Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį priėmė banko klientams palankų sprendimą, atsižvelgęs tai, kad nesąžininga sutarties sąlyga sukūrė ryškią šalių teisių ir pareigų neatitiktį, pranešėt teismas.
Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 metų lapkričio 20 dienos sprendimą, kuriuo atmestas reikalavimas įpareigoti banką perskaičiuoti klientų įmokas atsižvelgiant į neigiamas palūkanas, tačiau kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė žmonėms palankų sprendimą dėl paskolų valiutos ir palūkanų normos pakeitimo.
Ieškovai – fizinių asmenų grupė – prašė pakeisti sutartis, pakeičiant valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus paskolos išdavimo dienos kursu, taip pat visas sumokėtas įmokas perskaičiuoti į eurus jų mokėjimo dienos kursu, įpareigoti banką ateityje įmokas skaičiuoti atsižvelgiant į neigiamas palūkanas.
Ieškovai teigė, kad „Libor CHF“ tapus neigiamai, bankas nesumažindavo bendros įmokos neigiamų palūkanų suma.
„Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagrindinės kredito sutarčių sąlygos dėl paskolos valiutos Šveicarijos frankais nėra sąžiningos, tai yra jos vartotojams nebuvo išreikštos pakankamai aiškiai ir suprantamai, vartotojai (...) negalėjo spręsti dėl (...) jiems tenkančių konkrečių ekonominių padarinių bei bendros kredito kainos“, – rašoma pranešime spaudai.
„Siekiant, kad pagrindinės sutarčių sąlygos būtų aiškios ir suprantamos vartotojams, būtina pateikti artimiausias valiutos kurso svyravimo prognozes ir paaiškinti, kokį poveikį konkretus prognozuojamas valiutos kurso kitimas turėtų konkrečioms vartotojų mokamoms kredito įmokoms“, – teigia teismas.
Tačiau, anot teismo, bankas tokios informacijos paskolų gavėjams nepateikė.
Tuo metu reikalavimo taikyti neigiamas palūkanas Apeliacinis teismas netenkino. Anot jo, sutarčių tekstuose nėra aiškaus susitarimo, pagal kurį kredito davėjas turėtų pareigą mokėti neigiamą palūkanų dalį kredito gavėjams.
„Sutartyse nėra aiškaus susitarimo, kad tuo atveju, kai maržos ir kintamų palūkanų suma yra neigiamas skaičius, šia dalimi yra mažinamos kredito gavėjų mokamos kredito įmokos, kitaip tariant – kredito davėjas moka kredito gavėjams neigiamą kintamos palūkanų dalies ir maržos sumą“, – rašoma nutartyje.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Tuometinio banko „Nordea“ atstovai 2017 metais nurodė turintys 36 klientus, paskolas paėmusius Šveicarijos frankais.
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“, 2016 metais rekomendavo bankui jo klientams Lietuvoje taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už maržą, tačiau „Nordea“ pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
Tuometinis LB vadovas Vitas Vasliauskas teigė, kad centrinis bankas sulaukė 15-kos „Nordea“ klientų pretenzijų dėl būsto ir vartojimo paskolų, tačiau neįžvelgė, kad bankas klientus būtų klaidinęs. V. Vasiliausko teigimu, beveik visi jie galėjo įvertinti valiutų kursų riziką.
BNS skelbė, kad tarp tokių „Nordea“ klientų buvo universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros docentas, kreditų vadybininkas, finansinių paslaugų įmonės plėtros vadovas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedros darbuotojas.
Be to, tarp klientų buvo teisininkų, įmonių direktorių ir prezidentų, startuolių įkūrėjų, advokatų, banko projektų valdytojų.