„Mes auginame avietes ir braškes“, – tik atvykus į Jonavos rajoną, Pūstelninkų kaimą, pasitikęs mus sako ūkio šeimininkas Ramūnas.
Auginamos avietės čia, pasak jo, dviejų rūšių: vienos dera rudenį, kitos – liepos pradžioje, tad juokauja, kad vienų paragauti jau nebepavyks.
Dirbamos žemės šeima iš viso turi 12 hektarų. Uogynų yra apie 6 hektarus: 5,2 hektaro aviečių, hektaras braškių.
Kalbėdamas apie jau ketvirtus metus šiemet imamą derlių vyras sako, kad iš vieno hektaro šeima įprastai gauna apie 2-3 tonas aviečių. Dalį jų parduoda turguje, dalį – perdirba.
Ramūno žmona Vaida patikslina, kad jiedu dar prekiauja ir filtruotomis bei nefiltruotomis aviečių sultimis, sirupu.
„Sultys – be jokio pridėtinio cukraus, natūralios, gaminamos išsaugant visus vitaminus. Viskas supilstoma į buteliukus“, – sako ji.
Kol kas šeima nuosavo pilstymo cecho neturi, tokią paslaugą perka, bet Ramūnas prasitaria, kad tokia svajonė tikrai yra.
„Kol kas tai tik mintys, bet kada nors jos išsipildys. Norisi iš uogos gauti viską, kas įmanoma“, – sako jis ir aiškina, kad jie auginti avietes pasirinkę tiek dėl to, kad labai mėgsta šią uogą, tiek dėl ekonominių sumetimų.
„Jas auginti pigiau nei šilauoges“, – iškart lygina šeimininkas.
Šeima sodybą su žemėmis paveldėjo iš Ramūno giminių, o anksčiau čia buvęs mažas šeimos gyvulininkystės ūkis su keletu galvijų.
„Kai paveldėjome, norėjosi kažką sukurti savo. Žemė čia nėra labai derlinga, kad galėtume puoselėti grūdines kultūras, tad nusprendėme įkurti uogininkystės ūkį.
Viskas prasidėjo nuo vieno lauko, čia buvo pirmoji mūsų plantacija“, – ranka į avietes rodo Ramūnas.
Jiedu patys su šeima sako pirkę aviečių daigus, juos sodinę, įrenginėję laistymo sistemą. Vėliau, kaip teigia, atsiradusi ir antra, ir trečia aviečių plantacijos. Dalį ūkiui reikalingos technikos šeima įsigijusi gavus paramą.
„Domėjomės, kaip auginti uogas, vyko seminarai, mokėmės iš savo klaidų. Jų tikrai buvo“, – neslepia Ramūnas.
Šis ūkis, kaip patikslina, šiandien dar nėra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Abu su Vaida jiedu dirba ir gyvena Vilniuje.
„Kaip juokaujame, sezono metu, šiltuoju periodu, esame tarp Vilniaus ir Jonavos.
Aš pats vadovauju autoservisui, o žmona yra medienos gaminių technologė. Nieko, susijusio su žemės ūkiu“, – juokiasi abu, bet priduria, kad darbuotis gryname ore jiems tikras malonumas ir net savotiškas poilsis.
„Mums čia – atgaiva. O didelis išsigelbėjimas šis ūkis buvo ir karantino metu, čia vaikams daugiau laisvės nei būti bute“, – sako ir Vaida.
Anot Ramūno, tikrai galima sakyti, jog jų auginamos braškės ir avietės yra ekologiškos, nors reikiamų sertifikatų jie kol kas neturintys, tačiau neatmeta, kad ateityje tai bus oficialu.
„Avietės yra labai brangi ir lepi uoga.
Ją sunku transportuoti ir jos laikymas labai trumpalaikis. Pačioje pradžioje būdavo taip, kad tikėjomės, jog nuskinta uoga daugiau laiko galės išbūti vėsioje patalpoje, bet užtenka ir tik nakties, jei indelyje yra bent viena kiek pagedusi uoga, ji sugadina ir kitas.
Reikia greitai jas realizuoti, visada stengiamės tą pačią dieną atiduoti į pirkėjo rankas ir juos perspėjame, kad apdorotų“, – sako Vaida.
Klientai, kaip pasakoja, įsigyti uogų atvyksta tiek į ūkį, tiek į turgelius, kuriuose šeima pati prekiauja, tiek užsisako socialiniame tinkle „Facebook“.
Paklausti, ar ateityje šeima planuoja dar labiau plėsti savo auginamų uogų asortimentą, jie sako kada nors tokios idėjos neatmetantys, tačiau kol kas tokių planų neturi.
