Laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad įmonėms svarbu ne tik apsaugoti savo darbuotojus, bet ir planuoti užsakymų įvykdymą. Dėl šių priežasčių darbdaviai ir reikalauja darbuotojų testuotis arba skiepytis.

„Dabar užsakymai nėra ilgalaikiai, jie labai trumpalaikiai, toks gyvenimas. Ir tu turi įvykdyti įsipareigojimus su labai drakoniškais reikalavimais. Jeigu nelaiku, ne taip, tada arba tu ateityje iš viso negausi užsakymo, arba nemažai gali gauti baudų. Darbdavio logika, kad jis turi kontroliuoti situaciją, jis turi nuspėti, kad tie darbuotojai, kurie tiesiogiai prisideda prie to užsakymo vykdymo, kad jie bus. Nes paimti iš 250 tūkst., kurie šiai dienai užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tu greitu laiku jų negali paimti. Jeigu užsakymas neįvykdytas, tai ekonomine prasme gali būti pakankamai liūdna situacija, kad daugiau negausi. Tada darbdavys labai aiškiai pasitikrina, kad yra šitos silpnos vietos ir aš turiu būti garantuotas, kad šitoje pozicijoje darbuotojas ir rytoj, ir poryt, ir mažiausiai pusę metų dirbs. Daugiausia tai susiję su eksportu, kuris generuoja apie 60 proc. mūsų ekonomikos.

Praeitą savaitę grįždamas iš Naujosios Akmenės užsukau į vieną pakelės kavinę ir iš pradžių aš šiek tiek pasipiktinau, kad manęs klausia ar turite galimybių pasą, lyg ir turiu, bet nepasiėmiau. Tada bandžiau susivesti, ryšio nėra, likau nepavalgęs. Viduje buvo toks susierzinimas, bet pagalvojau, gerai, kad taip yra, kad jau pradėjo žmonės apie tą magišką rugsėjo 13 dieną. Jie siekia apsaugoti ir savo personalą, dėl to, kad žmonių migracija yra labai didelė ir jeigu tu nori pabandyk dabar rasti gerą virėja. Netgi tų pardavėjų nėra. Jie galvoja ne tik apie Vyriausybės nutarimo vykdymą, bet ir kaip apsaugoti savo personalą. Manau du tie dalykai, pirmas ekonominis, kuris tiesiogiai susijęs su užsakymų vykdymu ir tolimesnėmis tavo galimybėmis dalyvauti ekonomikoje. Kitas motyvas – tu saugai tiesiogiai savo darbuotojus“, – paaiškino D. Arlauskas.

Darbdavių atstovas: testą turėtų apmokėti pats darbuotojas

D. Arlauskas teigė, kad skiepijimuisi yra alternatyva – testas.

Danas Arlauskas

„Jeigu nenori skiepytis, turi įrodyti, kad esi sveikas ir tada testuokis. (…) Jeigu tu nenori skiepytis, tada klausimas, kas turi padengti testus. Čia jau mūsų nuomonės su profesinėmis sąjungomis išsiskiria. Mes sakome, kad jeigu tu nenori to, ką valstybė duoda nemokamai, tada atsiprašau, bet už savo pinigėlius. Jei nori būti laisvas nepriklausomas. Irgi gudrauja: noriu būti laisvas, bet kitų sąskaita. Mes nesutinkame su šituo. Įmonės pajamas formuoja. Jeigu mes testuosime, tada nukenčia tie, kurie jau pasiskiepijo, tai teisingumo principas verčia mus formuoti“, – teigė jis.

Jeigu tu nenori to, ką valstybė duoda nemokamai, tada atsiprašau, bet už savo pinigėlius. Irgi gudrauja: noriu būti laisvas, bet kitų sąskaita.
Danas Arlauskas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pirmiausia tikino, kad ne visose veiklose darbdavys gali nušalinti darbuotoją, jei šis nesitestuoja ir nesiskiepija.

„Mes turime veiklas, kurios įrašytos į privalomo testavimo sąrašą. Tai būtent tos veiklos ir gali nurodyti savo darbuotojams privalomai testuotis. Jeigu darbuotojas nesutinka testuotis, tuomet yra galimybė tą darbuotoją nušalinti. Visos kitos veiklos, ir ką sėkmingai darbdaviai naudodamiesi vien tik ta paleista antimi ir žinute, dabar šiuo metu ir daro spaudimą darbuotojams. Tai visoms kitoms veikloms nėra privalomo testavimo ir tuo labiau skiepijimosi. Reikalavimas dėl galimybių paso arba testuotis, arba privalomai skiepytis yra visiškai neteisėtas. Neveltui Vyriausybė šiuo metu keičia Užkrečiamųjų ligų ir kontrolės įstatymą. Yra pateiktas projektas, kur tai galėtų būti įteisinta. Bet čia turėtų pereiti ir Seimo barjerą šitas įstatymas. Kalbėti dabar, kad galima bet kaip ir bet ką nušalinti būtų visiška klaida ir neteisybė.

Kitas dalykas, su tuo nauju projektu įvedamas visiškai naujas dalykas. Tai, kad testavimas ar jo finansinė atsakomybė turėtų nugulti ant darbuotojo pečių. Kalbėjo ilgai, kaip svarbu gamybiniai procesai, kaip darbdavys susirūpinęs, kad niekas nenutrūktų, dėl to ir spaudžia tuos darbuotojus testuotis ar skiepytis, tai noriu akcentuoti, kad darbuotojas ateina į darbą ne kavos išgerti, ne televizorių pažiūrėti ir darbuotojas eidamas į barą neprašo darbdavio susimokėti už testą. Darbuotojas ateina į darbo vietą atlikti darbo funkcijų. Tam mes turime net du įstatymus – Darbuotojų sveikatos ir saugos ir Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos, kurie nurodo mechanizmą, kuris įpareigoja darbdavį sudaryti saugias darbo sąlygas“, – teigė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

Ji įsitikinusi, kad jei testavimas privalomas, darbdavys pats turi apmokėti šias išlaidas.

„Dabar toks jausmas, kad Vyriausybė nusiplauna rankas, darbdaviai nusiplauna rankas. Viskas sudėta priešinant pačią visuomenę, kad pats darbuotojas yra kaltas. Ir dabar kalbama, kad yra nemokami skiepai, tegu eina skiepytis, jei neina skiepytis, tegu moka. Aš suprantu, bet tokia retorika kelia didžiules įtampas darbo vietose ir tą mes matome. Daugybė skundų ateina. Ir iš pačių darbdavių, kurie teiraujasi elementarių dalykų: kaip vykdyti testavimo procesą, kas yra privalomas ar neprivalomas skiepas, kaip kontaktuoti su darbuotoju. Turėjau kelis skundus, kad buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, visuomenės sveikatos centrą ir atsakymų niekas neduoda, niekas neatsako į laiškus. Tas procesas rodo tai, kad mes išmetame kažkokį nurodymą, Vyriausybės nutarimą, o kaip įgyvendinti niekam neįdomu.

Skiepytis reikia, bet ar reikia versti skiepytis? Vyriausybė rėkte rėkia, nėra priverstinių skiepų. Pagal naują projektą žiūrime, darbuotojui, kuris uždirba minimalų atlyginimą reikės kas savaitę mokėti 30-70 eurų už testą. Išeina, kad visą savo atlyginimą išleis testavimui? Ar tai normalu? Aš manau, kad tai nenormalu“, – teigė profsąjungų atstovė.

Pagal naują projektą žiūrime, darbuotojui, kuris uždirba minimalų atlyginimą reikės kas savaitę mokėti 30-70 eurų už testą. Išeina, kad visą savo atlyginimą išleis testavimui? Ar tai normalu?
Inga Ruginienė

Darbdavių atstovas savo ruožtu teigė, kad I. Ruginienė viską suveda į teisės sferą, bet ne teisingumo.

„Mes turime kalbėti ne vien tik apie teisę, kad darbdaviai pagal tą įstatymą turi, bet ir teisingumo. Aš tada sakau, o kaip tada tie, kurie pasiskiepijo, kurie turėjo supratimą? Jie ir laisvi žmonės, jei nepatinka šita tvarka. Mes sukūrėme valstybę, demokratiją, pasirinkite tą vietą, kur nėra šitų reikalavimų ir viskas. Inga, jūs teigiate, kad tie darbuotojai kaip kokie įkaitai, tarsi kalėjime kažkokiame ir prižiūrėtojai jiems nesudaro tinkamų sąlygų. Tai jūs viską norite susukti į šitą sritį. Mes gi kalbame, kad teisinėje valstybėje svarbus ir teisingumo principas. Mes apeliuojame į teisingumą, t. y. kitų darbuotojų, kurie supranta, kad tai pilietiškumas, tai yra pareiga, kad valstybė nemokamai juos skiepija, tai kodėl tuomet kitiems, kurie nenori, mes jiems turime mokėti už jų tariamą laisvę“, – teigė D. Arlauskas.

„Iš karto suskirstėte į dvi grupes – vakcinuoti ir nevakcinuoti. Ką iš esmės ir mūsų Vyriausybė, ir visi skirsto į blogus ir gerus. Tie, kas pasiskiepijo, jie pasirūpino savo sveikata ir, ačiū Dievui, kad tai padarė. Jiems visiškai jokios grėsmės nekelia nepaskiepyti, nes nepaskiepytam yra pavojingiau eiti į darbą, nepaskiepytam yra didesnė rizika užsikrėsti ir sunkiau susirgti. Tai kalba apie teisingumo principą, manau, kad yra ne vietoje ir ne laiku, bet kur vietoje, kur sutikčiau, kad jei kalbame apie teisingumą, tai ir kalbame apie tai, kad žmogus eina į darbo vietą ir priemonės darbui atlikti, saugias sąlygas turi užtikrinti darbdavys. Čia ir įvyksta teisingumo principas, ar aš ateidama į darbą pati viską susimokėti ir dar padirbti, atnešti pridėtinę vertę turiu, ar iš tikrųjų darbdavys man turi sudaryti sąlygas toms funkcijoms atlikti. Kai matai, kad darbdaviai su Vyriausybe kartu susitarę tas geležines klumpes uždeda darbuotojui ir numeta viską tik ant darbuotojo pečių ir dar pakaltina, pagėdina, kad jis kažkoks ne toks, manau, kad kaip tik čia teisingumo principas yra neišlaikytas“, – į tai atsakė I. Ruginienė.

Viktorija Chockevičiūtė, Danas Arlauskas, Inga Ruginienė

Tačiau tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai sutaria dėl vieno – šiuo metu yra daug neaiškumo. Nežinia, ar darbdaviai galės nušalinti darbuotojus visose srityse, jei jie nesitestuoja, ar tik tam tikruose sektoriuose.

„Sutinku, kad dabar yra daug labai neaiškumų. Sutinku, kad skambina darbdaviai ir ieško atsakymų. (…) Ministerijos, institucijos viską sumaišė. Turiu omenyje, kas bus po rugsėjo 13 dienos, praktinis taikymas yra komplikuotas. Dabar mums sako, kad tik kalbame socialinio ir švietimo sektoriuose, kitur ne. Tačiau jeigu ne, tai pasakykite, kad ne, nes mes iki šiol nežinome. Įstatymo projekte visiems, bet tada sako, kad ne. Ir tada mes visi esame įkaitai tam tikros nežinomybės“, – teigė D. Arlauskas.