Rugpjūtį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei liepą: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais (nuo 23 iki 20 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo.

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas taip pat pablogėjo: 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (liepą – atitinkamai 25 ir 11 proc.). Rugpjūtį pusė gyventojų (50 proc.) teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva (liepą – 49 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 45 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku.

Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo nuo 32 iki 23 proc., 32 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (liepą – 27 proc.).

Rugpjūtį 26 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn. (liepą – 32 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 15 proc. gyventojų ketino išleisti mažiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo 1, kaime – minus 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, kaime – 2 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Miesto gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 27 iki 23 proc., prognozuojančiųjų šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 34 iki 26 proc., ketinančiųjų išleisti didesniems pirkiniams – nuo 34 iki 26 proc.

Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau, tačiau gerokai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, šiek tiek blogiau – namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Kaimo gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 25 iki 20 proc., teigiančiųjų, kad per ateinančius 12 mėn. ketina mažiau išleisti didesniems pirkiniams dalis sumažėjo nuo 17 iki 13 proc. Namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn. tikėjosi 17 proc., šalies ekonominės padėties – 19 proc. kaimo gyventojų (liepą – atitinkamai 21 ir 29 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2021 m. rugpjūtį, palyginti su 2020 m. rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 17 iki 20 proc., besitikinčiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 20 iki 21 proc.

Palyginti su 2020 m. rugpjūčiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 20 iki 23 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės – dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 36 iki 32 proc.).

Rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 23 iki 26 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu beveik nepasikeitė: 20 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo (liepą – 19 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 45 proc. manė, kad pablogėjo.

Esamą savo šeimos finansinę padėtį rugpjūtį gyventojai vertino taip pat kaip liepą: 57 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 53 proc. gyventojų, 12 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (liepą – atitinkamai 52 ir 13 proc.).

Rugpjūtį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 42 iki 49 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 17 proc. gyventojų (liepą – 21 proc.).

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo š. m. gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Rugpjūčio mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 12 proc. namų ūkių, 69 proc. iš esmės nepasikeitė, o 16 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (liepą – atitinkamai 15, 66 ir 18 proc.).

47 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 19 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 15 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 15 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.

Daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 25 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 77 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc., liepą – 77 proc.).

Dalies namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 22 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį –18 proc., liepą – 21 proc.).