Laidoje „Piniginiai reikalai“ finansų ministrė Gintarė Skaistė pasakojo, kaip bus panaudoti Lietuvai skirti ES pinigai.

Pinigų panaudojimą bus galima stebėti realiu laiku

Su Europos Komisija jau prieš kurį laiką pasirašyta sutartis dėl 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano finansavimo, skirto atgaivinti ekonomiką ir didinti jos atsparumą. Lietuvai jau pervesta 289 mln. eurų, o nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais.

„Šiais metais esame suplanavę išlaidų už 150 mln. eurų. Natūralu, kad pats fondas yra pakankamai naujas, investicijoms taip pat reikėjo pasiruošti, todėl pagrindinės lėšos į mūsų ekonomiką pateks 2022-2023 metais. Planas, kad pagrindinės išlaidos per tris metus bus padarytos.

Dalis išlaidų susiję su švietimu, mokyklomis, dalis išlaidų taip pat bus energetikos sektoriuje, investuojama į baterijas. Tikėtina, kad šiais metais pavyks tuos pinigus pamatyti. Pagrindinės išlaidos šiame fonde pagal ES bendrą politiką nukreipta į Žaliąjį kursą, tai atsinaujinantys energijos šaltiniai, darnus transportas ir panašūs dalykai. Taip pat nemažai dėmesio skiriama, bent Lietuvos projekte, skaitmenizacijai. Tuo mūsų planas yra šiek tiek labiau išskirtinis nei kitų šalių, nes didelė dalis lėšų yra nukreipiama skaitmenizuoti įvairiems procesams, ypač viešajame sektoriuje“, – pasakojo ministrė.

Gintarė Skaistė

Ji nurodė, kad šių pinigų panaudojimo išskirtinumas yra dar tai, kad turi būti skiriama EK rekomendacijų įgyvendinimui, viešojo sektoriaus reformoms. Ministrė pabrėžia, šių pinigų negalima naudoti atlyginimų didinimui.

„Tie pinigai turi būti nukreipti konkrečių šaliai skirtų rekomendacijų įvertinimui, tai reiškia, kad EK daugelį metų Lietuvai baksnoja į tam tikras sistemines problemas, kurias sunku išspręsti, tai, kad būtų pagaliau jos išspręstos, yra skiriama daugiau pinigų. Tam, kad būtų padaryti tam tikri darbai, kurie jau labai seniai turėjo būti padaryti. Natūralu, kad Lietuvoje viešasis sektorius buvo šiek tiek nustekentas, jam dėmesio pritrūkdavo, dėl to šį kartą dėmesys labiau skiriamas viešajam sektoriui, bet, man atrodo, tos geros aplinkos kūrimas taip pat verslui yra svarbu: visi skaitmenizuoti procesai, el. paslaugos, spartesni planų derinimai ir visa kita verslui taip pat labai svarbu.

Reikia išspręsti problemas, kurios įsisenėjusios ir trinkelės tikrai nekeliama kaip problema. Tokių projektų tikrai neturime iš šio fondo. Daugiau regiono gražinimo projektai eina per struktūrinių fondų paramą, tačiau šis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, „Naujos kartos Lietuva“, nukreiptas į sistemines problemas ir ten tikrai nieko panašaus neplanuojama.

Iš nei vieno ES fondo negalima mokėti darbo užmokesčio. Visi aiškiai turėtume suprasti, kad tai valstybės biudžeto įsipareigojimai ir negalima nukreipti tų lėšų mokytojų atlyginimams, galima nukreipti į mokytojų kompetencijų didinimą, įvairių pedagogų pagalbininkų kompetencijas ir, tikėtina, infrastruktūrą. Tai yra, klasių laboratorijų įrengimą, sporto aikštynų ar dar kažko, kad kiekviena mokykla atitiktų tam tikrą standartą, kurį nustatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad nebūtų prastesnių ar geresnių mokyklų ir vaikai vienodai norėtų eiti tiek į vieną, tiek į kitą. Kad būtų vienodas geras standartas visur šios lėšos ir bus nukreiptos, o darbo užmokestis jau valstybės biudžeto dalykas“, – aiškina finansų ministrė.

Ar lėšas bus spėta įsisavinti? Anot G. Skaistės šiais metais numatyta 150 mln. eurų suma, nes būtent tiek kitos ministerijos ir teigė galinčios investuoti tiesiogiai. Kitai investicijų daliai dar reikia parengti projektus.

„Esame kalbėję su įvairiomis ministerijomis, kurios atsakingos už įvairių atskirų segmentų kuravimą, kad visgi norėtume, jog derinimai neužtruktų ir lėšos pasiektų ekonomiką taip, kaip yra numatyta, per ateinančius trejus metus, turėtų ta liūto dalis patekti ir būti investuota“, – teigia G. Skaistė.

Pasak finansų ministrės, atskiros ministerijos ruoš konkrečius projektus ir bus atsakingos už jų įgyvendinimą, o Finansų ministerija bus atsakinga už kontrolę bei atsiskaitymą EK, kaip šios išlaidos įgyvendinamos.

„Turime kiekvienas savo vaidmenį, bet jei kalbame apie viešumą, esame pasirengę įvesti naują sistemą, ji vadinasi „INVESTIS“, galėsime matyti, kiek realiu metu įsisavinta pinigų, kokie projektai įgyvendinami ir visa informacija realiu laiku būtų pateikiama“, – sako G. Skaistė ir priduria, kad tikėtina, jog ši sistema startuos rudenį.

Finansų ministerijai pavaldi Centrinė projektų valdymo agentūra bus atsakinga už konkretų įgyvendinimą ir tikrinimą, kaip projektai vykdomi. Norint, kad projektai nestotų ir lėšos sklandžiai būtų įlietos į ekonomiką, gali prireikti didinti darbo jėgą.

„Tikėtina, kad pačios ministerijos taip pat deleguos papildomų išteklių tam, kad būtų užtikrinamas pinigų įsisavinimas, tačiau reikia pastebėti, kad ir realiu laiku yra vykdoma ir buvusioji finansinė ES fondų finansinė perspektyva ir tie projektai, kurie dar buvo neužbaigti įgyvendinti praėjusiu laikotarpiu, dar tęsiasi ir dabar. Natūralu, kad tuos europinius procesus ministerijos vykdo ir vykdys ir tos patirties išties turi, tačiau kadangi praėjusios finansinės perspektyvos lėšos mažėja, tuos pačius žmogiškuosius išteklius kitiems darbams galima nukreipti. Ir tuo pačiu ruošiamės sustiprinti Centrinės projektų agentūros darbą ir šiek tiek papildomai žmonių taip pat bus“, – teigia ji.

Gintarė Skaistė

Naujas mechanizmas savivaldybėms

Be šio milijardinio plano įgyvendinimo planuojamos ir 6,2 mlrd. eurų ES fondų investicijos per 2021-2027 metus. Kaip jau „Delfi“ skelbė, Šalčininkai, Širvintos, Elektrėnai ar Ukmergė dalinsis daug mažesnę lėšų dalį, nes kartu su Vilniumi pateko į „turtingųjų regionų klubą“. Verslas nerimavo, kad nukentės aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, įsikūrusios būtent šiose vietose.

„Sostinės regioną turėjo pasiekti vos 43 mln. eurų, bet deriname dabar su EK, esame pateikę prašymą, kad pagal reglamentą mes galime perskirstyti šiek tiek lėšų skiriamų kitam regionui, tai 5 proc. galime laisvai perskirstyti, o 10 proc. galima nukreipti į žalesnį kraštą, Žaliąjį kursą ir taip pat į inovatyvumo skatinimą.

Tiek, kiek maksimaliai įmanoma, prašome kad šias lėšas EK patvirtintų, kad galėtume nukreipti iš vidurio vakarų Lietuvos regiono į sostinės regioną ir tuo pačiu kita problema, kurią turi sostinės regionas, tai kad jų kofinansavimas turi būti gerokai didesnis. Jeigu visoje kitoje Lietuvos dalyje kofinansavimas vietos turėtų būti 15 proc., tai šiame regione turėtų būti 50 proc., kas daugeliui savivaldybių yra problema.

Tai rengiame taip pat mechanizmą, kuris padėtų ne Vilniui konkrečiai, o kitiems miestams, kitiems rajonams, kurie ne taip pažengę kaip Vilnius, kad tas kofinansavimas būtų toks pat kaip ir vidurio vakarų Lietuvos regione, sudarytų 15 proc. o visą kitą dengtų iš valstybės biudžeto. Ir taip pat turbūt kažkokią papildomą paskatą ir Vilniui stengsimės sugalvoti“, – nurodė G. Skaistė.

Finansų ministrė informavo, kad šis planas bus teikiamas Vyriausybei ir svarstomas, o taip pat Mokesčių peržiūros darbo grupėje apskritai bus sprendžiama, kaip didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

„Jeigu vien tik dėl to kraustysis verslas, tai galbūt ir kraustykis išties į regionus. Čia problemos gal didelės nėra, bet mes iš savo pusės darome viską, kad tos maksimaliai lėšos, kiek įmanoma nukreipti pagal reglamentą, kad ir būtų nukreipta. Parengtas pagrindimas EK, kalbamės, kad tikrai mums tai yra svarbu ir, kad tų rajonų atotrūkis nuo Vilniaus yra pakankamai ženklus“, – pridūrė G. Skaistė.

Apie planuojamus mokestinius pokyčius ir biudžetą plačiau galima skaityti čia.