Į „Delfi“ kreipęsis gyventojas stebėjosi: kaip atsitiko, kad Varėnoje ar Lazdijuose kone nėra sodybų nuomai – ar tik nebus nelegalūs migrantai jose apsistoję? Panagrinėjus „Booking.com“ ar kitose svetainėse pateikiamus siūlymus, atrodytų, kad iš ties tėra vienas kitas pasiūlymas.

Tačiau verslininkai patikina, kad migrantai tikrai nakvynių neperka: būta atvejų, kad bandė įsiprašyti nemokamai.

Tačiau dėl nelegalių migrantų kyla kitų problemų – kyla nerimo sodybų lankytojams, retkarčiais su neteisėtais migrantais tenka susidurti tiesiogiai.

Pasienyje verslininkų gausius vasaros užsakymus dar papildė poreikis apgyvendinti pareigūnus, užsakymai maitinti migrantus.

17 migrantų paprašė maisto

Marius Lazdinis turi sodybą Margionyse, Dzūkijos nacionaliniame parke – kai joje nesiilsi pats, nuomoja. Jam pačiam asmeniškai teko susidurti ir netgi dalyvauti 17 migrantų sulaikyme.

„Rugpjūtį buvome čia tris savaites – pirmą savaitgalį, rugpjūčio 7 dieną, pagavome 17 migrantų. Galima sakyti – kaime suradome patys. Įdomiai ten – vyko kaimo šventė, klojimo teatras, dėl kurio kaimas žymus. Tuo metu daug teatrų suvažiavo iš Lietuvos, o po to vakare vyko šventė. Mes sėdėjome ir kažkaip draugai nuėjo pasižvalgyti – pamatė, kad bėga keli pasislėpę. Tada išėjome ieškoti, išvažiavome su mašina. Pasivijome tris migrantus ir jie tada mus apspito – iš viso 17 buvo“, – prisimena M. Lazdinis.

Vyrai paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau nebuvo tikri, ar į jų skambutį sureaguota – per pažįstamus gavo pasieniečių telefono numerį. O migrantus palydėjo iki pagrindinio kelio – į priešingą pusę, nei jie ėjo.

„Nulydėjom, pasiūlėm, kad jie pasėdėtų palauktų. Jie sako – nori valgyt. Mes jiems išvirėm puodą arbatos, surinkom greitai, ką turėjome, sūrį, duoną, mėsos, ir, kai grįžome, policija jau buvo atvažiavusi. Iš pradžių vienas ekipažas, po to jau privažiavo ir krašto apsaugos pora ekipažų ir policijos. Mes juos pamaitinome kažkiek ir palikome“, – pasakoja M. Lazdinis.

Lietuvos parkai
Foto: VSTT

Jis vertina, kad migrantų srautai nepaveikė užsakymų, tačiau šiek tiek nerimo įneša.

„Truputį neramu ir patys kalbamės, ir su žmonėmis kaime, kad neramu. Siūlėme, kad moterys bent jau neitų vienos grybauti į mišką. Nors šiaip jie taikūs, bet ką gali žinoti. Žinoma, kad yra nerimo, dabar grybų sezonas, tai mes ir prašome, ir jaunesnių mergaičių, ir moterims siūlome, sakome, atsargiai, neikit į mišką po vieną. Neramu, ir pradėjom rakinti viską. Anksčiau kartais ir nerakindavome ūkinių pastatų. Dabar negali žinoti, ką rasi tam pastate atsikėlęs, jeigu durys nerakintos“, – dėsto M. Lazdinis.

Tačiau papildomo saugumo įneša tai, kad dabar aplink apstu pareigūnų.

„Policijos dabar daug iš tikrųjų, budi pastoviai, pasikeitusi yra aplinka. Kiek einame pasivaikščioti, policijos daug, automobiliai važinėja aplinkui, budi, patruliuoja. Tai, iš vienos pusės, gal ir geriau, nes anksčiau nebūdavo nieko. Bet kita vertus, jaučiasi tokia kaip ir įtampa“, – lygina M. Lazdinis.

Jis mini, kad ir dažniau aplinkiniai gyventojai pastebi migrantų nedideles grupeles, paprastai po 3-4 žmones, einančius Druskininkų link.

„Daugelis iš mūsų galvojo, kad yra siena ir kad ji gerai saugoma. Dabar kaip ir nustebome sužinoję, kad ta siena, pasirodo, atvira“, – truktelėjo pečiais M. Lazdinis.

Margionių sodybos savininkas viliasi, kad dėl to užsakymų nesumažės – bent jau kol kas to nepajuto.

Migrantus maitinęs verslininkas: ne kas dieną mes taip valgome

Verslininkas Romualdas Spulis kontroliuoja šakočius ir kitus maisto produktus gaminančią bendrovę UAB „Romnesa“, taip pat turi apgyvendinimo įstaigas Ignalinoje, šalia Druskininkų, o taip pat ir Molėtų rajone ir kitus verslus.

Verslininkas teigė, kad patyrė vieną nedidelį incidentą Druskininkuose, sodyboje „Ignė“.

„Rytietiškos išvaizdos žmogus kelias dienas trynėsi aplink mus, atvažiavęs su vokiška mašina. Mes informavome policiją. Jis pas mus prašėsi nakvynės nemokamai – nesutiko darbuotojos. Matėsi, kad tai buvo ne europietis. Kiek supratome, jo funkcijos buvo laukti tėvynainių netoli sienos, kad juos įsivežtų į Vokietiją. Mano darbuotojai visi informuoti – jeigu matote kažkokią situaciją, susijusią su pabėgėliais, tikrai informuokite atitinkamas struktūras. Atvažiavusi policija išsiaiškino, kad, jų nuomone, galimai tas asmuo laukė savo tėvynainių, kad pasiimtų į Vokietiją, nes automobilis buvo vokiškais numeriais. Bet jis – jau legalus europietis“, – stebėjosi verslininkas.

Romualdas Spulis
Foto: BFL / Andrius Ufartas

R. Spulis patikina, kad anksčiau viešbutyje durų nereikėdavo rakinti, viską stebi kameros, o kiekvienas klientas dėl užsirakinimo galėdavo spręsti pats.

„Niekada jokių incidentų neturėjome, net adata ten nedingo. Bet dabar mes rakinamės duris“, – kalbėjo verslininkas.

Migrantų krizė atnešė papildomų užsakymų – kartais apnakvindinti reikia komandiruotus pareigūnus, o taip pat, per krizę teko skubiai organizuoti migrantų maitinimą.

„Man teko juos maitinti, bet dabar jau nemaitiname. Maitinome gana nepigiai, bet gerai, ko tikriausiai ir nereikia. Bet liepos mėnesį, šeštadienį, gavome skambutį, kad reikia labai greitai, jau rytoj, būk geras, pradėk maitinti. Tai pradėjome nuo 28 žmonių. Darbuotojai nelabai noriai ten važiavo, vis tiek, žinote, jie ir duris daužo, yra ir problemų su jais. Tai darbas, kuris neteikia didelio malonumo. Bet mūsų prašė savivaldybė. Buvo pats darbymetis, kai liepą visi dirba 120 proc. nuo turimų galimybių, prisiimti buvo labai sudėtinga. Po to migrantų padaugėjo iki šimto, o po to mes jau jų nebemaitinome“, – pasakojo R. Spulis.

Verslininkas dalijosi nuomone, kad migrantų problema nedidelei valstybei kelia labai daug iššūkių.

„Suprantami man įsipareigojimai ES, žmogaus teisės ir humanizmas, bet mes nesame ta šalis, kuri galime skirti tiek finansų, tiek darbo laiko, tiek protų laiko dirbti pabėgėliams, kai institucijos galėtų dirbti Lietuvai. Čia mano asmeninė nuomonė, bet truputį skaudu, kai mes juos maitiname, žmonės vežioja ir sako, na ne kas dieną mes taip valgome“, – kalbėjo R. Spulis.

Pajamos verslininko taip pat nedžiugino: „Vis vien gauname iš to kažkokias pajamas, bet gauname ir rūpesčio. Malonumo didelio nejaučiame gaudami pajamas iš biudžeto, kurias suvalgo svetimšaliai, kai tikrai yra mūsų Lietuvos žmonių, kurie ne geriau gyvena nei jie dabar“ .

Verslininkas Romualdas Spulis šakočius kepti pradėjo ir prie Druskininkų (R. Šeškaičio nuotr.)
Foto: R.Šaknio nuotr.

Tai, kad kaimo turizmas šiemet populiarus, nėra susiję su neteisėta imigracija.

„Taip buvo ir pernai, nes didelė dalis lietuvių, kurie buvo pamėgę tolimuosius šiltuosius kraštus, jie likę Lietuvoje. Čia jau ne migrantų problema, o, manau, COVID-19. Mūsų užimtumas liepos mėnesį, ypač iki rugpjūčio vidurio, kai buvo geri orai, jis tikrai siekė 98 proc. – net savaitės viduryje neturėjome vietų“, – paaiškina verslininkas.

Jis vertino, kad migrantai nesudarys didelio poveikio verslams.

Dauguma apie migrantus tik girdėjo

Nepaisant didelių migrantų srautų, dauguma „Delfi“ kalbintų pasienio sodybų šeimininkų apie neteisėtų migrantų problemą tėra girdėję, bet patys tiesiogiai su ja nesusidūrę.

„Mes arti sienos esame, bet pro mus kaip ir nevaikšto migrantai. Jų srautas sumažėjo. Pas mus sodyba yra aptverta didele tvora, yra kameros, viskas. Mes esame šalie posto, kur važiuoja sunkvežimiai, ir čia yra tvoros, kameros davikliai, dėl to pas mus nevaikšto. Vienas buvo peršokęs, tai iš karto sustiprintos pajėgos greitai sureagavo ir pagavo vieną nelegalą“, – pasakojo Šalčininkų r. prie sienos esančio „Milvados kampelio“ atstovas.

Jis abejojo, ar ką labai migrantai baimintų – šiuo metu situacija kontroliuojama.

Poškonyse esančios sodybos „Po vienu rūmu“ šeimininkė Elena pastebėjo, kad svečiai teiraujasi, ar saugu, ar neužklysta nelegalūs migrantai, tačiau verslui tai nesutrukdė.

Lazdijų krašto kaimo turizmo sodybos
Foto: DELFI / Modesta Meškė

„Svečių srautas nėra sumažėjęs, bet tokių baimių ir klausimų iš svečių pusės buvo. Mums nepasitaikė atvejų, kad kas iš migrantų būtų kas šalia apsistojęs, ar ieškojęs, nesimatė nei mūsų kaimelyje, nei sodyboje. Iki sienos čia yra geri 3 kilometrai. Duris mes kaip rakindavome, taip ir rakiname. Bet mano tėvai, kurie gyvena už 3 km, arčiau sienos, jiems taip, tikrai pasikeitė įprotis. Jie rakina namus ir užsirakina jau 9 vakare, ko anksčiau nedarydavo. Išeidami – taip pat. Bet gal čia vyresnių žmonių tokios baimės, o jaunimas kitaip reaguoja“, – kalbėjo Elena ir kvietė apsilankyti.

Rūtos Sakalienės kaimo turizmo sodyboje migrantų taip pat niekas nematė, tačiau verslas buvo sustabdytas dėl pandeminių ribojimų.

„iki mūsų jie neprieina, neteko sutikti. Dažnai einame ir pagrybauti – neteko sutikti. Nesibaiminame, neturime žinių, kad baimintųsi ir gyventojai, ar kažką būtų pastebėję, kokius pašalinius asmenis – nė karto nebuvo tokio atvejo“, – kalbėjo vyriškis iš Lazdijų r. esančios „Akmenėlio“ kaimo turizmo sodybos.