Lietuvos banke važiuoja permainų buldozeris: šaltinių teigimu, išformuojami stambiausi struktūriniai padaliniai

Pasikeitus Lietuvos banko vadovybei, institucijoje imamasi didelių struktūrinių pertvarkų. Planuojama išformuoti 4 didžiausius struktūrinius padalinius, vadinamus Tarnybomis – taip norima suplokštinti organizacinę struktūrą, „Delfi“ patvirtino keli tarpusavyje nesusiję informuoti šaltiniai. Institucijos viduje kyla nerimo ir abejonių dėl pertvarkos pagrįstumo.

Keli „Delfi“ šaltiniai patvirtino, kad Lietuvos banke nebeliks tarnybų – didžiausių struktūrinių padalinių, nuo kurių priklauso departamentų ir skyrių darbo organizavimas. Atitinkamai, didesnes atsakomybes prisiimtų Valdyba, sudaryta iš penkių narių. Neliktų ir Tarnybų vadovų pozicijų.

„Pokyčiai visada gerai ir turi būti, bet šiuo atveju labai keistai viskas vyksta, be diskusijų ir analizės, tas apmaudu“, – kalbėjo vienas su situacija susipažinęs asmuo.

Kitas asmuo patvirtino, kad Lietuvos banko darbuotojams ketvirtadienį vakare numatytas pristatymas apie struktūrinius pokyčius.

Anot šaltinių, „neaišku, kas bus atsakingas už visumą, nebuvo padaryta jokios analizės“. Kyla abejonių, ar nenukentės ir funkcijų atlikimas, pvz., bankų priežiūra tuo metu, kai Valdybos nariai perims Tarnybų vadovų darbą.

Paaiškinama, kad tarnybos veikė kaip jungiamoji grandis tarp kelių nelabai susijusių departamentų – nelikus vieno aiškaus atsakingo asmens, atsakomybė „išsibarsto“. Išsakytos ir baimės dėl to, kad pasikeitus vadovybei laidojamos ankstesnės ambicijos dėl finansinių technologijų plėtros.

Šaltinių teigimu, bus ir daugiau pokyčių – komunikacijos funkcija būtų atskaitinga ne tiesiogiai Valdybai, o būtų perkeliama į Bendrųjų reikalų departamentą, pokyčiai gali paliesti funkcijas, susijusias su grynaisiais pinigais.

Oficialių patvirtinimų apie pokyčius „Delfi“ kol kas neturi, dėl komentaro kreipėmės tiesiogiai į Lietuvos banką – gavę komentarą papildysime.

Seimo komitete norės sužinoti plačiau

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas vertina, kad didelės permainos kelia klausimų – kitą trečiadienį BFK posėdyje parlamentinės kontrolės metu tikimasi apie pertvarką sužinoti plačiau.

„Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija, kuri yra laisva apsispręsti dėl savo organizacinės struktūros. Naujas banko vadovas turi didelę patirtį darbo centriniame banke ir esu tikras, jog žino, ką daro. BFK požiūriu svarbu, kad planuojami pokyčiai atitiktų Lietuvos banko įstatyme įtvirtintus principus ir suformuluotus tikslus. Čia kyla keli klausimai“, – komentavo M. Majauskas.

Pirmasis klausimas – dėl bankų priežiūros ir kontrolės.

„Ar Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos išformavimas nesusilpnins komercinių bankų kontrolės. Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos mokesčių mokėtojams priežiūros klaidos kainavo labai brangiai“, – sako M. Majauskas.

BFK taip pat norės sužinoti, ar Lietuvos banko organizacinės struktūros plokštinimas ir valdybos narių įtraukimas į kasdieninį banko valdymą atitinka įstatyme įtvirtintą Lietuvos banko valdybos strateginį vaidmenį.

„Natūraliai iškyla ir trečias klausimas, ar valdybos nariams užsiėmus ūkiniais reikalais neliks vakuumo sprendžiant strateginius klausimus. Būtent dėl šios priežasties euro zonos šalys neretai turi ir nepriklausomą stebėtojų tarybą, kuri atidžiai prižiūri centrinio banko veiklą, tvirtina jo biudžetą, sprendžia strateginius klausimus“, – sako M. Majauskas.

Paliestų keturis aukšto rango vadovus

Pagal dabartinę Lietuvos banko struktūrą, bankui vadovauja valdyba, kuri nustato organizacijos struktūrą, tvirtina misiją, viziją, strategines veiklos kryptis ir sprendžia kitus svarbius klausimus. Valdybos pirmininkas (šiuo metu Gediminas Šimkus) organizuoja Lietuvos banko darbą.

Šiuo metu pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuotos 3 tarnybos – Bankininkystės, Ekonomikos ir finansinio stabilumo bei Priežiūros, taip pat yra kitas tarnybas aptarnaujanti Organizacijos tarnyba. Tarnybos sudarytos iš departamentų, departamentai – iš skyrių.

Jei šių tarnybų neliktų, turėtų trauktis ar užimti kitas pareigas ir keturi Tarnybų vadovai.

Vienas didžiausių struktūrinių padalinių – Finansų rinkos priežiūros tarnyba, jos direktorė yra Jekaterina Govina. Šią tarnybą sudaro trys departamentai: Bankų ir draudimo įmonių priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo. Taip pat yra du skyriai: Pinigų plovimo prevencijos, taip pat Skaitmenizacijos ir pažangios analitikos skyrius.

Bankininkystės tarnybos direktorius yra Jonas Kanapeckas. Po šia tarnyba struktūroje yra Operacijų ir mokėjimų departamentas, Investicijų valdymo departamentas ir savarankiškas Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius.

Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius yra Aurelijus Dabušinskas, po šia tarnyba yra Ekonomikos, Finansinio stabilumo ir Statistikos departamentai.

Organizacijos tarnybos direktorius yra Tomas Kvaraciejus. Tarnyboje veikia trys departamentai: Apskaitos, Informacinių technologijų ir Paslaugų administravimo. Taip pat po šia tarnyba veikia Veiklos valdymo skyrius.

Jau ir šiuo metu dalis skyrių ir departamentų buvo tiesiogiai po Lietuvos banko Valdyba.

Pertvarkos pradedamos po to, kai pasikeitė Lietuvos banko vadovybė. Šiemet balandį nauju centrinio banko vadovu buvo paskirtas Gediminas Šimkus, pakeitęs Vitą Vasiliauską. Liepą nauju valdybos nariu buvo paskirtas buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta. Kiti banko valdybos nariai: Asta Kuniyoshi, Raimondas Kuodis, Marius Jurgilas.

Lietuvos banke šiuo metu dirba 648 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis liepą siekė 2800 eurų prieš mokesčius. Moterų uždarbiai siekė 2639 eurus, o vyrų – 2993 Eur, skirtumas – 354 eurai.