Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui 88 eurais padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios – MMA siektų 730 eurų, o minimalus valandinis atlygis – 4,47 euro. Sprendimas dar negalutinis – jį ruošiamasi priimti spalį po tolesnių diskusijų su Trišale taryba.
Šiemet minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 642 Eur, valandinis – 3,93 Eur.
Finansų minsiterijos skaičiavimu, MMA aktualus maždaug 129 tūkst. gyventojų.
Vyriausybės pasiūlytas MMA dydis yra 27 eurais didesnis, nei siūlyta vasaros pradžioje – per diskusijas Trišalėje taryboje Finansų ministerija ir Lietuvos bankas MMA siūlė didinti iki 703 eurų, darbdavių nuomonės skyrėsi – vieni palaikė 703 eurų dydį, kiti siūlė apskritai susilaikyti nuo didinimo. Profesinių sąjungų atstovai siekia dar reikšmingesnio MMA didinimo iki 750 eurų.
Tačiau Trišalė taryba, kaip ir ankstesniais metais, šiemet nesusitarė, kiek nuo kitų metų turėtų augti MMA – Vyriausybei teikė skirtingas pozicijas.
Vyriausybei iš esmės pritarus, penktadienį siūlymas vėl bus teikiamas Trišalei tarybai svarstyti, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas, rašė BNS.
Vadina vienu reikšmingiausių padidėjimų
Premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad po Vyriausybės sprendimo, 730 eurų dydis dar bus derinamas Trišalėje taryboje su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais.
„Tai, kas buvo anksčiau diskutuojama Trišalėje taryboje, šiek tiek atsilieka nuo to, ką diktuotų numanoma ekonomikos raida, po atnaujintų makroekonomikos prognozių“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji paaiškino, kad siekiama išlaikyti tinkamą MMA santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu. Finansų ministrė Gintarė Skaistė papildė, kad anksčiau 703 eurai buvo apskaičiuoti pagal kovo mėn. prognozes, o jau birželį buvo padidintos darbo užmokesčio prognozės kitiems metams. Anot jos, MMA yra vienas efektyviausių instrumentų paskatinti žmones dirbti ir grįžti į darbo rinką.
Ji priminė, kad MMA skaičiuojamas pagal formulę, tai su vidutiniu darbo užmokesčiu susietas dydis, svyruojantis tarp 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą daugiausiai MMA augo 2013 m. kuomet padidėjo 43 eurais“, – sakė M. Navickienė ir vertino, kad „į rankas“ dydis siektų 518 eurų.
Lietuvos banko atstovė paaiškino, kad siūlymas MMA padidinimas iki 730 eurų yra apskaičiuotas pagal pačioje Trišalėje taryboje patvirtintą metodiką. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad MMA augimas turės juntamą poveikį vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimui kitąmet – MMA pakelia ir kitų, uždirbančiųjų iki 1000 eurų, atlyginimus. Tačiau kainų augimo tai neturėtų paveikti.
„Šalies VDU augimas 2022 m. būtų maždaug 1,5 proc. spartesnis, palyginti su tuo augimu, jei MMA nebūtų keičiamas“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė ir pridūrė, kad nors vidutinis darbo užmokestis šiemet II ketvirtį buvo 12 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau mažiausią pajamų augimą šiemet gegužę patyrė mažiausius atlyginimus gavę asmenys.
Institucijos atstovai pripažino, kad didesnis MMA didins gyventojų disponuojamąsias pajamas ir paveiks visą ekonominį aktyvumą: dėl to maždaug 0,3-0,5 proc. punkto sparčiau didėtų privatusis vartotojimas, 0,1-0,2 proc. sparčiau augtų importas ir investicijos bei realus bendrasis vidaus produktas. Lietuvos banko atstovai neįžvelgė didesnio poveikio užimtumui ir nedarbui – didelis neapibrėžtumas.
M. Navickienė akcentavo, kad neigiamo poveikio dėl MMA padidinimo nesitiki: „Remiamės skaičiavimais, kurie buvo atlikti ir 2016 m., pakėlus MMA gana ženkliai, 16,8 proc. Tačiau tai neturėjo jokios neigiamos įtakos ekonomikai, BVP toliau augo, nedarbo rodikliai nuosekliai žemėjo, užimtųjų skaičius augo 2 proc,o valdžios sektoriaus finansai buvo pertekliniai ir tokie išliko iki 2019 m.“
Ministrė akcentavo, kad didesni atlyginimai ištraukia žmones iš ilgalaikio nedarbo ir menkina paskatas būti prisirišus prie išmokų. Tuo metu darbdavius tai skatina didinti produktyvumą, skatina ekonomiką, mat už didesnes pajamas žmonės perka paslaugas ir taip skatina ekonomiką.
Premjerė I. Šimonytė, pripažino, kad susitarimo su Trišale taryba gali nepavykti pasiekti, tuomet galutinai nuspręs Vyriausybė.
PSD siektų 50,95 eurų, išmokos bedarbiams didėtų mažiausiai 26 eurais
Su MMA susietos ir kitos įmokos ar išmokos.
Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias moka individualia ar kita savarankiška veikla besiverčiantieji, sudaro 6,98 proc. nuo MMA.
2021 m. tai siekia 44,81 eurą. Kitąmet, jei nustatyta MMA bus 730 eurų, savarankiškai besidraudžiantieji turės mokėti 50,95 Eur PSD per mėnesį.
Atitinkamai didėtų ir nedarbo išmokos. Šiuo metu nedarbo draudimo išmokas sudaro dvi dalys: pastovioji, susieta su MMA, ir kintamoji, kuri priklauso nuo vidutinių asmens pajamų.
Pastovioji dalis siekia 30 proc. MMA. Šiemet tai būtų 192,6 Eur, o kitąmet, jei MMA bus padidintas iki 730 eurų – išmokos dalis siektų 219 eurų. Skirtumas – 26,4 Eur. Minimalaus uždarbio gavėjams didėtų ir kintamoji nedarbo išmokos dalis, kuri sudaro 30-50 proc. vidutinių pajamų.
Su MMA susietos ir „Sodros“ įmokų grindys – tektų mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, kurie dirba ne pilnu etatu ir uždirba ne visą MMA.
Didesnis MMA reikštų ir tai, kad darbdaviai mažesnę dalį darbo užmokesčio fondo galėtų išmokėti dienpinigiais – neapmokestinami dienpinigiai tuomet, kai darbuotojui mokamas mėnesinis darbo užmokestis yra lygis ar didesnis nei 1,65 MMA.
Algą „į rankas“ lems NPD
Atlyginimas „į rankas“ priklauso ne tik nuo paties MMA dydžio, bet ir nuo atskaitomų mokesčių.
Darbuotojams, kurių pajamos nedidelės, taikoma mokesčių lengvata, vadinama neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) – daliai atlyginimo netaikomas 20 procentų gyventojų pajamų mokestis.
Šis NPD dydis priklauso nuo specialios įstatyme įtvirtintos formulės ir MMA dydžio – maksimaliai 400 eurų atlyginimo šiuo metu yra neapmokestinami, o maksimalią lengvatą gauna MMA gavėjai.
Jei NPD dydis ir formulė kitąmet nesikeis, kitąmet minimalus atlyginimas „į rankas“ siektų 521,65 Eur, jei asmuo nekaupia antros pakopos pensijų fonde.
Šiuo metu MMA „į rankas“ siekia apie 468,41 eurą. Padidėjimas – 53,24 euro.
Tikslus padidėjimas paaiškės tuomet, kai bus apsispręsta dėl to, koks NPD bus taikomas kitąmet.
Didinti NPD siūlė prezidentas Gitanas Nausėda (iki 450 eurų),o Lietuvos bankas siūlė NPD netgi prilyginti MMA. Šiuo metu savo pasiūlymus ruošia mokesčių darbo grupė, sudaryta Finansų ministerijoje.
Individualiais atvejais NPD dydis gali skirtis, jei asmuo gauna kitų pajamų.
Romanovskis: nepagarba socialiniams partneriams
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis stebisi, kad siūlomą MMA dydį tenka sužinoti tik dabar.
MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Pramonininkai: neigiamą poveikį labiausiai pajus eksportuotojai
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vertina, kad MMA kėlimas virš 731 Eur, kaip viešai siūlo profesinių sąjungų atstovai, pažeistų šį susitarimą, pasiektą Trišalėje taryboje.
„MMA kėlimo neigiamą poveikį labiausiai jaučia eksportuojančios Lietuvos įmonės. Tik Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės, pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus įmonės konkuruoja su kitomis vietinėmis įmonėms, todėl MMA didinimas neiškraipo konkurencinių sąlygų. Tokiais atvejais MMA didinimo kaštai paprasčiausiai perkeliami ant vartotojų pečių. Eksportuojančios įmonės negali vienareikšmiškai didinti produkcijos kainų lygio dėl mažėjančio jų konkurencingumo. Todėl didžiausią neigiamą MMA didinimo naštą patirs regionuose veikiančios ir eksportuojančios Lietuvos įmonės – įmonės, kurios COVID-19 krizės metu buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis“, – rašo konfederacija išplatintame pranešime.
