Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbdaviai atlyginimų didinimui priešinasi visada.
„Mieli darbdaviai, kada beateitų Vyriausybė su šiuo klausimu, būna ta pati dainelė. Būkite sąžiningi ir pripažinkite tai. Birželį tik kai kurie iš jūsų sukandę dantis pritarėte 703 eurams, o visi kiti pasisakė, kad nepritaria net tokiai minimaliai algai“, – priminė ji.
Penktadienį neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje apsvarsčius klausimą dėl 730 eurų MMA dydžio 2022 metais, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutarimo nepasiekė.
Kaip pristatė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, siūlomas 88 eurų (13,6 proc.) padidinimas būtų didžiausias absoliutus padidinimas per nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Anksčiau sutarta, kad MMA Lietuvoje turėtų būti nustatomas pagal formulę: tų metų vidutinio darbo užmokesčio prognozė dauginama iš koeficiento, kuris gaunamas apskaičiuojant ketvirtadalio didžiausią MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį. Šis koeficientas turi siekti tarp 0,45 ir 0,5, o ES valstybės pasirenkamos pagal pastarųjų 3 metų duomenis.
Anksčiau jau apsvarstytas didinimas iki 703 eurų (48,1 proc. nuo 1462 eurų). Dabar siūlomi 730 eurų yra pagal naują darbo užmokesčio 2021 metais prognozę (48,1 proc. nuo 1517,9 euro).
„Buvo jau klausimų, gal laukime ir dar kitų prognozių, ir dar kitų. Suprantate, kad MMA dydis ir pats turi įtakos toms prognozėms“, – posėdyje pastebėjo V. Šilinskas.
Viceministras dar nurodė, kad dėl MMA didinimo turėtų padidėti pajamos uždirbantiems mažiausiai, sparčiau augti bendrasis vidaus produktas.
„MMA didinimas gali netgi mažinti nedarbą (ypač kai trūksta darbuotojų), nes ištraukia žmones iš ilgalaikio nedarbo. Taip pat gali skatinti darbdavius toliau didinti produktyvumą, nes pigios darbo rankos stabdo automatizaciją“, – sakė V. Šilinskas.
Jis pateikė duomenų, kad MMA „į rankas“ Lietuvoje turėtų aplenkti Latvijos, bet ne Estijos dydžius.
„Latvijoje sieks 500 eurų, Lietuvoje apie 518 eurų, Estijoje – 546 eurus, kai Rusijoje – 130 eurų, Baltarusijoje – 110 eurų. Esame tikrai labai toli pažengę. Tas, matyt, džiugina, kad savo laiku pasirinkome gerą kelią į Vakarus ir žingsnelis po žingsnelio artėjame jų link“, – sakė V. Šilinskas.
Politinis sprendimas
D. Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad visa Trišalė taryba gali tapti „atpirkimo ožiu“.
„Mes esame įkaitai, paaukojami dėl Vyriausybės ydingo sprendimo. Socialinis dialogas Lietuvoje blogėja, ko gero, mes nebuvome tokioje blogoje padėtyje, kaip šiandien.
Taip, vidutiniai atlyginimai didėja, bet mes matome, kad tai labiausiai vyksta viešajame sektoriuje. Privačiame sektoriuje tiek nedidėja. Tada bendras vaizdas iškraipomas. Galvoju, kad turėtume tai įvertinti.
Man šitas sprendimas yra totaliai politinis sprendimas. Artėja rugsėjo 10 diena ir Vyriausybė, akivaizdu, nori mesti didelį ir skanų saldainį tam, kad sumažintų tą įtampą. Reikia šį sprendimą paversti ekonominiu“, – sakė jis.
Tuo metu I. Ruginienė sakė, kad net nesitikėjo naujų argumentų iš darbdavių pusės.
„Eiliniai, tie patys. Tas nenoras didinti algas jau net švyti iš visų kampų. Šiandien kiekvienam darbuotojui tai yra labai svarbus žingsnis. Nuo sausio 1 darbuotojams turi kilti atlyginimai. Jau dabar atsiliekame nuo infliacijos. Jau dabar visi verkia, kad nėra darbuotojų, kad jūs jų nerandate, kad reikia atsivežti iš Ukrainos ar Baltarusijos.
Tai jeigu nemokėsite normalių algų, jeigu nesudarysite normalių darbo sąlygų, tų darbuotojų ir nebus. Vieną dieną, sakyčiau, reiktų parodyti didesnį socialinės atsakomybės laipsnį ir pagaliau pritarti algų didinimui“, – sakė ji.
I. Ruginienė priminė, kad anksčiau siūlė MMA didinti iki 750 eurų, tačiau dabar palaiko kompromisinį 730 eurų dydį.
„Sodros“ duomenimis, liepą MMA arba mažiau gavo 127 tūkst. darbuotojų Lietuvoje.
Pastarąjį kartą MMA buvo padidintas sausį – nuo 607 iki 642 eurų.
