„Pandemija daugelį mūsų privertė išmokti naudotis ZOOM ar Teams programėlėmis, mokytis ir dirbti iš namų, net kasdienį maistą pirkti elektroninėse parduotuvėse, – pranešime žiniasklaidai pastebi CVMarket.lt rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė. – Ir nors dabar nuotolinio darbo mastai mąžta, šie nauji dalykai jau įsitvirtino gyvenime – nemažai lietuvių, kaip rodo mūsų atliktas tyrimas, jau dirba hibridiniu būdu, pvz. dvi dienas iš namų, o tris – iš biuro.“
Anot jos, Lietuvoje populiarėja ir dar viena naujiena – darbostogos, užgimusios dar prieš karantinus ir išpopuliarėjusios kartu su nuotoliniu darbu. Štai Japonijoje darbostogų rinka, kaip rodo 2020 m. vykdyto „Yano Research“ tyrimo duomenys, pernai metais įvertinta 69,9 mlrd. jenų (544,2 mln. Eur.). Prognozuojama, kad 2025 m. jos apimtis išaugs net iki 362,2 mlrd. jenų (2,8 mlrd. Eur).
Norinčių pabandyti nemažai
Kaip paaiškėjo iš CVMarket.lt atliktos apklausos, kurios metu apklausti 1013 Lietuvos dirbančiųjų, persikelti kur nors prie jūros ar į kitokią kurortinę vietovę (neretai net ne Lietuvoje, o kur nors užsienyje) ir dirbti iš ten randant laiko ir poilsiui, jau pabandė ir liko patenkinti 8,9 proc. lietuvių.
Dar 4,4 proc. paminėjo, kad į apklausos klausimą atsakinėja būtent iš darbostogų. 5,9 proc. nurodė, kad „padarbostogauti“ susiplanavę dar šiemet, o 37 proc. atsakė, kad tikrai ketina apie tokią poilsio formą pagalvoti.
Gal ketinančių išbandyti ar jau išbandžiusių šią poilsio ir darbo derinimo formą būtų daugiau, tačiau kiek mažiau nei penktadalis (21,5 proc.) apgailestavo, kad jų darbas netinkamas dirbti nuotoliu, 6,3 proc. nuogąstavo, kad su tokiais norais nesutiks valdžia.
Dar 4,4 proc. abejojo, ar pavyks pailsėti tokiomis sąlygomis, nes jų darbas pernelyg intensyvus ar įtemptas, o 11,5 proc. įsitikinę, kad idėja ilsėtis ir dirbti vienu metu yra prasta.
„Darbostogaujančių“ daugiau tarp jaunų
Dėl darbo ir poilsio derinimo skeptiškiau nusiteikę tie dirbantieji, kam per 30 m. Jų tarpe daugiau teigiančių, kad toks derinimas – nieko gero, taip pat abejojančių, ar tokia idėja patiks vadovui, tačiau tuo pat metu išbandžiusių darbostogas daugiau nei jaunesnių darbuotojų segmente.
Tiesa, tarp vyresnių gausiau buvo ir tokių dirbančiųjų, kurių darbas netinkamas dirbti nuotoliu. Tačiau daugiau jaunesnių darbuotojų atsakė, kad šiuo metu darbostogauja, ketina išbandyti tokią poilsio formą, ar nusiteikę rimčiau apie ją pagalvoti. Kiek netikėta, kad tarp argumentų, kodėl negali rinktis tokios poilsio formos, jauni šiek tiek dažniau už vyresnius kolegas rinkosi atsakymą „Mano darbas pernelyg intensyvus ar įtemptas“.
Vyrų ir moterų požiūris į darbostogas labai panašus. Gal tik daugiau stipriosios lyties atstovų negali pasinaudoti tokia poilsio ir darbo forma, nes dirba darbus, nepritaikytus nuotoliui, o daugiau moteriškos lyties atstovių nuogąstauja, kad išbandyti tokios naujovės neleis viršininkas. Tačiau čia pat paaiškėja, kad darbostogas jau išbandžiusių ir tuo patenkintų yra daugiau tarp moterų.
Ketinančių dar šiemet išbandyti naujovišką darbo ir poilsio būdą priskaičiavome vienodai, o šiuo metu „darbostogaujančių“ – kiek daugiau buvo tarp vyrų. Maždaug po lygiai vyrų ir moterų apie hibridines atostogas ketina pagalvoti rimčiau.
