„Privataus nemokumo procesų registravimas Europoje kartoja tendenciją, kurios pastebimos verslo bankrotų srityje, – sako kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – sustabdžius ar atidėjus kreditorių galimybes siekti, kad jų skolininkai grąžintų įsiskolintas sumas, drastiškai krito skolingų verslo subjektų turto areštų ir tokių įmonių bankroto procesų skaičiai, o įkandin jų nuseko ir privačių bankrotų upelis. Štai Lietuvoje pernai metais pradėti tik 264 asmeniniai bankrotai, arba 13,7 proc. mažiau nei 2019 m. Ką jau kalbėti apie lyginimą su 2017 m. duomenimis, kada fizinių bankrotų buvo pliūptelėję net 473.“

Lietuva ir kaimynės

Kaip rodo partnerių – tarptautinio susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform e.V.“ surinkti duomenys, Vidurio ir Rytų Europoje pagal asmens bankrotų kritimą Lietuva buvo tik trečia (-13,7 proc., iki 264). Labiausiai šis rodiklis smuko Slovakijoje (-30,4 proc., 11 249), antra liko mūsų kaimynė – Latvija (-18,6 proc., 1004).

Prasčiau nei Lietuva pasirodė Čekija (-11,7 proc., 28 531 ) ir Slovėnija (-0,27 proc., 2548), Kroatija (-2,4 proc., 231 602). Dviejose regiono šalyse fiziniai asmenys bankrutavo intensyviau nei iki pandemijos. Ukrainoje pradėtų bankrotų pagausėjo 2,6 proc., iki 195 000 , o Turkijoje – 24,2 proc., iki 24 136. Beje, registruotų bankrotų kiekis rodo daugiau ne šalies ekonomikos klimato problemas, o tai, kiek paprasta šalyje bankrutuoti.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Štai Didžiojoje Britanijoje, iki jos išstojimo iš ES, mėgdavo bankrutuoti ir kitų ES šalių piliečiai, tarp kurių – ir lietuviai, o štai Lietuvoje – bankroto procesas sudėtingas ir ilgas. Kaip teigia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, dauguma (55,6 proc.) sėkmingai pasibaigusių bankroto procedūrų vidutiniškai truko 3,9 metų, o 17 proc. fizinių asmenų pabaigė bankroto procesą tik po daugiau kaip 5 metų. Todėl šalis verčiau lyginti pagal bankrotų gretimais metais dinamiką, o ne pagal skaičių, teigia S. Žilinskas.

Toliau į Vakarus

Vakarų Europoje šalių, auginusių fizinių asmenų bankrotus buvo taip pat dvi. Didžiausią augimą parodė Švedija (+37,9 proc., iki 28 293), kovojusi su pandemija gerokai kitaip nei likusi Europa, tačiau nemokių „fizinukų“ daugėjo ir Suomijoje (+12,5 proc., 3 870 ). Šveicarijoje bankrotai tik vos vos kilstelėjo (+0,7, 7 808). Labiausiai asmeninių bankrotų upelis nuseko Norvegijoje (-45,6 proc. iki 551).

Lietuvių pamėgtoje Didžiojoje Britanijoje pradėtų nemokumo bylų dėl bankroto proceso patrauklumo visuomet buvo labai daugiausiai Vakarų Europoje, tačiau, lyginant 2020 m. su 2019 m., šis rodiklis susitraukė 11,5 proc., iki 122 261 Tarp D. Britanijos ir Norvegijos įsitaisė Nyderlandai (-20,3 proc., 916), Portugalija (-25,1 proc., 5973), Austrija (-26,2 proc., 7974), Vokietija (-27,1 proc., 45 800) ir Ispanija (-38,4 proc., 271).

„Creditreform Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad ilgokai lūkuriavę žemumose fizinių asmenų bankrotų skaičiai imsis vytis įmonių nemokumų skaičius, kai tik šie pasileis aukštyn. Kaip greitai ir kuriose šalyse prasidės šis procesas, priklausys ne tik nuo teisinės aplinkos ar situacijos su pandemija, bet ir nuo taikomų pagalbos verslui priemonių“, – reziumuoja UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius.