Jaunos nuosavo būsto neturinčios šeimos regionuose nuo 2018 metų rugsėjo gali pretenduoti į 15-30 proc. būsto kredito vertės siekiančią kompensaciją, nuo tada įsigaliojo paramą apibrėžiantis įstatymas.

Šia parama iki šiemet liepos jau pasinaudojo virš 3000 jaunų šeimų. Didžiausia dalis (virš 80 proc.) šeimoms skirtų subsidijų buvo suteikta pirmojo būsto pirkimui, likusi dalis – būsto statybų ar jų užbaigimo atvejais, informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tačiau atsitiko ir taip, kad daliai šeimų pinigus teko grąžinti. Būsto kreditus, nepraėjus 10 metų laikotarpiui nuo pirmojo būsto įsigijimo, grąžino 6 šeimos, kurios turėjo pareigą grąžinti ir subsidiją.

„Pagrindinės kreditų ir subsidijų grąžinimo priežastys – turto pardavimas, pavyzdžiui skyrybų atvejais“, – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Kitoms šeimoms kyla problemų, jei jos nori keltis į didesnį būstą – esamas reglamentavimas to neleidžia.
Jauna šeima

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija pirmajam būstui regione įsigyti, negali visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu – šiuo metu, jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės į būstą būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Ministerija vertina, kad ši parama jaunoms šeimoms galėtų būti teikiama paprasčiau, aiškiau, galima atsisakyti perteklinių reguliavimo nuostatų, todėl rudenį siūlys įstatymo pakeitimus.

Kas galėtų keistis?

„Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai šeimos nori su finansine paskata įsigytą būstą, nepraėjus 5 metams nuo jo įsigijimo, pakeisti į didesnį, siekiant patenkinti šeimos poreikius, pavyzdžiui, pagausėjus šeimai ar dėl sąlygų neįgaliesiems asmenims pagerinimo. Tokiu atveju, pagal galiojantį teisinį reguliavimą šeimoms reikėtų grąžinti subsidiją“, – problemą paaiškina SADM.

Šiuo metu galimybė negrąžinti subsidijos numatyta tik tais atvejais, jei šeimos būstą keičia į didesnį tik toje pačioje savivaldybėje.

„Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo taikymo, atsirado poreikis aiškiau sureguliuoti Įstatymo nuostatas dėl jaunos šeimos turėto ar turimo būsto, nustatant teisę į finansinę paskatą, ir kitų aspektų. Taip pat, vertinant dabartinių socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčių intensyvumą, manoma, kad teisinis reguliavimas turėtų sudaryti geresnes sąlygas šeimoms prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės kaitos“, – teigiama komentare.

Pasidalijo rezultatais: be paramos būstą būtų nusipirkusi tik kas trečia šeima

2019 metais atlikta šeimų finansinės paskatos teikimo stebėsena, jos metu buvo vertinta, ar skirta parama atitiko planuotus tikslus.

„Remiantis apklausos rezultatais, matyti, kad finansinė paskata padėjo jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu. Didžioji dalis jaunų šeimų nurodė, kad būsto be finansinės paskatos nebūtų įsigiję (67 proc.). Kkaip žinia, pradinis įnašas jauniems žmonėms būna didžiausia problema, siekiant gauti būsto paskolą“, – vertina SADM.

Anot ministerijos, paskatos šeimoms prisidėjo ir prie regionų gaivinimo – 27 proc. šeimų nurodė, kad atsikėlė į regioną iš kitos savivaldybės. Nemaža dalis – 37 proc. – jų dabar dirba būtent toje savivaldybėje, kurioje įgytas būstas.

11 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinė paskata paskatino likti gyventi Lietuvoje, 6 proc. nurodė, kad tai paskatino turėti vaikų.

„Ministerijos nuomone, finansinė paskata yra reikalinga ir nepraranda savo aktualumo ir šiuo metu, siekiant regionų atsigavimo bei jų stiprinimo. Jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regionų darbo rinką sudaro prielaidas skatinti verslininkus didinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas regionuose“, – patikina SADM.
Medinio namo dažymas

Skiriant paramą siekiama padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie šalies regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo.

Kodėl paskata neapima didiųjų miestų?

„Vienas iš pagrindinių įstatymo tikslų buvo regionų gaivinimas ir pagalba jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu regionuose. Didžiuosiuose miestuose gyvenančios šeimos, kurios yra nepasiturinčios, turi galimybę gauti valstybės paramą būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“, – atsako SADM.

Paramos dydžiai nesikeistų, šiemet paramai skirta 18 mln. eurų

Ministerija neketina perižiūrėti paramos dydžių.

Šiuo metu tos jaunos šeimos, kurios vaikų neturi, gali tikėtis, kad valstybė padengs 15 procentų būsto kredito, skirto pirmajam būstui.

Tos šeimos, kurios augina vieną vaiką, jau gali tikėtis 20 procentų kompensacijos, du vaikus – 25 procentų, o jaunos šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų – 30 procentų kredito sumos.

Pagausėjus šeimai, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, kad būtų išmokėti papildomi priskaičiuoti procentai. Tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą – tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių metų amžiaus. Jei šeima turi tris ar daugiau vaikų, galima kreiptis iki 40 metų amžiaus.

Didžiausias leistinas kredito dydis yra apribotas – negali būti didesnis nei 87 tūkstančiai eurų. Žemės sklypui gali būti skiriama iki 15 procentų būsto kredito.

„Manoma, kad finansinė paskata (subsidijų dydžiai) yra adekvati, ir išmokėjimo sąlygos pakankamai aiškiai ir palankiai sureguliuotos“, – teigiama komentare.

2021 m. finansinės paskatos teikimui skirta 18 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Sprendimas dėl lėšų skyrimo šiai priemonei finansuoti 2022 m. dar nepriimtas. Finansavimo apimtys paaiškės Seimui patvirtinus ateinančių metų valstybės biudžetą“, – rašo SADM.
Skandinaviška architektūra

Kas ir kur gali pretenduoti į paramą?

Paramą būsto kreditui gali gauti visos jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų.

Remiamas kreditas turi būti skirtas būstui: pirkti, statyti, esamam būstui rekonstruoti, dalis kredito gali būti panaudota pirkti žemės sklypui, kuriame yra ar planuojamas statyti būstas.

Remiamas tik regionuose perkamas būstas – vietovės, kur parama pasinaudoti galima, įvertinamos pagal būsto kainas.

Nekilnojamojo turto normatyvinė vertė toje teritorijoje turi būti bent 65 procentais mažesnė, lyginant su didžiųjų miestų centrais, kur būsto daugiabučiuose pastatuose normatyvinė vertė yra pati didžiausia. Tad kasmet savivaldybių, kuriose parama galima pasinaudoti, skaičius gali kisti.

Didžiausią kvadratinio metro vertę nustato Registrų centras, pagal kasmet periūrimas vidutines NT rinkos vertes.

2021 metais apskaičiuota, kad remiamas būstas tose vietovėse, kur būsto kvadratinis metras kainuoja vidutiniškai iki 667,8 eurų.

Šiemet tarp remiamų vietovių pateko ir Panevėžio miestas, dalis Utenos miesto. Šiomis kompensacijomis negali pasinaudoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų šeimos. Taip pat paramos negalima gauti Neringoje, dalyje Palangos, Tauragės, Druskininkų, Birštono, Trakų rajonų zonų, taip pat aplink miestus esančiuose Vilniaus r., Kauno r. kai kuriose vietovėse. Plačiau apie tai jau rašė „Delfi“.
Teritorijos, kuriose jaunos šeimos gali pretenduoti į paramą būstui

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir ES piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi ES arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., rašoma SADM paaiškinime.

Į valstybės paramą būstui gali pretenduoti ir kitos šeimos. Remiamos tos šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs. Taip pat subsidijos priklauso be tėvų globos likusiems asmenims iki 36 metų ir jų šeimoms. Taip pat šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų, arba augina vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Į paramą gali pretenduoti ir neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.