„LR Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 Eur. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarymas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – minėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Nors LVK kartu su trišale taryba pritarė pavasarį LR Vyriausybės MMA didinimui iki 703 Eur bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 Eur, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 Eur. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Atsižvelgiant į tai,jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas.
Konfederacijos atstovai pastebi, jog dėl MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. netto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, taip pat galime greitu metu išvysti augantį bankrotą skelbiančių įmonių skaičių. Šiuo atveju, NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas sumą, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.
Verslo atstovai pastebi, jog Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet taip pat ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.
Pramonininkai: neigiamą poveikį labiausiai pajus eksportuojančios įmonės
Išplatintame žiniasklaidai pranešime, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) priminė savo pasiūlymus keisti šiuo metu Lietuvoje taikomą MMA nustatymo mechanizmą. Visų pirmą dėl to, kad MMA šiuo metu nustatoma atsižvelgiant tik į du kriterijus: prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.).
Kaip aiškinama, kita dabartinio MMA nustatymo mechanizmo yda – jis remiasi Finansų ministerijos VDU prognozėmis. Nustatydamas MMA, Lietuvos bankas rėmėsi Finansų ministerijos prognozėmis, kad 2021 m. vidutinio darbo užmokesčio augimas sieks 5,2 proc., o 2022 m. – 4,5 proc., todėl 2022 m. VDU turėtų siekti 1462 Eur, o MMA atitinkamai 703 Eur (=1462*0,481).
Pasigirdus svarstymams, kad MMA augimas galėtų būti didesnis, LPK primena, kad susitarime taip pat įtvirtina, kad Lietuvoje MMA ir VDU santykis negali būti mažesnis nei 45 proc. ir nedidesnis nei 50 proc. VDU. Taigi MMA kėlimas virš 731 Eur, kaip viešai siūlo profesinių sąjungų atstovai, pažeistų šį susitarimą.
„Kadangi nustatomas MMA dydis priklauso nuo Finansų ministerijos VDU prognozių, ministerija išlaiko svertus reguliuoti MMA dydį pagal politinę darbotvarkę, neatsižvelgia į socialinių partnerių nuomonę, neįvertina verslo galimybių ir tokio pakėlimo įtakos verslo ateičiai. Raginame nebesiremti VDU prognozėmis nustatant MMA sumą, o santykį tarp MMA ir VDU skaičiuoti pagal faktinius, o ne prognozuojamus duomenis.
MMA kėlimo neigiamą poveikį labiausiai jaučia eksportuojančios Lietuvos įmonės. Tik Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės, pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus įmonės konkuruoja su kitomis vietinėmis įmonėms, todėl MMA didinimas neiškraipo konkurencinių sąlygų. Tokiais atvejais MMA didinimo kaštai paprasčiausiai perkeliami ant vartotojų pečių. Eksportuojančios įmonės negali vienareikšmiškai didinti produkcijos kainų lygio dėl mažėjančio jų konkurencingumo. Todėl didžiausią neigiamą MMA didinimo naštą patirs regionuose veikiančios ir eksportuojančios Lietuvos įmonės – įmonės, kurios COVID-19 krizės metu buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis“, – rašoma pranešime.
Informuojama, kad aštuoniose apskrityse VDU yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis, todėl juose MMA didinimo našta verslui yra didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Be to, MMA ir VDU santykis svyruoja nuo 41 proc. Vilniaus apskrityje iki net 57 proc. Tauragės apskrityje. Net septyniose apskrityse, šiuo metu MMA ir VDU santykis viršija 50 proc. – ribą, kurią socialiniai partneriai sutarė neviršyti nacionaliniu lygiu. Palyginimui, tarp ES šalių nei vienoje MMA ir VDU santykis neviršija 50 proc.
„Trylika ES šalių taiko tam tikrą MMA diferencijavimo modelį. Lietuvoje buvo siūlyti sprendimai MMA diferencijuoti regionų lygiu – tačiau tai sukurtų galimybę pakeisti įmonės registracijos vietą, siekiant susimažinti darbo kaštus. Tokį modelį tarp ES šalių taiko tik Portugalija. Sektorinį arba profesinį MMA diferencijavimo modelį taiko Kipras, Malta ir Ispanija. Dažniausiai ES šalys MMA diferencijuoja pagal amžių arba darbo patirtį, tačiau ši idėja praeitais metais Trišalėje taryboje buvo atmesta. Visgi, Lietuvoje pasigestame išsamesnių diskusijų apie MMA diferencijavimo modelius.
Per pastaruosius dešimt metų minimali alga išaugo nuo 231 Eur iki 642 Eur, arba maždaug po 10 proc. kasmet. Tuo tarpu darbo našumo augimas vidutiniškai tesiekė tik 3 proc. kasmet. Atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo augimo Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, todėl LPK ragina peržiūrėti MMA nustatymo formulę ir į ją perkelti Europos Komisijos siūlomus kriterijus. Siūlome nustatant MMA atsižvelgti į perkamąją galią, bendrą algų lygį, algų augimo tempą ir darbo našumą“, – teigiama pranešime.
