal savivaldybes.
„Būtų apmokestinamas visas nekomercinis NT, išskyrus gyvenamąjį būstą, priklausomai nuo jo vertės. Taip būtų stiprinamas savivaldybių suinteresuotumas gerinti NT vertę, atsirastų palankios galimybės lanksčiai prisitaikyti prie atskirų savivaldybių NT rinkos specifikos bei socialinių realijų, tačiau tikėtina papildoma socialinė įtampa“, – sakė R. Bilkštytė.
Pateikė pavyzdžių
Viceministrė posėdyje dar pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip galėtų keistis apmokestinimas gyvenamojo būsto savininkams.
„Jei yra būsto plotas apie 50 kvadratinių metrų Vilniuje. Žirmūnuose 1965 metais statytas, Fabijoniškėse 1984 metais, tokie būstai pagal trečiąjį scenarijų būtų apmokestinami 0 eurų. Pilaitėje 1993 metais statytas būtų mokestis 0 eurų pagal trečią scenarijų, o pagal pirmą mokesčiai būtų apie 5 eurai per metus.
Pilaitėje 2020 metais statytam būtų 8 eurai, Naujamiestyje 2020 metais statytam būtų 44 eurai (pagal 3 scenarijų), 10 eurų (pagal 1 scenarijų).
Jei yra 3 kambarių butas Vilniaus centre (80 kv. m), tada pagal 1 scenarijų mokestis būtų iki 15 eurų, pagal 2 scenarijų – jokio, o pagal 3-ią būtų 100 eurų“, – dėstė viceministrė.
