Po susitikimo su Šimonyte ir verslas, ir profesinės sąjungos kalba unisonu: skiepai yra vienintelis kelias

Pirmadienį ryte verslas, profesinės sąjungos dar dalijosi abejonėmis dėl rugsėjo 13-ąją įsigaliosiančių ribojimų, dėl privalomo darbuotojų testavimo ar galimybių paso reikalavimo. Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte pozicijos vieningos: skiepijimą palaiko visos pusės, įskaitant privalomą, skelbiama, kad testai darbuotojams, kur privaloma, bus nemokami.

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais aptarti kylančius neaiškumus dėl rugsėjo 13-ąją įsigaliosiančių naujų pandemijos valdymo ribojimų.

Darbuotojų atstovus ir darbdavius labiausiai neramino su privalomu testavimu susiję klausimai. Profsąjungos taipogi priešinasi siūlymams atimti ligos išmokas COVID-19 susirgusiems bet nepasiskiepijusiems gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paaiškina, kad susitikimo metu norėta išgirsti socialinių partnerių lūkesčius, problemas ir aptarti galimus sprendimų būdus, kaip reikėtų vėliau keisti teisės aktus.

„Per susitikimą pavyko pajausti vieningą laikyseną, kad tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos neabejoja, kad skiepijimasis yra vienintelė galimybė sukurti saugias aplinkas ir darbe, ir visuomenėje. Tai yra vienintelė galimybė suteikti gydymo paslaugas visiems žmonėms, kuriems jos yra reikalingos. Ir šiandien yra iškilusi grėsmė, kad augant sergamumui gydymo paslaugos gali būti mažiau prieinamos“, – po susitikimo kalbėjo M. Navickienė.

Jai pritarė ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, kuriems anksčiau dėl rugsėjo 13-osios buvo kilę neaiškumų.

„Šiandien aiškiai siunčiame žinutę, kad po rugsėjo 13 dienos niekas nesikeičia ir darbuotojai, kurie privalomai turi testuotis, tą gali daryti visuose oficialiuose testavimo centruose, nemokamai, ir valstybė tą apmokės. Kad jokiu būdu reikalavimai apsimokėti už testus arba prašymas pateikti galimybių pasus darbo vietose nėra reglamentuoti teisės aktuose ir taip neturėtų būti“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, pažymėjusi, kad susitikimą palieka labai geros nuotaikos.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis patikina: „Visi vienareikšmiškai sutaria, kad saugi aplinka yra priorietas ir pandemijos suvaldymas yra prioritetas“

„Mes esame įsitikinę, kad skiepai yra vienintelis ir efektyviausias būdas pandemijai valdyti. Ir čia tiktai yra klausimas politinės lyderystės. Mes labai aiškiai pasakėme, kad darbdaviai palaikys visus žingsnius pandemijai valdyti, ar tai būtų galimybių pasas, ar tai yra testavimas“, – sako A. Romanovskis.

Pasak jo, darbdaviai kiek nerimsta dėl techninių problemų gauti nemokamų testų, kadangi yra didelės eilės ir trūksta pajėgumų

Pasak jo, darbdaviams nekyla klausimų ir dėl privalomo sveikatos tikrinimo

„Vienintelis ir efektyvus atsakas yra skiepas“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Ministrė M. Navickienė papildė, kad siekiant paspartinti skiepijimąsi, į darbovietes gali dar kartą atvažiuoti mobilieji punktai, vadinamieji „skiepobusai“, bus bandoma rasti išeičių ir dėl testavimo apimčių trūkumo.

„Keletą savaičių turėsime įvertinti, kaip keičiasi vakcinavimosi tempai, jei matysime, kad rezultatai yra pozityvūs, tai irgi lems tam tikrus sprendimus, kurie atsispindės projektuose, kuriuos svarstysime Vyriausybėje ir Seime rudenį“, – sako M. Navickienė.

Išlieka prieštaravimas dėl ligų išmokų

Dėl ligos išmokų asmenims, kurie atsisako skiepytis nuo COVID-19, tačiau vėliau šia liga suserga, ministerijos ir profesinių sąjungų pozicijos išsiskiria.

„Tai yra diskusinis klausimas, jis taip pat buvo aptartas, jis dar nėra pristatyas Vyriausybėje, dar neturime konkretaus projekto. Tačiau kelti klausimą, ar žmogaus pasirinkimas nesiskiepyti galėtų lemti papildomų pajamų nebuvimą susirgimo atveju, jis šiandieną vis dar yra relevantiškas, bet galutinių sprendimų nėra“, – kalbėjo M. Navickienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė patikino, kad laikosi nuoseklios pozicijos.

„Mes aiškiai pasakėme savo nuomonę, nuosekliai laikomės pozicijos, kad ligos išmokų nemokėjimas būtų neproporcinga priemonė, taikytina už tai, kad tu nesiskiepiji. Tikrai reikėtų ieškoti kitų sprendimų“, – sako I. Ruginienė.

Pagrindiniai neaiškumai: kas turi apmokėti testus, ko galima reikalauti iš darbuotojų

Jau skelbta apie tai, kad ir darbuotojų atstovams, ir darbdaviams dėl rugsėjo 13 dienos kyla begalė neaiškumų ir nesusipratimų. Pirmiausia, iki šiol neaišku, kieno sąskaita turėtų vykti privalomas darbuotojų testavimas – ar testus turėtų apmokėti darbdaviai, ar darbuotojai. Profsąjungos girdi nusiskundimų, kad darbuotojams tenka testuotis laisvu nuo darbo metu, o darbdaviai už testus reikalauja susimokėti.

Nuo rugsėjo 13 dienos privalomai ne rečiau kaip kas 10 dienų ir ne dažniau kaip 7 dienas testuotis turės gamybos įmonių darbuotojai. Iki šiol tokia prievolė galiojo vežėjams, maitinimo, laisvalaikio, pramogų, kultūros įstaigoms ir kt. Testuotis nereikia paskiepytiems ar persirgusiems darbuotojams.

Kitas neaiškumas – dėl galimybės nušalinti darbuotoją nuo pareigų, jei jis atsisako skiepytis ir negali dirbti nuotoliniu būdu. Profesinės sąjungos tokius planuos kritikuoja, o darbdaviai norėtų galimybės prašyti darbuotojų patvirtinti apie turimą imunitetą ligai, ar neigiamą testą.

Taip pat Profesines sąjungas piktina siūlymai nemokėti ligos išmokų nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju sveikatos draudimu. Anksčiau I. Ruginienė teigė, kad mokesčių mokėjimas šalies žmonėms dėl to taptų mažiau patrauklus, drastiškos priemonės „neatitinka proporcingumo principo“.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas įspėja, kad gamybinėse įmonėse dirba tūkstančiai darbuotojų ir darbdaviams kils didelių iššūkių tuomet, kai testavimosi infrastruktūra nėra pakankama visiems norintiems.

„Pats svarbiausias klausimas – nėra algoritmo, kaip bus po rugsėjo 13 dienos, ar tada, kai įsigalios naujas įstatymas. (…) Mes apskritai neturime visos sistemos. Kaip jie vertins, ar tai gamybinė, ar visa įmonė, kokia tvarka dėl nušalinimų, kokia tvarka dėl testavimo, kas realiai mokės už testus, ar galima tai išsireikalauti iš darbuotojo ir kaip, ar pats darbuotojas testuosis, ar reikės suorganizuoti darbo vietoje. Į tuos klausimus mes neturime jokių atsakymų“, – prieš susitikimą su I. Šimonyte kalbėjo D. Arlauskas.

Jis pabrėžė, kad yra gamybinių įmonių, turinčių tūkstančius darbuotojų, jei darbdaviai kas savaitę bus priversti mokėti už periodinius testus, tai pablogintų finansinius rodiklius.

„Kai kuriose įmonėse beveik 100 proc. jau yra pasiskiepiję, kodėl darbdaviai turi būti atsakingi už tuos kelis procentus ar net vieną darbuotoją, kuris yra nepasiskiepijęs. (…) Klausimas, ar tikrai reikia tas įmones įtraukti, jei toks didelis procentas yra pasiskiepijusių“, – svarstė D. Arlauskas.