Mokesčio didinimui prieštarauja Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.
„Mūsų vertinimu, šis mokesčio padidinimas neturi jokios objektyvios priežasties, o tikroji priežastis yra degintojų noras pasididinti savo pajamas“, – „Delfi“ sakė jis.
Tačiau Vilniaus ir Kauno kogeneracinių bei Klaipėdos termofikacinės jėgainių atstovai aiškino, kad sąvartyno mokesčio padidinimas jų tarifams tiesioginės įtakos nedaro.
„Atitinkamai benzino akcizo pakėlimas yra naudingas elektromobiliams“, – palygino Klaipėdos „Gren“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius.
Siekia sumažinti patrauklumą
Kaip nurodoma Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifu, 10 eurų už toną, kuris yra gerokai mažesnis už atliekų deginimo įkainius.
„Dėl šios priežasties atliekų šalinimas sąvartyne išlieka patraukliu atliekų tvarkymo pasirinkimu.
Siekiant mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą, siūloma nuo 2023 metų mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydį didinti iki 50 eurų už toną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už aukštesnio prioriteto atliekų tvarkymo būdą – atliekų naudojimą energijai gauti. Toks žingsnis būtinas, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos keliamus tikslus ir užtikrinti tinkamą tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą“, – dėstoma dokumente.
Nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, o dėl sąvartyno mokesčio tarifo padidinimo biudžetas gaus papildomai iki 5 mln. eurų, darant prielaidą, kad atliekų šalinimas sąvartyne pastoviai (kasmet) mažėtų atitinkamai mažėjant ir įplaukoms.
Brangtų 8 eurais
Sąvartyno mokestis yra įskaičiuotas į vadinamąjį „vartų mokestį“. Pavyzdžiui, Vilniuje vartų mokestis šiuo metu yra 71 euras už toną. T. Vaitkevičius svarstė, kad kiek didėtų sąvartyno mokestis, tiek padidėtų ir vartų mokestis (iki 111 eurų už toną).
„Mūsų tarifas yra tvirtinamas akcininkų susirinkime. Žinoma, gali būti ir kitoks sprendimas, amortizuojant maržas, siekiant išsaugoti kuo mažesnį tarifą“, – pastebėjo jis.
Tačiau „vartų mokestį“ sumoka atliekų tvarkytojai, o gyventojai moka rinkliavą, kurios metinė suma, T. Vaitkevičiaus skaičiavimu, galėtų tapti 8 eurais didesnė.
„Šiuo metu, jei skaičiuotume, kad vienos tonos sutvarkymas kainuoja apie 150 eurų, iš to kiekio 19 proc. (penktadalis) yra pašalinama, tai – 200 kilogramų. Šiuo metu mokestis yra 10 eurų. Taigi vienai tonai tenka apie 2 eurus.
Atitinkamai, tokios proporcijos ir būtų. Jei mokestis būtų 50 eurų, reiškia 8 eurais pabrangtų tonos tvarkymas. Įvertinant, kad viena šeima (3 asmenys) apie toną sugeneruoja per metus, tokio dydžio pokytis ir būtų“, – dėstė VAATC vadovas.
T. Vaitkevičius įvardinti 19 proc., tai po rūšiavimo liekančios atliekos. „Jos susidaro po mišraus komunalinių atliekų srauto apdorojimo mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose. Jos šalinamos sąvartynuose“, – sakė jis.
Pasigenda logikos
T. Vaitkevičiaus vertinimu, mokesčio padidinimas atliekų tvarkymo sistemai teigiamos įtakos neturės.
„Geriausias pavyzdys – mokestis už asbesto šalinimą. Asbesto tvarkyti kitaip šiuo metu neturime kaip. Mes siekiame, kad jis būtų sutvarkytas, ištrauktas iš pamiškių, patvorių ir pan., bet kartu didiname jo kainą. Tai mažai suprantama, jokios aplinkosauginės logikos, mano požiūriu, tikrai nėra“, – sakė jis.
VAATC vadovo manymu, siekiant mažinti šalinimą sąvartynuose geresni sprendimai būtų perdirbimo pajėgumų didinimas. „Taip pat ministerija gali nustatyti, kas negali būti šalinama. Tai turėtų didesnį poveikį tam, kad šalinimas mažėtų“, – sakė T. Vaitkevičius.
Pašnekovas taip pat nuogąstavo, kad nesant kogeneracinių jėgainių tarifų reguliavimo, padidėjus sąvartynų mokesčiui, savo įkainius galėtų padidinti ir jos.
„Degintojų kaina ir šiuo metu yra mažesnė. Jei norima paskatinti deginimą, to nereikia daryti. Atliekų šalinimo kaina visose regionuose yra didesnė už deginimo kainą“, – sakė jis.
Apie tai, kad didesnis mokesčio tarifas gali būti naudingas degintojams sakė ir A. Reipas.
„Ministerija sako, kad motyvas yra, jog nebūtų šalinamos atliekos. Tačiau atliekų šalinimas 2020 metais buvo tik 15 proc. Tai reiškia, kad motyvo nėra, nes ir be mokesčio nėra šalinama“, – dėstė jis.
Asociacijos vadovo vertinimu, sąvartyno mokestis pakelia sąvartyno kaštus, o tada visi kiti tvarkytojai turi objektyvias galimybes pasididinti savo pajamas. „Kaip spiralė pasisuka“, – aiškino A. Reipas.
„Tai lobizmas iš atliekų degintojų, kad būtų deginamos ne tik tos atliekos, kurios dega, bet ir mineralinės atliekos. Daug komunalinių atliekų yra pelenai, sąšlavos, smulkios atliekos po remonto darbų, po įvairiausių namų priežiūros darbų, rūsių valymo ir t. t. Jos neturi nei energetinės vertės, nei galimybės jas perdirbti yra.
Ministerija nori apmokestinti ne tik šalinamas, perdengimui naudojamas, bet ir tas atliekas, kurios neturi jokio kito tvarkymo būdo. Tai reiškia, kad jiems nesvarbūs žmonės. Svarbūs kažkieno interesai, kai po gražiu lozungu didiname visiems vartotojams kaštus“, – sakė jis.
Pašnekovas siūlė labiau orientuotis į gamintojų atsakomybę.
„Jei perki baldus, tai sumoki ir už jų sutvarkymą, kai jie taps netinkamais. Už atliekų sutvarkymą sumokėtų vartojantys, perkantys daiktus. Dabar tvarkymo naštą užkrauname ant močiutės, kuri nei pirks, nei naudos, nei keis. Ji sumoka už visus turtingus, galinčius pirkti ir vartojančius, galbūt net besaikiai“, – kalbėjo A. Reipas.
Tiesiogiai neveikia
Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių atstovas Artūras Ketlerius pastebėjo, kad atliekų tvarkymo būdų hierarchijos prasme, šalinimas sąvartyne yra kraštutinė ir turėtų būti nepatraukliausia priemonė, o į sąvartynus turėtų būti vežamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ar panaudoti kitaip, arba iš neperdirbamų atliekų atgauti energiją.
„Tačiau tik simbolinis 10 eurų už toną taršos mokestis atliekų šalinimą sąvartynuose išlaiko pakankamai patrauklia finansiškai alternatyva ir neskatina mažinti sąvartynų, o tuo pačiu aplinkos taršos. Dar 2014 metais Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, kuriais numatė, kad jau nuo 2020 metų už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose bus taikomas 44,89 euro už toną aplinkosaugos mokestis.
Šio didesnio mokesčio taikymas buvo atidedamas, iki kol Lietuvoje visu pajėgumu pradės veikti energiją iš atliekų gaminančios jėgainės ir neliks prasmės atliekas šalinti sąvartynuose. Svarbu ir tai, kad, mūsų žiniomis, regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra pritarę tokiam mokesčių pakeitimui iki 50 eurų už toną.
Kalbant apie kogeneracinių jėgainių atliekų sutvarkymo kainas, ateityje jas reguliuos Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Šios kainos apskaičiuojamos pagal sąnaudas, o didžiausią įtaką joms daro apyvartinių taršos leidimų kainų pokyčiai (nuo 2017 metų jų kainos išaugo apie 10 kartų) ir pačių atliekų kokybė. Alternatyvių atliekų sutvarkymo būdų kainos, tarp jų ir sąvartynų vartų mokestis, nedaro tiesioginės įtakos kogeneracinių jėgainių vartų mokesčiams“, – sakė jis.
Taip pat kalbėjo ir A. Kasparavičius: „Mokestis tiesiogiai įtakos nedarys“.
„Sakyčiau, kad tai tolimas išvedžiojimas. Mes manome, kad sąvartyno mokesčio didinimas yra neišvengiamas ir veda prie to, kad sąvartynas būtų pati blogiausia alternatyva, kur dėti atliekas. Visos kitos alternatyvos, taip pat atliekų deginimas, perdirbimas, rūšiavimas būtų kaip įmanoma pigesni.
Manome, kad RATC gina savo pozicijas. Jie nenori to, nes supranta, kad atliekų srautas į sąvartynus mažės. Klausimas – kaip greitai. Manome, kad jų teiginys yra grįstas šiais dalykais.
Ar mūsų mokestis didės? Tam reikia mokestį suderinti su 10 savivaldybių. Tai sudėtingas procesas. Mūsų jėgainė pajamas gauna iš trijų šaltinių: šilumos, elektros pardavimo ir iš vartų mokesčio. Vartų mokestis nėra esminis klausimas, dar yra apyvartiniai taršos leidimai, kurie kasmet brangsta. Nėra jokio tiesioginio ryšio tarp sąvartynų mokesčio padidinimo ir mūsų mokesčio padidėjimo“, – aiškino „Gren“ atstovas.
