Lietuvos bankas ramina: pokyčiais siekiama sustiprinti organizaciją ir padidinti efektyvumą

Lietuvos bankas patvirtino „Delfi“ skelbtą informaciją, kad institucijoje vykdoma pertvarka, o jos viena iš sudėtinių dalių yra banke veikiančių tarnybų atsisakymas. Paaiškinama, kad siekiama efektyvumo, geresnės valdysenos, sumažinus hierarchinių lygmenų skaičių, bus sudarytos geresnės sąlygos vadovų lyderystei.

Lietuvos bankas informavo, kad pokyčių procesas institucijoje dar nėra pasibaigęs – jiems pasibaigus, jie bus pristatyti išsamiau.

Numatomi pokyčiai, kurių siekis – sustiprinti organizacijos valdyseną ir padidinti veiklos efektyvumą.

„Įgyvendinus tai, kas numatyta, būtų atsisakyta perteklinių vadybos grandžių. Sumažinus hierarchijos sluoksnių skaičių banko struktūroje nebeliktų keturių tarnybų ir kai kurių skyrių. Visi administraciniai ir valdymo padaliniai būtų sutelkti dviejuose departamentuose: Strategijos ir valdysenos bei Korporatyvinių paslaugų. Kartu banke atsiras naujai formuojami centrai strateginiams pokyčiams įgyvendinti, kurie bus atskaitingi valdybai“, – teigiama institucijos komentare.

Nurodoma, kad dabar yra pradėtas pirmasis numatomų pokyčių etapas, jo metu pasikeitimai pristatomi darbuotojams, iš jų gaunamas grįžtamasis ryšys. Taip pat šiuo metu konsultuojamasi su profesine sąjunga ir atliekami kiti procedūriniai veiksmai, reikalingi vykdant įstaigos reorganizaciją.

Jei viskas vyks pagal planą, pokyčiai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 d. po jos visi departamentai bus atskaitingi valdybai.

Esamiems Tarnybų vadovams ketinama siūlyti kitas pozicijas banke.

„Pertvarka grįsta siekiu, kad Lietuvos bankas taptų dar modernesne ir efektyviau veikiančia institucija. Taip pat remtasi kitų institucijų praktikos analize. Planuojant pokyčius, buvo analizuotos ir tarpusavyje lygintos viešai skelbiamos Šiaurės–Baltijos (Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Islandijos) šalių centrinių bankų organizacinės struktūros ir buvo remiamasi geriausia jų praktika. Šios šalys buvo pasirinktos dėl Lietuvos banko nusistatyto strateginio tikslo – būti tarp efektyviausių bankų Šiaurės-Baltijos šalių regione“, – paaiškina Lietuvos bankas.

Pertvarka tikimasi labiau įgalinti vadovus: lokalizuoti sprendimų priėmimą ir atsakomybę už rezultatą būtent ten, kur veikla inicijuojama ir įgyvendinama.

„Taip pat siekiame sumažinti hierarchiją ir pagreitinti sprendimų priėmimą bei palengvinti komunikaciją padaliniuose, suteikiant daugiau erdvės vadovų lyderystei. Manome, kad pertvarka padidins tolygumą organizacijos struktūroje hierarchijos ir atsakomybių prasme. Nauda organizacijos valdymui bus akivaizdi: sutelksime veiklos valdymo ir administracinius resursus, sustiprinsime veiklos ir strategijos vykdymo valdymą bei pagerinsime sąlygas vadovams fokusuotis būtent į sprendimų paiešką“, – patikinama komentare.

Patikinama, kad po pertvarkos valdybos narių funkcijos ir vaidmuo organizacijoje niekaip nesikeistų.

„Kaip iki šiol, taip ir toliau Lietuvos banko valdyba veiks pagal Seimo suteiktus įgaliojimus ir priims visus svarbiausius sprendimus dėl centrinio banko veiklos. Valdyba buvo ir yra aktyviai įsitraukusi į numatomus organizacinius pokyčius – su valdybos nariais buvo diskutuojamos galimos organizacinės struktūros permainos tiek kiekvieno jų kuruojamoje srityje, tiek jų sąveikoje su kitais padaliniais. Valdybos nariai ir toliau turės kuruojamas sritis“, – paaiškina Lietuvos bankas.

Parlamentas Mykolas Majauskas jau buvo iškėlęs klausimą, kaip pokyčiai galėtų paveikti strateginį planavimą banke.

„Banko strategiją ir veiklos kryptis, kaip ir iki šiol, nustatys Lietuvos banko valdyba, atsižvelgusi į struktūrinių padalinių vadovų, banke dirbančių specialistų siūlymus ir įvertinusi visuomenės bei rinkos dalyvių nuomonę“, – teigiama komentare.

„Delfi“ jau skelbė, kad Lietuvos banke kyla nerimo dėl pertvarkų – viduje būta abejonių, ar dėl to nenukentės atliekamos funkcijos.