Rudenį prie darbų grįžta Finansų ministerijos suburta Mokesčių peržiūros darbo grupė. Ji spalį pateiks siūlymus Seimui, kokių lengvatų būtų galima atsisakyti. Ankstesniuose darbo grupės susitikimuose jau diskutuota apie gyventojo pajamų mokesčių (GPM) lengvatos kaupiantiems III pakopoje panaikinimą, lengvatos šildymui panaikinimą, akcizų politikos pakeitimą bei naujus taršos mokesčius.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėta apie lengvatų naikinimą ir kitų metų biudžetą. Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad liko dar dvi diskusijos dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo ir pajamų nelygybės mažinimo. Tad užbaigus visas diskusijas bus matomas bendras paveikslas ir kurių lengvatų gali būti atsisakoma.
„Galų gale reikia paieškoti ir to politinio sutarimo, kurie sprendimai galėtų būti priimti, kurie susilaukia politinio palaikymo, kurie teoriškai geri, bet praktiškai juos priimti sudėtinga. Šiandien pasakyti dar ankstyva, tačiau kalbant apie GPM lengvatą, kalbėjome apie bendrą modelį investavimo ir taupymo mechanizmo. Tad galbūt atsisakius vienos lengvatos, galėtų atsirasti investicinė sąskaita, kuri taip pat galėtų padėti žmonėms taupyti integruojant visas kitas lengvatas į tą pačią vieną sistemą. Tai tų variantų dar daug ir norisi kažkaip užbaigti tas diskusijas pirmiausia holistiškai, kad visi mokesčiai būtų matomi kaip vienas bendras paveikslas“, – teigė finansų ministrė.
Pasiteirauta, ar yra konkretus tikslas ar suma, kurią norima sutaupyti atsisakius lengvatų, G. Skaistė teigė: „Pats tikslas yra padaryti visą mokesčių sistemą teisingesne. Yra tam tikrų landų, galimybių išvengti mokesčių. Galbūt ir nėra didelio poreikio didinti vienus ar kitus tarifus, jei nebūtų galimybės tų mokesčių išvengti. Kalbama ne apie kažkokį galutinį surinkimo tikslą, nes turbūt viskas priklauso nuo sutarimo: kiek pinigų turėsime, tiek dalykų galėsime padaryti. Bet pirmiausia, kad nebūtų galimybių gudrauti, išvengti mokesčių vienu ar kitu būdu, taip pat reikėtų kalbėti apie tai, kad tos lengvatos prisidėtų prie tų tikslų, kurių apskritai siekia politika. Tarkime, yra lengvatų iškastiniam kurui, kurios apskritai prieštarauja visam Žaliajam kursui ir lengvatomis skatiname tai, ko turėtume skatinti atsisakyti. Reikia artėti prie to, kad lengvata yra šiaip lengvata, bet turėtų turėti savo galutinį tikslą ir rezultatą“.
Šildymo lengvatos panaikinimas jau buvo sukėlęs daugybę diskusijų, o šiuo metu nemažai kalbama apie tai, kad apskritai šildymas šiais metais brangs. Finansų ministrės teigimu, nuo kitų metų sausio pirmos dienos ši lengvata dar nebus panaikinta.
„Natūralu, kad reikia vertinti visus aspektus. Ir kada ta lengvata galėtų išnykti, nebūtina, kad viskas turėtų nutikti nuo 2023 metų sausio pirmos dienos. Žiūrime ilgesnį laikotarpį. Tikėtina, kad tų lengvatų atsisakyti daug kam yra sunku. Žmonės prie jų pripratę, tiek prie žaliojo dyzelino, tiek prie šildymo lengvatos. Tai galbūt su tam tikromis paskatomis, pereinant prie didesnių apimčių renovacijos procesuose, galima būtų atsisakyti tos lengvatos gerokai vėliau. Ne tai, kad čia nuo 2023 sausio pirmos dienos viskas atsitinka, bet reikia turėti planą ir matyti tuos pokyčius ilguoju laikotarpiu ir taip su visa paskatų sistema.
Siūlymus dėl Žaliojo kurso mokesčių teikia Aplinkos ministerija. Tai labiau ne fiskalinis tikslas surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą, bet poveikis elgsenai. Turbūt reikia vertinti, kiek ta lengvata apskritai tai elgsenai daro įtaką ir koks poveikis bus ekonomikai. Jei į lengvatą daug metų įskaičiuota, kiek bus sąnaudų versle, tai nesinorėtų to drastiško poveikio, nes jis turbūt niekam naudos neatneš. Tai žaliajam kursui viskas yra išdėliota ilguoju laikotarpiu, palaipsniui mažinant lengvatas, kad būtų galima po kažkurio protingo laiko turėti tai, kas yra įsipareigota šioje Vyriausybės programoje, tai yra atsisakyti tokių lengvatų“, – komentavo ministrė.
Tačiau Aplinkos ministerijos pateikto naujo automobilių taršos mokesčio ministrė kol kas nekomentuoja.
„Tai Aplinkos ministerijos daržas ir stengiamės nekomentuoti jų pasiūlymų. Aš asmeniškai galvoju, kad tai, ką pateikė Aplinkos ministras ir pateiks Seime, visgi bus labai daug diskusijų pačiame Seime. Kiek žinau, yra įvairiausių pasvarstymų, kaip galėtų būti tobulinamas. Man norėtųsi sulaukti, koks bus galutinis produktas. Apskritai dabartinis automobilių pirmos registracijos mokestis yra keistas, tai jį tobulinti tikrai reikėjo“, – teigė G. Skaistė.
Nemažiau diskusijų, ir tarp pačių valdančiųjų, kelia reinvestuojamo pelno lengvata. Verslas jau daug metų prašo šios lengvatos ir kaip pavyzdį nurodo Estiją, kuri turėdama šią lengvatą gali pritraukti daugiau investuotojų. Finansų ministrė paaiškina, kad dėl šios lengvatos daugiau informacijos galime sulaukti spalį.
„Turėjome vieną atskirą diskusiją dėl atidėto pelno mokesčio modelio ir toms iniciatyvoms, kurias ir prezidentūra pateikė. Kad pelno mokestis galėtų būti mažinamas, jei darbo užmokestis sparčiai įmonėje auga, arba kalbėti apie dabartinio mūsų mokesčio lengvatos praplėtimą, nes tie modeliai yra pakankamai skirtingi. Tarkime, Estijoje atidėtas pelno mokestis, tu jį sumoki tik tada, kai išsiimi pelną, bet pats tarifas yra 20 proc. Pas mus yra pelno mokesčio lengvatos, kur nulinis tarifas, kai investuoji į technologinį atsinaujinimą, tačiau pats tarifas išmokamam pelnui kiekvienais metais yra 15 proc. ir taip pat turi lengvatinį 5 proc. tarifą smulkiam verslui. Reikia matyti ne tik A, bet ir B. Jeigu keistųsi modelis, galbūt turėtų keistis ir tarifas, kas nėra visiems patrauklu. Tarkime smulkaus verslo atstovai tikrai sakė, kad jiems tinka kaip yra ir jie jokių pokyčių nenori.
Tuo pačiu reikia vertinti ir globalias diskusijas, nes turime dabar diskusijas EBPO formatu apie minimalaus globalaus pelno mokesčio tarifą, t. y. kad šalys negalėtų nusistatyti mažesnio tarifo nei 15 proc., o jei nusistatytų mažesnį, tikėtina, kad estiško modelio atveju būtų traktuojama, kad pas juos tas mokestis mažesnis, tai kita šalis turi teisę pritaikyti ir tą mokestį susirinkti pas save. Turbūt negalime priiminėti, kažkokių vienašališkų sprendimų, norėtųsi sulaukti globalaus sprendimo, kuris bus pateiktas spalio mėnesio viduryje“, – paaiškino finansų ministrė G. Skaistė.
Spalio mėnesį taip pat bus teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Finansų ministrė patikina, kad jame naujų mokesčių nebus. Didesnes išlaidas kompensuos iš surenkamų mokesčių.
„Naujų mokesčių tikrai neplanuojame. Į biudžetą tikrai nebus įskaičiuota. Atlyginimai bus didinami tiek mokytojams, tiek medikams ir apskritai viešojo sektoriaus bazinis dydis bus didinamas. Ir taip pat kalbame apie ženklesnius pokyčius pensijų sistemoje, kad nemažai lėšų bus nukreipta tam, kad mažintume vyresnio amžiaus asmenų skurdą – bus spartinamas pensijos indeksavimas, vienišų asmenų pensijos įvedimas. Pagrindiniai pokyčiai būtent susiję su pensijų didinimu ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimu.
Tenka pasidžiaugti, kad bent šitų visų krizių apsuptyje – tiek migrantai, tiek pandemija – visgi ekonomika sukasi pakankamai gerai ir pajamos yra renkamos tikrai geriau nei praėjusiais metais. Per šiuos mėnesius esame surinkę 28 proc. daugiau pajamų iš mokesčių nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir taip pat 5 proc. daugiau nei prognozavome rengdami šių metų patobulintą biudžetą pavasarį. Pakankamai gera ekonominė situacija su pajamų rinkimu leidžia turėti didesnę manevro laisvę, kad visgi ta ekonomika augtų. Bet kokiu atveju darbo užmokestis ir pensijos tiesiogiai turi įtaką ir vartojimui, ir ekonomikai ir, natūralu, kad norint, jog viskas augtų, turbūt, reikia investuoti ir į tai“, – teigė G. Skaistė.
